Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2.1. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 39 straipsnio nuostatas asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija tiesiogiai priklauso nuo mirusio asmens gautos arba galėjusios priklausyti pensijos dydžio. Pareiškėjai skiriamos našlaičių pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo D. Č. galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos dydžio, jo socialinio draudimo stažo. D. Č. didesnę savo gyvenimo dalį dirbo ir gyveno Lietuvoje, tačiau gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvoje jis dirbo Ukrainoje, Rusijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir Ispanijoje, kurioje gyveno tik kelis paskutinius savo gyvenimo metus ir neplanavo ten gyventi iki senatvės pensinio amžiaus. D. Č. dirbant Rusijoje ir Ukrainoje, jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje.

2.2. VSDFV, nagrinėdama prašymą skirti našlaičių pensiją ir skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, neteisingai interpretavo 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio nuostatas, t. y. remdamasi šiuo Reglamento straipsniu, VSDFV padarė klaidingą išvadą, kad našlaičio pensija, kuri priklauso nuo mirusiojo įgyto socialinio draudimo stažo trukmės, priklauso ir nuo mirusiojo gyvenamosios vietos mirties dieną.

2.3. Reglamento paskirtis garantuoti, kad Bendrijoje judantys asmenys ir jų išlaikytiniai bei maitintojo netekę asmenys išsaugotų savo teises ir naudotųsi įgytais ir įgyjamais pranašumais. Šių tikslų turi būti pasiekta susumuojant visus, pagal įvairius nacionalinius teisės aktus įgytus laikotarpius, kad būtų įgyta ir išsaugota teisė gauti išmokas ir kad būtų apskaičiuotas įmokų dydis, mokant išmokas skirtingų kategorijų asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas. Reglamento 7 straipsnis nustato gyvenamosios vietos taisyklių atsisakymą ir nurodo, kad jeigu šiame Reglamente nenumatyta kitaip, išmokos pinigais, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus arba šį Reglamentą, negali būti kaip nors sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomos ir nutraukiamos ar anuliuojamos dėl to, kad jų gavėjas arba jo šeimos nariai gyvena ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą. Reglamento 69 straipsnis teigia, kad, jeigu pagal teisės aktus, nustatytus remiantis 67 ir 68 straipsniuose, našlaičių teisė į papildomas arba specialias išmokas šeimai neįgyjama, tokios išmokos mokamos kaip nustatyta ir kartu su kitomis išmokomis šeimai, teisė į kurias buvo įgyta pagal pirmiau minėtus teisės aktus, remiantis tos valstybės narės, kurios teisės aktai mirusiam darbuotojui buvo taikomi ilgiausiai, teisės aktais, tiek, kiek ta teisė buvo įgyta pagal tuos teisės aktus. Jeigu pagal tuos teisės aktus teisė į išmokas neįgyta, svarstomos sąlygos įgyti ją pagal kitų valstybių narių teisės aktus, o išmokos mokamos draudimo arba gyvenimo laikotarpių, įgytų pagal tų valstybių narių teisės aktus, trukmės mažėjimo tvarka.

2.4. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką 12 straipsnis pasisako apie darbo stažo laikotarpių sumavimą ir nurodo, kad, taikydama pagrindinio Reglamento 6 straipsnį, kompetentinga įstaiga kreipiasi į valstybių narių, kurių teisės aktai buvo taikomi atitinkamam asmeniui, įstaigas, kad nustatytų visus pagal jų teisės aktus įgytus laikotarpius. Atitinkami draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės narės teisės aktus (Lietuvos Respublikos pasirašyta tarptautinė sutartis dėl pensinio aprūpinimo su Rusijos Federacija irgi yra teisės aktas, kuris taip pat turi būti taikomas), pridedami prie tų laikotarpių, įgytų pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, kiek tai būtina taikant pagrindinio Reglamento 6 straipsnį, jei šie laikotarpiai nesutampa.

2.5. Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais VSDFV turi teisinį pagrindą kreiptis dėl D. Č. stažo į Rusijos institucijas. Susitarimo su Rusijos Federacija 4 straipsnis nurodo, kad šio susitarimo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir iš jos lėšų ir tarpusavio atsiskaitymai nedaromi. Rusijos Federacijai patvirtinus socialinio draudimo stažo faktą ir trukmę, išmokos būtų mokamos iš Lietuvos VSDFV. Susitarimo su Rusijos Federacija 5 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį susitarimą skiriant pensijas atsižvelgiama į draudimo (darbo) stažą, kuris įskaitomas skiriant pensijas pagal kiekvienos iš šalių valstybės teisės aktus, taip pat įgytą ir iki šio susitarimo įsigaliojimo.

