- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-309-303-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-3-00042-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Stasys Punys
- Civilinis ieškovas
- V. Š.
- Nuteistasis
- A. J.
- Kategorijos
Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Danutė MickevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-309/2012Teisminio proceso Nr. 1-03-3-00042-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)
2012 m. balandžio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant A. J. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei iki 2012 m. kovo 1 d. atlyginti nukentėjusiajam žalą.
Iš A. J. priteista 1000 Lt V. Š. neturtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. nuteistas už tai, kad 2011-05-08, apie 1.00 val., prie baro „Paparacai“, esančio Totorių g. 3, Vilniuje, elgdamasis įžūliai ir agresyviai, V. Š. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad A. J. stumdė V. Š., koja sudavė jam į kairę ranką, kumščiu trenkė į dešinį žandą, nustūmė jį nuo laiptų, po ko papurškė dujų į veidą, taip padarydamas V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. A. J. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir, peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka, priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu byloje nebuvo nustatyta objektyvioji tiesa, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, ir tai sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.
Apelianto teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokiu pagrindu teismas patikėjo nukentėjusiojo ir jo liudytojo parodymais, nors pripažino juos melavus, buvus neblaiviais bei nustatė, jog nukentėjusysis ir liudytojas elgėsi chuliganiškai, provokavo konfliktą, o apelianto ir jo liudytojų parodymus atmetė. Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir tai turėjo lemiamos įtakos priimant jo atžvilgiu nepagrįstą, neobjektyvų ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliantas mano, kad byloje nėra įrodymų, neabejotinai ir neginčijamai patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teigia, kad pats nukentėjusysis provokavo konfliktą. Byloje jam pareikštas kaltinimas grindžiamas iš esmės tik nukentėjusiojo ir jo liudytojo paaiškinimais, pastarieji yra artimi draugai, o tai gali įtakoti jų suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, nukentėjusiojo ir jo liudytojo paaiškinimai nėra patikimi, kadangi jie melavo teismui, t.y. nutylėjo ir nepripažino, kad buvo neblaivūs, elgėsi chuliganiškai, provokavo konfliktą.
Skunde teigiama, jog specialisto išvada, kuria nustatyti nukentėjusiojo patirti sužalojimai, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tiriama, ji analizuojama tik apkaltinamajame nuosprendyje, pažymint, kad sužalojimai atsirado galimai nagrinėjamo įvykio metu. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos neaiškios aplinkybės, kurių nepavyko pašalinti teisiamajame posėdyje, turi būti aiškinamos apelianto naudai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad turint tikslą sužaloti nukentėjusįjį, turėjo būti tyčia, t.y. turėjo būti atliekami tyčiniai, kryptingi ir sąmoningi veiksmai. Tuo tarpu tyčiniais veiksmais negalima laikyti gynimosi, t.y. atsakomųjų veiksmų į užpuolimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, nevertino ir faktiškai paneigė asmens teisę į būtinąją gintį, tuo pačiu paneigdamas BK 28 straispnyje įtvirtintų nuostatų egzistavimą.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad be nukentėjusiojo, jo liudytojo parodymų bei specialisto išvados, byloje nėra jokių kitų svarių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Liudytojų paaiškinimai, pagal apeliantą, negali būti pagrindinis įrodymas sprendžiant asmens kaltės klausimą, tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis asmens atžvilgiu gali būti priimtas tik tuomet, kai pakanka patikimų, objektyvių ir nešališkų jo kaltės įrodymų.
Atsikirtime į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. prašo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu esminės bylos aplinkybės nustatytos tinkamai, pagrįstai konstatuota, jog A. J. jo atžvilgiu atliko BK 140 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį atitinkančius veiksmus. Nurodo, jog visos aplinkybės, dėl kurių, apelianto teigimu, nukentėjusysis melavo, teismui buvo nurodytos teisminio nagrinėjimo metu ir yra teismo įvertintos nuosprendyje. Tačiau ir šios aplinkybės nepateisina A. J. smurto naudojimo prieš jį. Atsikirtime pažymima, kad specialisto išvada, kuria buvo nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, priešingai nei teigiama skunde, buvo pagarsinta teisminio nagrinėjimo metu. Mano, kad A. J. nepagrįstai skunde nurodo, jog jis jo atžvilgiu veikė, vykdydamas apsaugos darbuotojo funkcijas, kadangi A. J. dirba ne tame klube, į kurį ketino patekti nukentėjusysis.
Teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. J. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Byloje nustatytų aplinkybių analizė neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas apelianto kaltę, priešingai nei teigia šis, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, jų vertinimą bei nuosprendžio surašymą. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis. Tuo tarpu nuteistojo A. J. kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo V. Š., liudytojų S. K., iš dalies liudytojo A. M. bei paties nuteistojo parodymais, specialisto išvada, vaizdo bei kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Analizuojant byloje surinktus įrodymus ir visų pirma nukentėjusiojo V. Š. parodymus, matyti, kad nagrinėjamo įvykio naktį jis su draugais užėjo į klubą „Paparazzi“, esantį Totorių g. 3, Vilniuje. Kadangi vieno iš jo draugų į klubą neįleido apsauga, jis nuėjo su pastaraisiais pakalbėti, prašė, kad draugą įleistų. Kai šie atsisakė, jis su analogišku prašymu priėjo prie A. J. Pastarasis liepė eiti šalin ir jį pastūmė. Siekdamas išsiaiškinti, kodėl šis stumdosi, jis dar kartą priėjo prie A. J. Šis jį nustūmė nuo laiptų žemyn, o apačioje spyrė jam koja į kairę ranką, sudavė kumščiu į dešinį žandą. Kai nukentėjusysis pagrasino, kad jo veiksmus apskųs, šis vėl jį nustūmė nuo laiptų ir papurškė į veidą dujų. Po to jis išėjo į lauką, nuvažiavo į policijos komisariatą, o vėliau buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę.
