Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-02-06 · Administracinė byla Nr. I-2692-38/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-06
Bylos Nr.
I-2692-38/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Bitė Lietuva“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Gytis Kaminskas
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A822-172/2009Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 9.7, 9.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja)

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Gyčiui Kaminskui ir Konradui Pabijanskui,atsakovo atstovams Kęstučiui Kadonui, Vilmai Vildžiūnaitei, Indrei Ščeponienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Bitė Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2007-12-27 sprendimą Nr. S-251(7-232/2007), 2007-09-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) sprendimą Nr. 69-233, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 96925 litų bauda, ir 2007-07-24 VMI prie FM patikrinimo aktą Nr. 28-07-46-07. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atstovaudama Danijos bendrovę TDC A/S, 2004-11-02 su 233 darbuotojais sudarė akcijų opcionų sutartis. Sutartyse nurodyta, kad pareiškėjas kiekvienam darbuotojui neatlygintinai suteiks 90 akcijų opcionų. Vienos akcijos kaina 78 DKK, akcijų opcionų realizavimo laikotarpis – po penkerių metų. Nordic Telephone Company Aps 2005 metų gruodį pateikė viešą pasiūlymą supirkti visas TDC A/S akcijas už 382 DKK. Pareiškėja darbuotojams pateikė du pasiūlymus kaip įgyvendinti akcijų opcionus. Siekdama išsiaiškinti, kaip teisingai turėtų būti apmokestinamos pajamos, gaunamos įgyvendinus akcijų opcionus, 2006-02-13 raštu Nr. 8500-44 kreipėsi į mokesčių administratorių, o 2006-03-06 raštu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Kartu buvo pateiktas akcijų opcionų sutarties pavyzdys ir suformuluoti konkretūs klausimai. 2006-05-05 pareiškėja gavo mokesčių administratoriaus atsakymą, kuriame aiškiai nurodyta, kad abiem akcijų opcionų įgyvendinimo atvejais turi būti išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondas akcentavo tą patį. Pareiškėjas darbuotojų gautas pajamas apmokestino remdamasis kompetentingų institucijų išaiškinimais. 2007-04-12 mokesčių administratorius savo iniciatyva pareiškėjui nurodė, kad jei darbuotojams išmokama išmoka, tai ji apmokestinama 33 proc. pajamų mokesčio tarifu. Nurodė, kad pirmasis paaiškinimas paruoštas tik pirmajam pareiškėjos pasiūlymui.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistas turinio viršenybės prieš formą principas. Abu pareiškėjo pasiūlymai darbuotojams iš esmės savo turiniu yra vienodi, abiem atvejais tai yra akcijų realizavimo pajamos, o mokesčių administratorius traktuoja juos skirtingai ir nurodo taikyti skirtingus pajamų mokesčio tarifus. Buvo pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Mokesčių administratorius radikaliai pakeitė nuomonę dėl akcijų opcionų apmokestinimo, iki komentaro pasirodymo niekur nebuvo aiškiai reglamentuotas tokių pajamų apmokestinimas, pats Gyventojų pajamų mokesčių įstatymas nesikeitė. Taip pat mokesčių administratorius viršijo savo kompetenciją, pateikdamas mokesčių mokėtojui išaiškinimą nesant jo prašymo. Pažymėjo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą visi teisės aktų prieštaravimai turi būti aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Šiame ginče pats mokesčių administratorius skirtingai traktavo tą pačią situaciją. Pagal MAĮ 141 str. 1 dalies 1 ir 4 punktus mokesčių mokėtojui nagrinėjamu atveju išvis negalėjo būti skiriama bauda.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad bendrovė suteikė darbuotojams teisę įsigyti akcijas už tam tikrą nustatytą kainą, sutartyse numatyta, kad akcijų opcionų realizavimo laikotarpis numatytas po penkerių metų. Tačiau pareiškėja daugiau nei po metų nuo sutarčių sudarymo pateikė viešą pasiūlymą supirkti visas akcijas. Buvo pasiūlyti du alternatyvūs būdai: 1) Pasiūlymas įgyvendinti akcijų opcionus, užpildant prie akcijų opcionų sutarties pridėtą formą ir pateikti ją pareiškėjai; 2) Pasiūlymas atsisakyti akcijų opcionų įgyvendinimo pagal sutartį, vietoj TDC akcijų gaunant vienkartinę piniginę išmoką. Pareiškėjo teigimu, piniginės išmokos pasirinkimas padės išvengti darbuotojams ir pareiškėjui nereikalingų administracinių procedūrų, susijusių su akcijų opcionų įgyvendinimu ir paskesniu akcijų pardavimu ar galimu išpirkimu. Darbuotojai, pasirinkę šį pasiūlymą užpildė prie pasiūlymo pridėtą formą ir pateikė ją UAB „Bitė Lietuva“. Bendrovė pažymėjo, kad darbuotojai, sutikę gauti piniginę išmoką, piniginę naudą gaus iš karto, nenaudodami jokių lėšų akcijoms nusipirkti ir joms laikyti iki jų pardavimo ir išpirkimo. Be to, darbuotojams nereikės mokėti mokesčio, kurį paprastai reikia mokėti tarpininkui, kai atsiskaitoma už akcijų opcionus. Išmoka sumokama į darbuotojo banko sąskaitą kartu su įprastiniu darbo užmokesčiu, sumokėjus išmoką akcijų opcionai netenka galios automatiškai be jokios papildomos kompensacijos. Tai yra darbuotojų lojalumo skatinimo priemonė. Todėl kai darbuotojas, turintis teisę ateityje įsigyti akcijas už iš anksto sutartą kainą šią teisę parduoda ar kitaip perleidžia kito asmens nuosavybėn ir iš tokio sandorio gauna pajamų, laikoma, kad darbuotojas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Tai, kad minėtos išmokos yra skatinamojo pobūdžio priemonė, skirta tik pareiškėjos darbuotojams ir susijusi su darbo santykių buvimu, įrodo ir akcijų opcionų sutarties 5 dalies nuostatos, kur numatyta, kad neįgyvendinti akcijų opcionai pripažįstami negaliojančiais, kai darbuotojo darbo sutartis nutraukiama nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasties su išimtimi, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo išėjimo į pensiją, mirties ar perėjimo dirbti į kitą grupės įmonę. Sisteminė sutarties nuostatų analizė (7.2 p., 7.6 p.) įrodo, kad sutartis naudojama kaip darbuotojų skatinimo priemonė. Taigi tokios pajamos negali būti priskiriamos pajamoms iš vertybinių popierių pardavimo, jos laikomos pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais, taikomas tuo metu galiojęs 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kadangi tai A klasės išmokos, mokestį išskaičiuoja, deklaruoja ir moka Lietuvos vienetas – nagrinėjamu atveju pareiškėja.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 232 pareiškėjo darbuotojai priėmė pasiūlymą atsisakyti akcijų opcionų įgyvendinimo pagal sutartį, vietoj akcijų gaunant vienkartinę piniginę išmoką. Pareiškėjas 2006 metų vasario – kovo mėn. kiekvienam iš minėtą pasiūlymą priėmusiam darbuotojui išmokėjo po 12 660 Lt dydžio pinigines išmokas. Jos buvo mokamos iš pareiškėjo lėšų, išskaičiuotas ir į valstybės biudžetą sumokėtas 33 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis.

