- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- I2-3603-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00092-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, MB "Baltijos lašas
- Atsakovas
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo iš dalies panaikinimo ir paskirtos baudos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja mažoji bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau - MB ,,(duomenys neskelbtini)“) patikslintu prašymu prašo dalinai panaikinti Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020-12-16 nutarimą Nr. NUĮPBJ 19702 ir MB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą baudą pagal Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnį sumažinti iki 1 000 Eur, sumokėjimą išdėstant dviem metams. Tokio dydžio sankcija, nors ir ekonomiškai sunki, tačiau jos apmokėjimas yra galimas per tam tikrą laiką. Teismui nusprendus, kad taikyta sankcija yra pagrįsta, teismo papildomai prašė paskirtą sankciją 2 604 Eur išdėstyti dviem metams, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis (b. l. 1-2).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad vyriausiasis darbo inspektorius S. L. 2020-12-16 nutarimu Nr. NUĮPBJ 19702 vadovaujantis UĮ 56 str. 4 d. išnagrinėjo pažeidimo bylą juridiniam asmeniui MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir paskyrė 2 604 Eur baudą. Pareiškėja sutinka su pažeidimo protokole bei nutarime išdėstytais argumentais, kad įmonė padarė pažeidimą, numatytą DK 42 str. 1 d. ir 2 d., UĮ 56 str. 1 d. ir ANK 95 str. 1 d. Įmonės vadovė už padarytą administracinį nusižengimą Alytaus teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.1056-878/2020 buvo nubausta administracine nuobauda, t. y. 700 Eur bauda. Teismas, skirdamas baudą, vadovavosi ANK 36 str. 6 d. ir skyrė mažesnę sankciją negu numatyta minimali bauda. Teismas pripažino, kad įmonės direktorė pažeidimą padarė nepiktybiškai, nesiekė gauti kokios nors naudos, o tik dėl netinkamo įstatymų žinojimo ir galimai netinkamo pakonsultavimo. Baudžiant MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinį asmenį už padarytus pažeidimus, vyriausiasis darbo inspektorius skyrė galimą minimaliausią baudą, numatytą UĮ 56 str. 4 d., t. y. 868 Eur už kiekvieną asmenį, bendrai 2 604 Eur, tačiau ši bauda juridiniam asmeniui yra per didelė. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2020-01-29, t. y. jos veiklos laikotarpiui dar nėra metų. Kadangi tai buvo nauja įmonė jos pajamos nebuvo didelės, jokia įmonė pirmomis veiklos dienomis neturi ir negali turėti pelno. Be to, minėta įmonė įsikūrė gan blogu laikotarpiu, kadangi, dar nepradėjus jai veikti, 2020-03-16 buvo valstybės mastu paskelbtas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020-05-15. Karantino metu jokia ūkinė veikla nebuvo vykdoma. Faktiškai įmonė normaliai dirbo nuo 2020-06-01 iki 2020-11-15, kai vėl buvo paskelbtas karantinas, t. y. 4,5 mėnesius. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 metus matosi, kad įmonė per veiklos laikotarpį įsigijo turto, reikalingo įmonės veiklai. Iš gautų pajamų atėmus pardavimo savikainą bei veiklos sąnaudas pelnas sudaro tik 244 Eur. Paskirta bauda pagal UĮ metinį pelną viršija 10 kartų. Įmonė nėra pajėgi sumokėti tokio dydžio baudos. Šiuo metu įmonėje dirba šeši darbuotojai, karantino laikotarpiu stengiamasi juos išlaikyti, taip užtikrinant tiek darbo vietas, tiek įmonės tolimesnę veiklą. Nors UĮ nėra numatyta galimybė skirti mažesnę negu sankcijoje numatyta bauda, tačiau ABTĮ 4 str. 7 d. numatyta, kad galima taikyti analogiją, t. y. remtis kitais panašiais įstatymais. Darbo inspektorius skirdamas baudą vadovavosi ne tik UĮ 56 str. 4 d., bet kaip pagrindą nurodė ir ANK 95 str., kadangi pažeidimas buvo nustatytas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. ANK numato, kad teismai ar kitos institucijos, atsižvelgdamos į surinktą medžiagą gali skirti mažesnę baudą negu numatyta minimali sankcija. Mažesnę sumą teismai gali priteisti ir vadovaujantis CPK, taigi ir šiuo norminiu aktu teismams suteikiama teisę, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, objektyvumo principus, taikyti mažesnes sankcijas negu minimalios (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į skundą prašo palikti galioti VDI Kauno teritorinio skyriaus 2020-12-16 nutarimą Nr. NUĮPBJ 19702 UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė neprieštarauja, kad pareiškėjai pagal nutarimą paskirta minimali bauda 2 604 Eur būtų išdėstyta dviem metams (b. l. 22-24).