2.6. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2002 metais priėmė sprendimą Gottardo byloje Nr. C-55/00 (toliau – ir Gottardo byla) ir nurodė, kad valstybės narės negali su trečiosiomis šalimis sudarytų socialinės apsaugos susitarimų taikyti tik savo piliečiams ir privalo vienodai taikyti susitarimo nuostatas kitiems Europos Sąjungos piliečiams. Europos Komisija 2013 m. birželio 19 d. pateikė rekomendaciją Nr. H1 dėl Gottardo bylos sprendimo, pagal kurį privalumai, kuriais naudojasi pačios valstybės piliečiai pagal su ne valstybe nare sudarytą dvišalę socialinės apsaugos konvenciją, privalo būti taip pat suteikti darbuotojams, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai. Darytina išvada, kad ši rekomendacija taikoma visų valstybių narių piliečiams, nepriklausomai nuo to, kur yra valstybės narės piliečio gyvenamoji vieta, kadangi Reglamento 7 straipsnis numato gyvenamosios vietos taisyklių atsisakymą, užtikrinant judėjimo laisvę tarp valstybių narių. Gottardo byloje priimtas sprendimas, kad valstybei narei sudarius su trečiąja šalimi dvišalę tarptautinę socialinės apsaugos konvenciją, kurioje nustatyta, kad yra atsižvelgiama į toje trečiojoje šalyje įgytus draudimo laikotarpius dėl teisės į išmokas įgijimo, pagal pagrindinį vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad ta valstybė narė suteiktų kitų valstybių narių piliečiams tokius pačius privalumus, kuriais naudojasi jos pačios piliečiai pagal tą konvenciją, jei ji negali objektyviai pagrįsti savo atsisakymo. Teismas nusprendė, kad valstybės narės ir trečiosios šalies sudarytos dvišalės tarptautinės konvencijos pusiausvyros ir abipusiškumo pažeidimas nėra pakankamai objektyvi pateisinanti priežastis valstybei narei, kuri yra viena iš šios konvencijos šalių, atsisakyti išplėsti privalumų, kuriais pagal šią konvenciją naudojasi jos pačios piliečiai, taikymą kitų valstybių narių piliečiams; svarbu tai, kad visos atitinkamos išvados būtų padarytos pagal šį sprendimą, kuris itin svarbus Europos Sąjungos piliečiams, pasinaudojusiems teise laisvai judėti į kitą valstybę narę; todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kad valstybės narės ir trečiosios šalies dvišalės socialinės apsaugos konvencijos turi būti aiškinamos taip, kad privalumai, kuriais naudojasi valstybės narės, kuri yra konvencijos šalis, piliečiai, iš principo turėtų būti taip pat taikomi kitos valstybės narės piliečiams, objektyviai esantiems tokioje pat padėtyje. Remiantis šia Europos Komisijos rekomendacija, darytina išvadą, kad Rusijos ir Lietuvos susitarimas dėl socialinio aprūpinimo turi būti taikomas, neatsižvelgiant, kurioje valstybėje narėje asmuo gyvena, juo labiau mirė.

3.1. Socialinio draudimo našlaičių (toliau – našlaičių) pensijos skiriamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai).

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999 m. birželio 29 d. pasirašyto susitarimo dėl pensinio aprūpinimo (toliau – Susitarimas) 2 straipsnis nustato asmenų, nuolat gyvenančių vienos Susitarimo valstybės teritorijoje ir persikeliančių nuolat gyventi į kitos Susitarimo valstybės teritoriją, pensinį aprūpinimą. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 2001 m. balandžio 23 d. pasirašytos sutarties dėl socialinės apsaugos (toliau – Sutartis) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad ši Sutartis reglamentuoja socialinę apsaugą asmenų, gyvenančių vienos Sutarties valstybės teritorijoje, kuriems galiojo arba galioja vienos ar abiejų Sutarties valstybinių teisės aktai.

3.3. Reglamento 2 straipsnyje nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas valstybės narės piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems vienoje iš valstybių narių, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, bei jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims, be to, šis Reglamentas taikomas maitintojo, kuriam buvo taikomi vienos ar augiau valstybių narių teisės aktai, nepaisant jo pilietybės, netekusiems asmenims, jeigu jie yra vienos iš valstybių narių piliečiai arba asmenys be pilietybės arba pabėgėliai, gyvenantys vienos iš valstybių narių teritorijoje.