2006-05-05 mokesčių administratorius pateikė atsakymą į pareiškėjos 2006-02-13 paklausimą (b. l. 30-31). Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius nepasisakė dėl piniginių išmokų, išmokamų vietoj akcijų opcionų įgyvendinimo, apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2006-04-04 atsakyme į analogišką paklausimą nedviprasmiškai nurodyta, kad socialinio draudimo įmokos nemokamos tik tuo atveju, jei akcijų opcionai yra įgyvendinami, tuo tarpu, jei išmokama tik piniginė išmoka – ji yra socialinio draudimo įmokų objektas. Pažymėtina, kad įstaigoms pateiktos opcionų sutartys, kuriuose numatytas akcijų opcionų įgyvendinimas, o ne bendrovės pasiūlymas opcionų atsisakyti gaunant piniginę išmoką. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išaiškinusios pareiškėjai, kaip apmokestinamos pajamos iš akcijų opcionų įgyvendinimo, išreiškė tik savo nuomonę, tačiau privalomo pareiškėjai administravimo akto nepriėmė. Vadovautis tokiais išaiškinimais UAB „Bitė Lietuva“ neprivalėjo. Teismas konstatavo, kad nei viena iš išaiškinimus pateikusių institucijų nenurodė, kad būtent išmokėjus piniginę išmoką ir neįgyvendinus opcionų, gautos pajamos turi būti apmokestinamos 33 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad gavo klaidingus išaiškinimus, kuriais rėmėsi perskaičiuodama gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas. GPMĮ komentaras papildytas 2006-09-27, kuriame aiškiai išskiriamas apmokestinimas, opcionus įgyvendinus ir jų atsisakius vietoj to išmokant piniginę išmoką. Bendrovė mokestį perskaičiavo ir patikslino deklaraciją 2006 metų gruodį, kai jau buvo papildytas komentaras.