Atsiliepime į pareiškėjo prašymą atsakovė nurodo, kad 2020-06-26 VDI Kauno sk. vedėjo pavedimu Nr. 895 VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai N. L. ir N. Č., pagal 2020-06-11 iš VMI prie FM gautą pranešimą dėl nelegalių darbuotojų, atliko MB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. B., nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir apie E. B., K. S. ir G. C. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, ir laikotarpiu 2020-06-05 E. B., laikotarpiu 2020-06-22 K. S., ir laikotarpiu 2020-06-04, 2020-06-22 G. C. leido dirbti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, tokiu būdu MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 str. 1 ir 2 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas bei padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Dėl patikrinimo metu nustatyto nelegalaus darbo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. B. 2020-09-16 buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. VDI-ANR_P-1307-2020. Įmonės vadovė J. B. už padarytą administracinį nusižengimą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.1056-878/2020 buvo nubausta administracine nuobauda ir teismas jai paskyrė 700 Eur baudą. Alytaus apylinkės teismas skirdamas baudą, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., ją sumažino, skyrė mažesnę negu numatyta minimali bauda. UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, atstovaujamai direktorės J. B., 2020-12-09 buvo surašytas ir įteiktas UĮ pažeidimų protokolas Nr. UĮPPJ 0741-0010, protokolo surašymo metu pareiškėja, atstovaujama direktorės J. B., dalyvavo ir su pažeidimu, už kurį numatyta atsakomybė pagal UĮ 56 str. 1 d. 1 p., sutiko. Pareiškėjos atžvilgiu 2020-12-16 buvo priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 19702, bylą UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui išnagrinėjo VDI Kauno teritorinio vyriausiasis darbo inspektorius S. L.. Vadovaujantis UĮ 60 str. 1 d., pareiškėjai buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali 2 604 Eur bauda už 3 nelegaliai dirbusius asmenis, t. y. po 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė direktorė J. B. nedalyvavo, ji pateikė VDI 2020-12-16 pranešimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant dėl karantino laikotarpio. Bylos nagrinėjimo metu VDI įvertino, kad pareiškėjos atstovė direktorė J. B. pažeidimą pripažino ir su juo sutiko, todėl ši aplinkybė buvo vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėja, atstovaujama direktorės J. B., neužtikrino, kad aukščiau minėti asmenys pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė UĮ 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas. UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą; 2) padėjo VDI inspektoriui ar kitų institucijų pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją) mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, buvo vertinama, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu pareiškėjos, atstovaujamos direktorės J. B., darbo organizavimu ir tai, kad direktorė pažeidimą pripažino ir su juo sutiko. Pareiškėja į VDI dėl baudos išdėstymo raštu nesikreipė ir prašymo neteikė. Pareiškėja, atstovaujama direktorės J. B., skunde nurodo, kad VDI vyriausiasis darbo inspektorius S. L. 2020-12-16 nutarimu išnagrinėjo pažeidimo bylą pareiškėjai ir paskyrė minimalią 2 604 Eur baudą. Pagal UĮ VDI inspektoriui nėra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali ir VDI inspektorius neturėjo teisės mažinti baudos. UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui nagrinėjimo metu buvo išsiaiškintos ir ištirtos visos bylos aplinkybės, jos buvo objektyviai vertintos, todėl pareiškėjai, atstovaujamai direktorės J. B., nustačius atsakomybę lengvinančių ir nenustačius sunkinančių aplinkybių buvo skirta minimali 2 604 Eur bauda, kuri adekvati padarytam pažeidimui (b. l. 22-24).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja MB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruota 2020-01-29, įmonė teikia butų, nuosavų namų, laiptinių valymo paslaugas (b. l. 12). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno skyriaus vedėjas 2020-06-26 pavedimu Nr. 895 (b. l. 29) VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams N. L. ir N. Č., pagal 2020-06-11 iš VMI prie FM gautą pranešimą dėl nelegalių darbuotojų (b. l. 27), pavedė atlikti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. 