3.4. Našlaičių teisė gauti našlaičių pensiją priklauso ne tik nuo našlaičio gyvenamosios vietos – ši teisė kildinama iš mirusiojo įgytų teisių. Todėl nustatant našlaičio teisę į našlaičių pensiją ir šios pensijos dydį, pirmiausia atsižvelgiama į mirusiojo įgytą (neįgytą) teisę į pensiją, kuri priklauso nuo jo gyvenamosios vietos mirties dieną, įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmės, valstybės, kurioje įgytas stažas ir kt.

3.5. Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui 2020 m. liepos 18 d. pateikė prašymą dėl našlaičių pensijos skyrimo, (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui D. Č. Prašyme pareiškėja nurodė, kad mirusysis D. Č. dirbo Vokietijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

3.6. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu pareiškėjai nuo 2020 m. balandžio 14 d. buvo paskirta 80,93 Eur našlaičių pensija. Našlaičių pensija apskaičiuota atsižvelgiant į mirusiojo 11,6860 metų stažą, įgytą Lietuvoje. Dėl mirusiojo D. Č. stažo, įgyto Europos Sąjungos valstybėse – Latvijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, patvirtinimo VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į minėtų valstybių kompetentingas įstaigas. Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyriaus raštu buvo informuota apie paskirtą našlaičių pensiją ir apie tai, kad remiantis Susitarimo ir Sutarties nuostatomis, nėra teisinio pagrindo kreiptis dėl D. Č. stažo patvirtinimo į Rusijos ir Ukrainos kompetentingas įstaigas dėl našlaičių pensijos skyrimo, nes asmuo mirties dienai nebuvo Susitarimo ir Sutarties valstybės gyventoju.

3.7. Nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu ir veiksmais, pareiškėja apskundė juos VSDFV, ir VSDFV sprendimu iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas, konstatuojant, kad Vilniaus skyrius nepagrįstai nepersiuntė Ukrainos pensijų fondui pareiškėjos prašymo skirti našlaičių pensiją už mirusio D. Č. Ukrainoje įgytą stažą. Vykdydamas VSDFV pavedimą, Vilniaus skyrius 2021 m. gegužės 14 d. išsiuntė pareiškėjos prašymą ir dokumentus į Ukrainos kompetentingą įstaigą dėl našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos skyrimo už mirusio D. Č. darbo stažą, įgytą Ukrainoje, ir apie tai 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. (10.4E) DV_S-52697„Dėl pensijos skyrimo“ informavo pareiškėją.

3.8. Nesutiktina su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad VSDFV Vilniaus skyrius privalėjo kreiptis į Rusijos Federaciją dėl mirusio D. Č. socialinio draudimo stažo šioje valstybėje. Našlaičių pensija skiriama už mirusiojo įgytą socialinio draudimo stažą, todėl teisės į našlaičių pensiją nustatymo metu vertinami mirusiojo duomenys jo mirties dieną. Mirusysis D. Č. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Ispanijoje. Kaip jau buvo minėta, Susitarimo 2 straipsnis nustato asmenų, nuolat gyvenančių vienos Susitarimo valstybės teritorijoje ir persikeliančių nuolat gyventi į kitos Susitarimo valstybės teritoriją, pensinį aprūpinimą, o pagal Susitarimo 4 straipsnį šiems asmenims Susitarimo valstybių kompetentingos įstaigos pensijas skiria ir moka pagal tos Susitarimo valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus. Kadangi mirusysis D. Č. mirties dieną nebuvo nei vienos iš Susitarimo valstybių (nei Lietuvos, nei Rusijos) gyventojas, VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs tai, kad nėra teisinio pagrindo mirusio asmens darbo Rusijoje laikotarpį įtraukti į mirusiojo pensijų socialinio draudimo stažą, pagrįstai nesikreipė į Rusijos Federacijos pensijų fondą dėl mirusiojo D. Č. stažo patvirtinimo.

3.9. VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu našlaičių pensiją pareiškėjai paskirta ir apskaičiuota teisingai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Be to, vykdydamas VSDFV pavedimą, Vilniaus skyrius 2021 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Ukrainos kompetentingą įstaigą, išsiųsdamas pareiškėjos prašymą ir dokumentus dėl našlaičių pensijos skyrimo už mirusio D. Č. darbo stažą, įgytą Ukrainoje. O kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingą įstaigą dėl mirusio D. Č. stažo patvirtinimo VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Susitarimo nuostatomis, neturi teisinio pagrindo.