Ginčijamu atveju pareiškėja savo darbuotojams vietoj akcijų pasiūlė piniginį atsiskaitymą – piniginę išmoką. Darbuotojams sutikus su nurodytu pasiūlymu, akcijų opcionai įvykdyti nebuvo. TDC akcijų pagal opcionų sutartis darbuotojai neįsigijo ir šių akcijų nepardavė, tačiau gavo piniginę išmoką, lygią skirtumui tarp akcijų kainos viešo pasiūlymo metu ir opciono vykdymo kainos. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išmokėtos piniginės išmokos negalima traktuoti kaip vertybinių popierių pirkimo-pardavimo. Asmuo šiuo atveju neįvykdė opciono – neįsigijo akcijų ir negalėjo jomis laisvai disponuoti (parduoti, dovanoti, laikyti). Išmoka buvo išmokėta už opciono atsisakymą. Pareiškėjos darbuotojai neinvestavo lėšų, kad įgyvendinti opcioną, taip pat ir negavo pajamų už akcijų pardavimą. Teismas konstatavo, kad negalima tokių pajamų prilyginti vertybinių popierių pirkimui-pardavimui, todėl priėjo išvadą, kad tai buvo vienkartinės naudos gavimas darbuotojams atsisakius teisės į akcijas pagal opcionų sutartis, todėl tokios pajamos traktuotinos kaip susijusios su darbo santykiais bei apmokestinamos tuo metu galiojusiu 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.

III.

UAB „Bitė Lietuva“ (toliau – ir apeliantas, bendrovė) pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimo panaikinimo.

Bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) ir Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) savo pateiktuose atsakymuose nevertino apelianto darbuotojų gautų pajamų atvejo. Teigia, kad 2006-05-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktame atsakyme, kuriame buvo nurodytas darbuotojo pagal pasirinkimo sandorį už lengvatinę kainą įsigytų akcijų pardavimo pajamų vienas mokestinis traktavimas nepriklausomai nuo pasirinkimo variantų. Atsakyme buvo nurodyta, kad akcijų opcionų realizavimo pajamos yra priskirtinos B klasės pajamoms ir atitinkamai apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu. Mokesčių inspekcija savo iniciatyva 2007-04-12 pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, kai darbuotojas gauna ne akcijas, o piniginę išmoką, susietą su akcijų vertėmis, savo esme ši išmoka laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2006-03-06 paklausimą, raštu taip pat paaiškino, kad nauda, kurią asmuo gaus įgyvendinęs akcijų opciono sutartimi suteiktą teisę, nelaikytina su darbo santykiais susijusia skatinamojo pobūdžio išmoka ir neturi būti apmokestinama socialinio draudimo įmokomis.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio komentaro (toliau – komentaras) pakeitimuose, patvirtintuose 2006-09-27, Mokesčių inspekcija pažymėjo, kad „iki šio komentaro paskelbimo VMI prie Finansų ministerijos nebuvo visuotinai paskelbusi savo pozicijos dėl pajamų iš pasirinkimo sandorių apmokestinimo.<...>Rekomenduojame vertinant mokesčių mokėtojų pajamų iš pasirinkimo sandorių apmokestinimą, laikotarpiu iki šio komentaro paskelbimo, vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytais protingumo ir teisingumo principais“, todėl apeliantas daro išvadą, kad vėlesnis mokesčio perskaičiavimas pagal Komentaro nuostatas iš esmės prieštarautų protingumo ir teisingumo principams bei pažeistų MAĮ nuostatas. Kadangi pareiškėjo darbuotojų pajamos buvo gautos iki Komentaro įsigaliojimo, todėl jo nuostatos negali būti taikomos retrospektyviai.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas visiškai neanalizavo to, kokias iš tikrųjų pajamas gavo pareiškėjo darbuotojai, ir nevertino to, kaip šios pajamos turėtų būti traktuojamos pagal galiojančius teisės aktus. Teismas, tik formaliai atsižvelgė į VMI bei SDFV pateiktus išaiškinimus, visiškai neanalizavo šių išaiškinimų turinio ir nevertino, ar teisingai buvo apmokestintos Pareiškėjo darbuotojų gautos pajamos.

Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo išmokėtos sumos negali būti laikomos vertybinių popierių pardavimo pajamomis, nes darbuotojai gavo tik vienkartinę išmoką, tiesiogiai nerealizuodami vertybinių popierių. Teigia, kad darbuotojams buvo išmokama būtent dėl jų akcijų opcionų teisės realizavimo, o ne dėl atliekamų darbo funkcijų. Todėl, jei mokesčių administratorius akcijų opcionų teisės įgyvendinimo rezultate gautas pajamas pripažįsta kaip apmokestinamas 15 procentų mokesčio tarifu, tuomet ir šis atvejis turėtų būti traktuojamas analogiškai. Nagrinėjamu atveju su darbuotojais buvo sudarytos žodinės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio nuostatomis, rašytinės formos nesilaikymą nedaro sandorio negaliojančiu.

Teigia, kad nebuvo laikomasi Mokesčių administravimo įstatymo 10 bei 69 straipsniuose įtvirtinto turinio viršenybės prieš formą principo, kuriuo vadovaujantis tiek mokesčių mokėtojas, tiek administratorius turi teikti pirmenybę mokesčių mokėtojo realiai vykdytai veiklai, ūkinėms operacijoms, o ne formaliai jos išraiškai. Šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į tai, kad darbuotojai apmokestinamąsias pajamas gavo realizuodami akcijų opcionus. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, teigdamas, kad formalūs dokumentų trūkumai negali būti pagrindu paneigti mokesčių mokėtojo teise (2004-10-27 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A11-355/2004, LVAT 2006-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1053-06).

Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinta bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad mokesčių teisės aktų turinio neaiškumai negali būti aiškinami remiantis pasikeitusiu centrinio mokesčių administratoriaus norminio reguliavimo nuostatų aiškinimų ir visi neaiškumai turi būti aiškinami mokesčių mokėtojo naudai (2004-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-367-2004). Tačiau į šią LVAT praktiką skundžiamame sprendime neatsižvelgta. Tuo metu, kai pareiškėjas išmokėjo akcijų opcionų realizavimo išmokas savo darbuotojams, akcijų opciono realizavimo pajamų klausimas nebuvo aiškiai reglamentuotas.

Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintais teisingumo, protingumo, apmokestinimo aiškumo, mokesčių mokėtojų lygybės, turinio viršenybės prieš formą bei kitais šiame įstatyme nustatytais principais, taip pat Europos Sąjungos teisėje ir Europos Teisingumo Teismo sprendimuose įtvirtintu teisėtų lūkesčių principu, VMI neturi teisės reikalauti, kad pareiškėjas apskaičiuotų 33% gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas už sandorius, kurie įvyko iki 2006 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. (18.18-31-l)-R-8386 paskelbimo. VMI prie Finansų ministerijos atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

Be to, teismo sprendime nebuvo pasisakyta apie pareiškėjo skundo argumentus dėl jam paskirtos baudos. Kadangi būtent dėl mokesčių administratoriaus kaltės susiklostė tokia situacija (pareiškėjas, apmokestindamas sandorius, vadovavosi VMI išaiškinimais), vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsniu, pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo baudos. Net jei ir būrų pagrindas pareiškėjui skirti baudą, tai šios baudos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai. Pareiškėjas , pateikęs VMI FR0110 (PRC902) formas, už darbuotojus į valstybės biudžetą jau sumokėjo 440568 litus (12660 x 15% x 232), t. y., tokią sumą, kurią pareiškėjo darbuotojai turėjo mokėti, jei jų gautos piniginės išmokos būtų apmokestintos 15 proc. tarifu. Vadovaujantis 2006-01-30 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA – 6 patvirtinta tvarka, minėta pareiškėjo įmoka buvo įskaityta kaip jo darbuotojų įmokos, remiantis pareiškėjo pateiktomis FR0110 (PRC902) formomis. VMI, priimdama pareiškėjo pateiktas minėtas formas, pati pripažino, kad darbuotojų, pasirinkusių anytą pareiškėjo pasiūlymą, gautos vietoj akcijų vienkartinės piniginės išmokos yra priskiriamos B klasės pajamoms ir apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.Jei išmokos darbuotojams būtų apmokestinamos 33 proc. tarifu, VMI iš pareiškėjo priimtos formos FR0110 (PRC902) yra naikintinos, o pareiškėjo sumokėta įmoka turėtų būti įskaityta kaip pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, mokėjimas. Taigi papildomai pareiškėjas į biudžetą turėtų sumokėti 528681 litą (969249 Lt – 440568 Lt)., t. y., skirtumą tarp pareiškėjo sumokėtos sumos ir jo mokėtinos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė ne dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, tuo pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio nuostatas bei nukrypdamas nuo LVAT formuojamos praktikos.

Šalies argumentai

Atsakovas valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.73-3085) 6 str. 2 dalyje numatytos pajamų rūšys, kurios apmokestinamos 15 procentų dydžio pajamų mokesčio tarifu. Kitos pajamos, jei jos nėra neapmokestinamos pagal GPM įstatymo 17 str., yra apmokestinamos 33 procentų dydžio pajamų mokesčių tarifu (2002-07-02 LRĮ Nr.IX-2103 redakcija, galiojusi iki 2006-06-30). Mokesčių administratoriaus nuomone, savo esme bendrovės pasiūlymas darbuotojams buvo darbuotojo lojalumo skatinimo priemonė. Todėl, jeigu darbuotojas, turintis teisę ateityje įsigyti akcijas už iš anksto sutartą kainą šią teisę parduoda ar kitaip perleidžia kito asmens nuosavybėn ir iš tokio sandorio gauna pajamų, laikoma, kad darbuotojas gavo su darbo santykiais susijusias pajamas. Tai, kad minėtos išmokos buvo skatinamojo pobūdžio priemonė, skirta tik bendrovės darbuotojams ir susijusi su darbo santykių buvimu, įrodo ir akcijų opcionų sutarties 5 dalies nuostatos. Šioje sutarties dalyje numatyta, kad neįgyvendinti akcijų opcionai pripažįstami negaliojančiais, kai darbuotojo darbo sutartis su bendrove nutraukiama nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasties. Išimtis numatyta, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo išėjimo į pensiją, mirties ar perėjimo dirbti į kitą Grupės įmonę. Sisteminė sutarties nuostatų analizė (7.2 p., 7.6 p.) įrodo, kad sutartis naudojama kaip darbuotojų skatinimo priemonė.