2020-06-26 tyrimo metu nustatyta, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. B., nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir apie E. B., K. S. ir G. C. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir laikotarpiu 2020-06-05 E. B., laikotarpiu 2020-06-22 K. S., ir laikotarpiais 2020-06-04 bei 2020-06-22 G. C. leido dirbti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, tokiu būdu įmonės direktorė J. B. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl patikrinimo metu nustatyto nelegalaus darbo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. B. 2020-09-16 buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. VDI-ANR_P-1307-2020 (b. l. 91-93). Įmonės vadovė už padarytą administracinį nusižengimą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.1056-878/2020 buvo nubausta administracine nuobauda ir teismas jai paskyrė 700 Eur baudą (b. l. 3-11). Alytaus apylinkės teismas vadovavosi ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir skyrė mažesnę negu numatyta minimali bauda. Alytaus apylinkės teismas pripažino, kad įmonės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė pažeidimą padarė nepiktybiškai, nesiekė gauti kokios nors naudos, o tik dėl netinkamo įstatymų žinojimo ir, galimai netinkamo pakonsultavimo. MB ,,(duomenys neskelbtini)“, už tai, kad esant darbinių santykių požymiams, leido E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) dirbti įmonėje MB ,,(duomenys neskelbtini)“, nesudarius su jais darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, 2020-12-09 buvo surašytas ir įteiktas Užimtumo įstatymo pažeidimų protokolas Nr. UĮPPJ 0741-0010 (b. l. 115-117). Protokolo surašymo metu pareiškėja, atstovaujama direktorės J. B., dalyvavo ir su pažeidimu sutiko. Pareiškėjos atžvilgiu 2020-12-16 buvo priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 19702, kuriuo pareiškėjai, pažeidus Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, paskirta 2 604 Eur bauda (b. l. 121-123).
Dėl paskirtos baudos dydžio
Minėtame Alytaus apylinkės teismo 2020-10-23 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.1056-878/2020 teismas konstatavo, kad K. S., G. C. ir E. B. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai dirbo nelegaliai, nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas vertina, kad Alytaus apylinkės teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl asmenų nelegalaus įdarbinimo abejonių nekelia. Be to, nustatyto nelegalaus įdarbinimo fakto pareiškėja neginčija ir šioje byloje. Pareiškėja prašo tik sumažinti paskirtą ekonominę sankciją nuo 2 604 iki 1 000 Eur, išdėstant mokėjimą dalimis. Tokį prašymą grindžia karantino situacija šalyje bei dėl to susidariusia sunkia įmonės finansine padėtimi. Nurodė, kad įmonė veiklą vykdė nuo 2020-06-01 iki 2020-11-15, šiuo laikotarpiu per 4,5 mėn. įmonės pelnas sudarė tik 244 Eur.
Taigi, šioje byloje sprendžiamas tik paskirtos baudos dydžio proporcingumo ir atitikimo teisingumo ir protingumo principams klausimas.
Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuota, kad šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 56 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. UĮ 60 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas bylas, teismas vadovaujasi ABTĮ normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įstatymo analogija arba teisės analogija, kaip specialiais juridiniais metodais, naudojamasi tada, kai konkrečiu atveju būtina pašalinti teisinio reguliavimo spragas, tam, kad būtų galima išnagrinėti atitinkamą klausimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju taikytina ne pareiškėjos nurodoma įstatymo ir teisės analogija, o turi būti vadovaujamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta blanketine norma, nustatančia ANK nuostatų taikymą skiriant ekonominę sankciją juridiniam asmeniui, kurios sudaro pagrindą skirti pareiškėjai baudą pagal ANK normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos procesinius aspektus (pažeidimo tyrimas, pažeidimų protokolų surašymas ir bylos nagrinėjamas), nes teisinio reguliavimo spragos nėra.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Vertinant paskirtos sankcijos dydį svarbus ne tik formalus įstatymo taikymas sankcijos ribose, bet ir bendrieji proporcingumo ir teisingumo principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumą atitinkantis teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra aplinkybių visuma, sudaranti pagrįstą pagrindą paskirti švelnesnę nei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą sankciją.