Netikėti šiais nukentėjusiojo V. Š. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo. Iš pranešimo apie įvykį ataskaitos matyti, kad Vilniaus miesto 3 policijos komisariate 2011-05-08, 01.16 val., buvo gautas V. Š. pranešimas, jog „Paparazzi“ klubo apsauga jį sumušė ir pripurškė į akis dujų (b.l. 18). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-05-08, 2.31 val., GMP brigada dėl abiejų akių ir veido cheminio nudegimo į VGPUL pristatė V. Š., kuris med. personalui, taipogi aiškino, jog 2011-05-08, apie 1.00 val., klube „Paparaciai“ apsaugos darbuotojai jam pripurškė į akis dujų. Šis faktas taipogi buvo užfiksuotas Vilniaus m. VPK 3 PK. Nukentėjusysis dėl žaizdos dešinio žando vidinėje pusėje tolimesniam gydymui buvo nukreiptas į Žalgirio ligoninę ( b. l. 20). Tą pačią dieną V. Š. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK parašė pareiškimą dėl jo atžvilgiu atliktų fizinio smurto veiksmų ( b. l. 19). Atlikus nukentėjusiojo medicininį tyrimą nustatyta, kad V. Š. be abiejų akių ragenų cheminio nudegimo, buvo padaryta ir muštinė žaizda su kraujosruva dešinio žando gleivinėje, kraujosruvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimas kairės plaštakos II –ame piršte. Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu ir atitinka nukentėjusiojo nurodytas jų padarymo aplinkybes ( b. l. 4-5, 25-26).
Kita vertus, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju S. K. Taigi pasak šio liudytojo, nuteistais A. J. išties grubiai nustūmė nukentėjusįjį nuo laiptų, spyrė jam ir dar papurškė dujų. Tuo tarpu kad A. J. atžvilgiu būtų buvę atlikti fizinio smurto veiksmai, šis liudytojas neigė. Apie A. J. panaudotą fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu liudija ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip pastarasis priešais jį stovėjusį, kaip kad nustatyta, nukentėjusįjį grubiai pastumia nuo laiptų.
Nors ir savaip interpretuodamas, tačiau konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo neginčija ir nuteistasis, pripažindamas, kad jis nukentėjusįjį stūmė, parvertė ant žemės bei į akis pripurškė dujų, tačiau tvirtina, kad tai jis darė gindamasis nuo šio jo atžvilgiu naudoto smurto veiksmų, t. y. po to, kai šis griebė jam už gerklės. Tačiau tokie pastarojo parodymai bei jo parodymus neva tai tvirtinantys, tačiau net tarpusavyje prieštaraujantys, liudytojų A. M. ir I. M. parodymai, teismo pagrįstai buvo įvertinti kritiškai, kaip gynybos pozicija, A. J. siekiant išvengti, o minėtiems liudytojams tikintis padėti jam išvengti atsakomybės ir atmetami.
Tuo tarpu nukentėjusiojo bei jo prašymu apklausto liudytojo S. K. parodymus, kuriuos, kaip minėta aukščiau, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, vertinti kaip melagingus, teismas neturėjo jokio pagrindo. Tai, kad nukentėjusysis V. Š. buvo išgėręs, kas beje, ir be pastarojo prisipažinimo, yra užfiksuota medicininiuose dokumentuose, nesudaro pagrindo abejoti jo bei liudytojo S. K. parodymų patikimumu.
Nukentėjusiojo V. Š. elgesys, kuriais šis, kaip kad parodė nuteistasis bei liudytojais apklausti A. M. ir I. M., neva tai filmuodamas bei įžeidinėdamas juos, provokavo konfliktą, negali būti vertinamas kaip pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis, kuriam neva tai atremti A. J. padarė jam inkriminuojamus veiksmus. Tokią išvadą leidžia daryti įvykio naktį dirbusių apsaugos darbuotojų, neadekvatus jų nurodytai situacijai, elgesys. Nors kilus konfliktui tarp klientų ir apsaugos darbuotojų, kaip kad parodė liudytojas I. M., turi būti kviečiama policija, to nebuvo padaryta. Nustatyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad situacija nebuvo tiek grėsminga, tam, kad kviesti pareigūnus, o tuo labiau naudoti nukentėjusiojo atžvilgiu smurto veiksmus.
Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, neišsamiai išnagrinėjo bylą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, taipogi yra nepagrįstas. Byloje buvo surinkta visa turinti reikšmės bylai teisingai išspręsti medžiaga, apklausti tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo nurodyti liudytojai, išsamiai ištirti ir įvertinti kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir specialisto išvada (b.l. 57). Todėl vien tai, kad įrodymų vertinimo pasėkoje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nereiškia, kad teismas ar teisėja buvo šališki.
Dėl aukščiau pasakyto, tenkinti nuteistojo A. J. apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.