Gyventojo pajamos, susijusios su darbo santykiais ir gautos iš Lietuvos vieneto (darbdavio ar kito juridinio asmens), yra priskiriamos A klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo A klasės pajamų deklaruoja, išskaito bei sumoka į biudžetą išmokas išmokantis asmuo (GPM įstatymo 23 str.). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės normomis, Bendrovei pagrįstai apskaičiuota 969249 Lt Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM).

Pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos raštai, kuriais bendrovė rėmėsi savo skunde (2006-05-05 Nr.(18.17-31-1)-R-4199 ir 2007-04-12 Nr.(18.18-31-1)-R-4071), neprieštarauja aukščiau išdėstytoms teisės normoms, reglamentuojančioms pajamų apmokestinimą GPM.

Kiekvienam sutartį pasirašiusiam darbuotojui priskaičiuotą piniginę išmoką – 12660 Lt -bendrovė 2006 m. vasario ir kovo mėn. apmokestino socialinio draudimo įmokomis ir į valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondą pervedė 1002335,24 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Bendrovė valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2006 m. ketvirtą ketvirtį 2949780 Lt sumažino darbo apmokėjimo sumą, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos. Bendrovė 2007-01-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui pateikė prašymą koreguoti Bendrovės darbuotojų apmokestinamųjų draudžiamųjų pajamų sumas 2949780 Lt (12660 x 233) ir VSD įmokas 1002335,24 Lt (2949780 x 33,98%). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447, 2004-11-04 LRĮ Nr.IX-2535 redakcija) 7 str. 1 dalies 6 punkte numatyta, kad VSD įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant premijas ir kitas išmokas, išskyrus teisės aktuose konkrečiai nurodytas išimtis. Tokios išimtys numatytos minėto įstatymo 8 str., Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr.647, 22 ir 23 punktuose. Minėtų išimčių sąrašas yra baigtinis, tačiau pajamų, nuo kurių privalo būti mokamos VSD įmokos, sąrašas, pateiktas minėto įstatymo 7 str., nėra baigtinis. Vadovaujantis minėtomis įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatomis, bendrovės darbuotojų gautos piniginės išmokos, atitinkančios skirtumą tarp akcijų įsigijimo kainos, kuri buvo užfiksuota pasirinkimo sandorio suteikimo dieną ir akcijų kainos viešo pasiūlymo metu, yra laikomos su darbo santykiais susijusiomis skatinamojo ar kompensacinio pobūdžio išmokomis ir yra apmokestinamos VSD įmokomis įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis įstatymo nuostatomis, kiekvienam darbuotojui išmokėtos piniginės išmokos (12660 Lt), atitinkančios skirtumą tarp akcijų įsigijimo kainos, kuri buvo užfiksuota pasirinkimo sandorio suteikimo dieną ir akcijų kainos viešo pasiūlymo metu,