6.5. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjai nuo 2020 m. balandžio 14 d. paskyrė 80,93 Eur našlaičių pensiją iki sukaks 24 metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniu ar nuolatinių studijų programų studentu (b. l. 46).

6.6. VSDFV Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyrius 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. (10.4) DV_S-8120 informavo pareiškėją apie jai paskirtą našlaičių pensiją ir apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje, nuo 2020 m. spalio 1 d. našlaičių pensija jai bus mokama vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatomis (b. l. 51, 52-53). Taip pat pareiškėja šiuo raštu informuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės Susitarime dėl pensinio aprūpinimo ir Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Sutartyje dėl socialinės apsaugos nustatyta, jog Susitarimas ir Sutartis taikoma tik asmenims, gyvenantiems vienoje iš Susitarimo ar Sutarties valstybių, todėl kreiptis dėl D. Č. stažo patvirtinimo į Rusijos ir Ukrainos kompetentingas įstaigas dėl našlaičių pensijos skyrimo nėra teisinio pagrindo, nes asmuo mirties dienai nebuvo Susitarimo ir Sutarties valstybės gyventojas.

6.7. Pareiškėja 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į VSDFV su skundu, nesutikdama su paskirtos našlaičių pensijos dydžiu ir prašydama išmokėti jai našlaičių pensijos nepriemoką nuo 2020 m. spalio 1 d.

VSDFV sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjos skundą (b. l. 57-59). Šiame sprendime, vadovaudamasi našlaičių pensijų skyrimą reglamentuojančiais nacionaliniais teisės aktais ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 2 straipsniu, VSDFV akcentavo, kad našlaičių teisė gauti našlaičių pensiją priklauso ne tik nuo našlaičio gyvenamosios vietos – ši teisė kildinama iš mirusiojo įgytų teisių. Todėl nustatant našlaičio teisę į našlaičių pensiją ir šios pensijos dydį, pirmiausia atsižvelgiama į mirusiojo įgytą (neįgytą) teisę į pensiją, kuri priklauso nuo jo gyvenamosios vietos mirties dieną, įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmės, valstybės, kurioje įgytas stažas ir kt. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad mirusysis D. Č. mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Ispanijoje, remdamasi Susitarimo 4 straipsnio nuostatomis, kadangi mirusysis mirties dieną nebuvo nei vienos iš Susitarimo valstybių (t. y. Rusijos arba Lietuvos) gyventojas, VSDFV konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo mirusiojo darbo Rusijoje laikotarpį įtraukti į mirusiojo pensijų socialinio draudimo stažą, todėl sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai nesikreipė į Rusijos Federacijos pensijų fondą dėl D. Č. stažo patvirtinimo. Tačiau, atsižvelgdama į Sutarties 33 straipsnio nuostatas, kad įsipareigojimą skirti suinteresuotam asmeniui atitinkamą pensiją už visą draudimo (darbo) stažą, įgytą nuo 1992 m. sausio 1 d. prisiima Sutarties valstybė, pagal kurios teisės aktus šis stažas buvo įgytas, VSDFV ginčijamame sprendime konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai nepersiuntė Ukrainos pensijų fondui pareiškėjos prašymo skirti našlaičių pensiją už mirusio D. Č. Ukrainoje įgytą stažą.

VSDFV sprendimu taip pat informavo pareiškėją, kad VSDFV Vilniaus skyrius dėl našlaičių pensijos skyrimo Vokietijoje, Latvijoje ir Ispanijoje išsiuntė reikalingus dokumentus į minėtų valstybių kompetentingas įstaigas. Gavęs atsakymus, VSDFV Vilniaus skyrius spręs dėl našlaičių pensijos perskaičiavimo vadovaujantis Reglamento nuostatomis ir informuos apie priimtus sprendimus.

6.8. Vykdydamas VSDFV pavedimą, VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. gegužės 14 d. išsiuntė pareiškėjos prašymą ir dokumentus Ukrainos kompetentingai įstaigai dėl našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos skyrimo už mirusio D. Č. darbo stažą, įgytą Ukrainoje, ir apie tai 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. (10.4E) DV_S-52697 informavo pareiškėją (b. l. 61-66, 67).