- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 1-200-287/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00381-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- J. G.
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, 2012-09-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nusprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta, teistas 2013-02-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-09-12), 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-12-26, 20 val.), 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-12-26 23 val.) laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės neatlikęs,
paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. G. 2013 m. birželio 26 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėdės J. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia telefono rageliu suduodamas dėdei į galvą, bei po du kartus rankos kumščiu suduodamas jam į krūtinę ir nugarą, sukėlė nukentėjusiajam dėdei J. G. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2013-06-12 iki 2013-07-12).
Kaltinamojo J. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
J. G., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad begerdami su dėde susiginčijo, todėl jį ir sumušė. Tą vakarą gėrė visi kartu, t.y. dėdė, jis ir jo sugyventinė V. S.. Kai begerdami susiginčijo, dėdė ėmė ragelį kažkam skambinti, gal policijai ar šiaip kam pagalbos, tačiau jis jam neleido. Kai dėdė ėmė ragelį, jis jam norėjo ragelį ištraukti iš rankų, tačiau kažkaip traukiant ir trinktelėjo dėdei per galvos viršugalvį, kad net praskėlė galvą. Dėdė sėdėjo ant lovos ir, kai bandė stotis, jis jį grubiai ranka stumtelėjo ant lovos. Galėjo būti, kad tas grubus stumtelėjimas buvo kaip ir smūgio sudavimas, tačiau tikrai smūgis buvo nelabai stiprus. Ar sudavė į nugarą, dėl girtumo neprisimena, bet, vėl gi, neatmeta galimybės, kad galėjo taip būti, nes vis tik buvo išgėręs, tačiau ir dėdė buvo neblaivus. Kaip supranta, bet kokiu atveju jis prieš dėdę smurtavo ir to neneigia. Labai gailisi, kad smurtavo prieš dėdę, bet tai padarė tik dėl to, kad vartojo alkoholį ir supranta, kad tai yra jo bėda, nes blaivus šitaip nebūtų pasielgęs (19 b. l.).
Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2013 m. birželio 26 d. apie 19 val. namuose, esančiuose Pakruojo mieste, Sodo g. 25, kartu su juo gyvenantis sūnėnas J. G. sukėlė jam fizinį skausmą, t.y. laidinio telefono rageliu sudavė jam į galvą, po du kartus sudavė į krūtinės ir nugaros sritį. Sūnėnas buvo neblaivus. Civilinio ieškinio nereiškia (6 b. l.).
Liudytoja V. S. parodė, kad tą vakarą pas dėdę visi trys kartu gėrė. Juras su dėde dėl kažko susipyko ir dėdė, kaip dažnai būna, ėmė telefono ragelį, kad paskambintų kam nors. Kai dėdė nutėjo ragelį rankoje, Juras iš jo jį norėjo atimti ir matė, kaip Juras vieną kartą rageliu trinktelėjo dėdei per viršugalvį. Po to jis jį pastūmė ant lovos, bet, ar sudavė kokį smūgį ar tik pastūmė, tiksliai to pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Žino, kad po to dėdei iš prakirstos galvoje žaizdos pradėjo bėgti kraujas ir dar jam padėjo nuvalyti jį. Po šio konflikto jie daugiau nebegėrė, tik jam sutvarkė galvą ir nuėjo miegoti (12-13 b. l.).
Iš 2013-06-27 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS OVG specialisto V. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas (4-5 b. l.).
Kaltinamojo J. G. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2013-06-12 iki 2013-07-12) kvalifikuota teisingai, nes jis suduodamas dėdei J. G. į galvą, į krūtinę ir nugarą, sukėlė nukentėjusiajam dėdei J. G. fizinį skausmą.
Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis J. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį J. G. siūlė nubausti 20 parų arešto bausme. Kaltinamasis J. G. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu taip pat sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis J. G. yra teistas (25-32 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra ir jo atsakomybę lengvinanti, ir sunkinanti, aplinkybės, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (35-36 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (38 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi, šeimos neturi (40 b. l.), niekur nedirba (41 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (42 b. l.), ir prokurorė, ir kaltinamasis, prašė skirti arešto bausmę, todėl už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2013-06-12 iki 2013-07-12), J. G. skirtina prokurorės prašomo dydžio bausmė - 20 (dvidešimties) parų areštas (BK 49 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu bei 2 dalimi, J. G. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2013 m. vasario 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 90 parų areštą.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (20-21 b. l.) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (22 b. l.), kaltinamajam J. G. paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas
j. g. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 20 (dvidešimties) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu bei 2 dalimi, J. G. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. vasario 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaltinamajam J. G. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.