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (ABTĮ 57, 81).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad 2006-05-05 VMI paaiškinime Nr. 18.17-31-1-R-4199 ir 2006-04-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr. (1.11) -1-2231 buvo paaiškinta pareiškėjui, kaip yra apmokestinamos pajamos, gaunamos vietoje akcijų opcionų įgyvendinimo; pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, kokias iš tikrųjų pajamas gavo pareiškėjo darbuotojai, ir nevertino, kaip šios pajamos turėtų būti traktuojamos pagal galiojančius teisės aktus, taip pat nevertino pareiškėjo motyvų dėl to, kad VMI skirtingai traktuoja dvi tokias pačias situacijas, tai yra pajamos, gautos darbuotojo iš darbdavio kaip piniginė išmoka, lygi skirtumui tarp akcijų rinkos kainos sandorio įgyvendinimo dieną ir akcijų įsigijimo kainos, kuri buvo užfiksuota pasirinkimo sandorio suteikimo dieną, laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, o pajamos, gautos darbuotojo iš pagal pasirinkimo sandorį už lengvatinę kainą įsigytų akcijų pardavimo bet kokiam kitam asmeniui (įskaitant ir darbdavį), laikomos gautomis pajamomis iš vertybinių popierių pardavimo; pirmosios instancijos teismas sprendime nukrypo nuo LVAT praktikos; pirmosios instancijos teismas nevertino paskirtos baudos pagrįstumo ir apskaičiuoto mokesčio dydžio.

Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad pareiškėja, atstovaudama Danijos bendrovę TDC A/S, 2004-11-02 su 233 savo darbuotojais sudarė akcijų opcionų sutartis. Nordic Telephone Company Aps 2005 metų gruodį pateikė viešą pasiūlymą supirkti visas TDC A/S akcijas už 382 DKK, todėl kiekvienas, akcijų opcionų sutartį sudaręs pareiškėjos darbuotojas 2006-02-02 gavo TDC A/S ir UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymą apie galimybę įgyvendinti akcijų opcionus (MGK byla 68-70). Buvo pasiūlyti du variantai: 1) pasiūlymas įgyvendinti akcijų opcionus; 2) pasiūlymas atsisakyti akcijų opcionų įgyvendinimo pagal sutartį, vietoj akcijų gaunant vienkartinę piniginę išmoką. Pastaruoju atveju nauda gaunama iš karto, nenaudojant jokių lėšų akcijoms nusipirkti ir joms laikyti iki jų pardavimo ar išpirkimo. Sumokėjus nurodytą išmoką į darbuotojo sąskaitą akcijų opcionai netenka galios automatiškai, be papildomos kompensacijos. 232 pareiškėjos darbuotojai priėmė antrąjį pasiūlymą. Pareiškėja 2006 metų vasario – kovo mėn. kiekvienam iš minėtą pasiūlymą priėmusiam darbuotojui išmokėjo po 12 660 Lt dydžio pinigines išmokas. Jos buvo mokamos iš pareiškėjos lėšų, išskaičiuotas ir į valstybės biudžetą sumokėtas 33 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis.

Teisėjų kolegija, vertindama 2006-02-13 pareiškėjos pateiktą paklausimą VMI prie FM dėl pajamų, įgyvendinus akcijų opcionus apmokestinimą, išaiškinimo, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja buvo pridėjusi akcijų opcionų sutarties pavyzdį, taip nebuvo užklaususi apie tokį atvejį, kai darbuotojai atsisako akcijų opcionų įgyvendinimo pagal sutartį ir vietoj akcijų gauna vienkartinę piniginę išmoką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokesčių administratoriaus pateiktame 2006-05-05 atsakyme į pareiškėjos paklausimą mokesčių administratorius nepasisakė dėl piniginių išmokų, išmokamų vietoj akcijų opcionų įgyvendinimo, apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2006-04-04 pateiktame atsakyme į tokio paties turinio pareiškėjos išsiųstą 2006-03-06 paklausimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM nedviprasmiškai nurodyta, kad socialinio draudimo įmokos nemokamos tik tuo atveju, jei akcijų opcionai yra įgyvendinami, tuo tarpu, jei išmokama tik piniginė išmoka – ji yra socialinio draudimo įmokų objektas. Pabrėžtina tai, kad abiem atvejais įstaigoms pateiktos opcionų sutartys, kuriuose numatytas akcijų opcionų įgyvendinimas, o ne bendrovės pasiūlymas opcionų atsisakyti gaunant piniginę išmoką.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad negalima teigti, kad pareiškėja gavo klaidingus išaiškinimus, kuriais rėmėsi perskaičiuodama gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas. GPMĮ komentaras papildytas 2006-09-27, kuriame aiškiai išskiriamas apmokestinimas opcionus įgyvendinus ir jų atsisakius vietoj to išmokant piniginę išmoką. Bendrovė mokestį perskaičiavo ir patikslino deklaraciją 2006 metų gruodį, kai jau buvo papildytas komentaras. Ginčijamu atveju pareiškėja savo darbuotojams vietoj akcijų pasiūlė piniginį atsiskaitymą – piniginę išmoką. Darbuotojams sutikus su nurodytu pasiūlymu akcijų opcionai įvykdyti nebuvo. TDC akcijų pagal opcionų sutartis darbuotojai neįsigijo ir šių akcijų nepardavė, tačiau gavo piniginę išmoką, lygią skirtumui tarp akcijų kainos viešo pasiūlymo metu ir opciono vykdymo kainos.