Šiuo atveju matyti, kad pareiškėja MB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo 2020-01-29 (b. l. 12 -Juridinių asmenų registro išrašo duomenys). Kaip nurodė įmonės vadovė, veiklą iš pradžių vykdė viena, įmonei pradėjus veiklą, šalyje buvo paskelbtas karantinas, dėl kurio sąlygų įmonė, tik pradėjusi veiklą, buvo priversta ją sustabdyti. Iš bylos duomenų matyti, kad su G. C. 2020-06-22 (b. l. 75-79), E. B. 2020-06-01 (b. l. 63-71) ir K. S. 2020-06-01 (b. l. 49-57) pareiškėja buvo sudariusi savanoriško darbo atlikimo sutartis pagal savanoriškų darbų planą. Nurodė, kad prieš tai konsultavosi su tam tikromis institucijomis ir buvo įsitikinusi, kad savanoriško darbo atlikimo sutarties pagrindu nurodyti asmenys teisėtai teikė savanorišką pagalbą MB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje.
Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai laikytini pareiškėjos direktorės verslumo patirties stoka bei vertintini kaip teisinio reguliavimo žinių neišmanymas ar nepakankamas išmanymas. Nurodyti asmenys pareiškėjai tam tikrus darbo santykius atitinkančius veiksmus atliko negaudami jokių pajamų (jiems už atliktą darbą nebuvo mokamas darbo užmokestis), t. y. nelegalų darbą atliko neatlygintinai. Iš bylos duomenų matyti, kad E. B. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-05 dirbo 4 val., G. C. 2020-06-04 dirbo 8 val. ir 2020-06-22 dirbo 4 val., K. S. 2020-06-22 dirbo 4 val. Teismo vertinimu, tokia nelegalaus darbo trukmė laikytina iš esmės trumpa, nepažyminti pakartotinumu ir/ar tęstinumu ar pareiškėjos piktavališkumu bei pažeidimų sistemiškumu. Pagal VSDFV duomenis, minėti asmenys G. C. ir K. S. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti 2021-06-30, kas rodo, kad pareiškėja, supratusi (sužinojusi) atliktus neteisėtus veiksmus, siekdama užkirsti kelią galimoms žalingoms pažeidimo pasekmėms ir siekdama juos nedelsiant ištaisyti, operatyviai ėmėsi veiksmų susiklosčiusiems santykiams su trečiaisiais asmenimis legalizuoti.
Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja kaltę nuo pat pradžių pripažįsta, nesiekia jokiais būdais ir/ar veiksmais jos išvengti, o, kaip minėta, netinkamas nurodytų asmenų įdarbinimas, t. y. sudarant savanoriško darbo atlikimo sutartis pagal Savanoriškos veiklos įstatymą, o ne darbo sutartis pagal Darbo kodeksą, kai mažoji bendrija yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir savanoriška veika negali užsiimti, iš esmės buvo įtakotas pareiškėjos vadovės nepakankamo rūpestingumo bei apdairumo ir teisinio neišmanymo visumos. Nėra nustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad pareiškėja anksčiau būtų padariusi kokių nors pažeidimų, kad dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių žalingų padarinių. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad pareiškėja pažeidimą padarė ne sąmoningai pažeisdama įstatymus, o dėl įstatymų reikalavimo nežinojimo ir nepakankamos verslo patirties bei nepakankamo rūpestingumo.
Pareiškėja prašo sumažinti baudą iki 1 000 Eur, argumentuodama tuo, kad įmonės pelnas siekia tik 244 Eur, dėl karantino įmonės veikla buvo stabdyta, įmonės finansinė padėtis iš esmės sunki.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, jos požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo nustatymo, atsižvelgdamas į įmonės finansinę padėtį, daro išvadą, kad ginčo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę nei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą baudą, mutatis mutantis pritaikant ANK nuostatas.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad finansiniais 2020 metais, t. y. nuo 2020-01-29 (kada mažojo bendrija įsteigta) iki 2020-11-30 įmonės grynasis pelnas sudarė tik 244 Eur (b. l. 13-14). Įmonės turtą sudaro – trumpalaikis turtas, iš kurio didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos (2 605 Eur). Teismo vertinimu, mažosios bendrijos gautinų sumų kategorijai priskirtinos sumos iš esmės dėl savo pobūdžio neatspindi įmonės turimo turto apimties, gautinos sumos yra mažesnės už trumpalaikius įsipareigojimus (3 397 Eur). Pareiškėjos pateikti į bylą duomenys iš esmės pagrindžia pareiškėjos sunkią finansinę padėtį, dėl ko paskirta 2 604 Eur ekonominė sankcija, kuri beveik 10 kartų didesnė nei pareiškėjos 2020 metų gautas grynasis pelnas, iš esmės pablogins ir taip itin sunkią naujai verslą pradėjusios įmonės finansinę situaciją. Atsakovė veiklą pradėjo prieš pasaulinę pandemiją (ko objektyviai numatyti negalėjo) ir jos siekis buvo plėsti ir vystyti pelningą veiklą valymo paslaugų sektoriuje (ką patvirtina skunde nurodyta aplinkybė apie šiuo metu įmonėje dirbančius 6 darbuotojus ir siekį juos išlaikyti), tačiau dėl visuotinio karantino dėl koronaviruso Covid-19 pandemijos paskelbimo įmonės veikla sustojo. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjos veikla dėl savo pobūdžio ir teikiamų paslaugų pasižymi sezoniškumu (daugiau atliekama šiltuoju metu laiku), kas tam tikra apimtimi taip pat riboja įmonės finansines galimybių sumokėti didelę baudą.
Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris nereikalauja minimalaus įstatyme numatytos baudos dydžio taikymo tam, kad pareiškėja būtų nubausta teisingai ir proporcingai teisės pažeidimui. Be to, ekonominė sankcija paskirta tokiu laikotarpiu, kuris dėl objektyvių priežasčių net ir minimalios baudos paskyrimo atveju įmonei turės žymiai sunkesnį finansinį neigiamą efektą nei būtų įprastomis verslo sąlygomis. Šios aplinkybės yra itin reikšmingos vertinant minimalios baudos proporcingumą padarytam pareiškėjos pažeidimui.
Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad paskirtos baudos dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti šiuo atveju pakanka mažesnės baudos nei nustatytas minimalus baudos dydis, todėl pareiškėjai paskirta bauda mažintina. Iš esmės net ir minimalios sankcijos disproporcija šiam konkrečiam darbo teisinių santykių pažeidimui jau yra konstatuota ir minėtu Alytaus apylinkės teismo 2020-10-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.1056-878/2020, kuriuo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei buvo paskirta mažesnė nei įstatyme numatyta minimali bauda. Todėl baudžiant už šį pažeidimą ir pačią įmonę pažeidimo pavojingumo vertinimas ir atsakomybės proporcingumas turi būti traktuojamas panašiai.
Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas įvertina tai, kad pažeidimas buvo padarytas, todėl jis negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį, tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Todėl remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti, būtų 1 300 Eur dydžio bauda, tai yra beveik 50 procentų mažesnė bauda. Teismo vertinimu, toks sankcijos dydis iš esmės yra teisingo dydžio teisiniams tikslams pasiekti bei nepažeidžiantis teisės principų. Nustatyto dydžio bauda laikytina pakankama pareiškėjos atsakomybės užtikrinimo ir prevencijos priemonė, tačiau tuo pačiu finansiškai mažiau nuostolinga ir taip sunkią finansinę padėtį patiriančiai įmonei bei, tikėtina, skatinanti greitesnį įmonės integracijos į verslo rinką procesą (mažesnė bauda bus greičiau sumokėta, įmonė finansiškai greičiau stabilizuosis).
Taigi, esant išskirtinėms bylos aplinkybėms dėl naujai įsikūrusios įmonės verslo patirties neturėjimo, dėl pasaulinės pandemijos sąlygų, neigiamai veikiančių viso pasaulio ekonomiką ir didžiąją dalį verslo subjektų, 1 300 Eur dydžio ekonominės sankcijos paskyrimas pareiškėjai bus teisingo dydžio sankcija, kuri užtikrina proporcingą pusiausvyrą tarp pareiškėjos neišvengiamos atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą bei teisingumo ir protingumo kriterijų.
Dėl baudos išdėstymo
Kaip minėta, Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK.
Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Pareiškėja, iki priimant nutarimą, prašymo dėl baudos išdėstymo nebuvo pateikusi, todėl toks prašymas nėra svarstytinas bylos dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo proceso metu. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami tik Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, kurio 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjos prašymas išdėstyti baudos sumokėjimą dviem metams negali būti tenkinamas, todėl atmestinas. Dėl baudos išdėstymo ji turi teisę kreiptis į VMI Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos MB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 19702 MB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 2 604 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų) baudą pakeisti į 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.