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, kokias iš tikrųjų pajamas gavo pareiškėjo darbuotojai, ir nevertino, kaip šios pajamos turėtų būti traktuojamos pagal galiojančius teisės aktus, nėra pagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas yra padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju išmokėtos piniginės išmokos negalima traktuoti kaip vertybinių popierių pirkimo-pardavimo, asmuo šiuo atveju neįvykdė opciono, neįsigijo akcijų ir negalėjo jomis laisvai disponuoti (parduoti, dovanoti, laikyti), išmoka išmokama už opciono atsisakymą, pareiškėjos darbuotojai neinvestavo lėšų, kad įgyvendintų opcioną, taip pat ir negavo pajamų už akcijų pardavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima tokių pajamų prilyginti vertybinių popierių pirkimui-pardavimui, tai buvo vienkartinės naudos gavimas darbuotojams atsisakius teisės į akcijas pagal opcionų sutartis, tokios pajamos traktuotinos kaip susijusios su darbo santykiais bei apmokestinamos tuo metu galiojusiu 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad darbuotojai pasirinko antrąjį pasiūlymą, sietiną su akcijų opcionų įgyvendinimo pagal sutartį atsisakymu, kai vietoj TDC akcijų gaunama vienkartinė piniginė išmoka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pajamų rūšies, kuri sudaro ginčo esmę, yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikytas ir aiškintas tas pats įstatymas (atitinkama jo norma). Apeliantės nurodytas teismo sprendimas skiriasi nuo tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal taikytą teisę. Todėl juo remtis kaip precedentu nėra teisinių prielaidų.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nevertino paskirtos baudos pagrįstumo ir apskaičiuoto mokesčio dydžio teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bendrovė 2006 m. gruodžio mėn. perskaičiavo gyventojų pajamų mokestį, tai yra perskaičiavo 232 darbuotojams išskaičiuotus 4177,80 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 2006-12-08 pateikė mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos tikslinimą, kurioje sumažino gyventojų pajamų mokesčio sumas už 2006 m. vasario ir kovo mėnesius 969249 Lt, o 2006 m. gruodžio mėn. išskaičiavo 15 proc. – 1899 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 2006 m. gruodžio 12 d. į biudžetą pervedė 442467 Lt gyventojų pajamų mokesčio, o pagal bendrovės 2006-12-12 VMI pateiktus prašymus buvo įskaityta po 1899 Lt kiekvienam darbuotojui iš bendrovės pervestos gyventojų pajamų mokesčio sumos, sprendžia, kad VMI sprendime mokesčio dydis apskaičiuotas teisingai. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių permokos, atsiradusios pareiškėjui dėl netirtų nagrinėjamoje byloje aplinkybių, turi būti įskaitomos ir grąžinamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio tvarka.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o UAB „Bitė Lietuva“ apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

UAB „Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė