- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-659/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02313-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- "Kelio ženklai" Jugima
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jugima“, J. U., G. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kelio ženklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2708-262/2013 pagal paminėto ieškovo patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jugima“, J. U. ir G. L. dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kelio ženklai“ padavė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kurį patikslinęs, prašė pripažinti, kad atsakovai J. U., G. L. ir UAB „Jugima“ savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o atsakovas J. U. pažeidė ir CK 2.87 straipsnio reikalavimus (1 – 7, 119 – 125 b. l.).
Nurodė, kad ieškovas įregistruotas Juridinių asmenų registre nuo 1994 m. rugsėjo 6 d., pastaruoju metu vykdo ūkinę veiklą, susijusią su baldų ir jų komponentų iš medžio masyvo, metalo gaminių ir konstrukcijų gamyba ir prekyba, metalo apdirbimo paslaugomis, cinkuotos skardos ir plieninių cinkuotų vamzdžių pardavimu. Teigė, kad nuo 1997 m. rugpjūčio 28 d. ieškovui vadovavo atsakovas J. U., 2008 m. vasario 28 d. akcininko sprendimu jis buvo paskirtas ieškovo valdybos nariu, o nuo 2008 m. balandžio 21 d. valdybos sprendimu – valdybos pirmininku; 2012 m. balandžio 20 d. ieškovo valdybos sprendimu J. U. jo 2012 m. balandžio 18 d. prašymo pagrindu atleistas iš ieškovo direktoriaus pareigų nuo 2012 m. balandžio 20 d., o 2012 m. balandžio 23 d. ieškovas su J. U. sudarė naują darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas J. U. dirbo ieškovo direktoriaus pavaduotoju, tačiau 2012 m. birželio 11 d. jis pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį, kuri buvo nutraukta 2012 m. birželio 29 d. Ieškovo teigimu, atsakovas J. U., kaip ieškovo buvęs vadovas ir valdybos pirmininkas, disponavo visa ieškovo informacija, įskaitant ir tą, kuri sudarė komercinę paslaptį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė G. L. dirbo UAB „Kelio ženklai“ nuo 1996 m. sausio 2 d., o nuo 2005 m. liepos 1 d. tapo ieškovo komercijos direktore ir disponavo visa informacija, laikytina komercine ieškovo paslaptimi, tačiau 2012 m. birželio 11 d. ji pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį su ieškovu, ir darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2012 m. birželio 29 d. Ieškovas teigė, kad 2012 m. birželio 15 d. Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Jugima“, kurios akcininkai yra atsakovai J. U. ir G. L., o J. U. nuo 2012 m. birželio 15 d. yra paskirtas šios bendrovės direktoriumi. Ieškovo nuomone, visa informacija apie jo klientus ir jų poreikius, sutarčių su tiekėjais ir pirkėjais sąlygas bei turinį yra labai gerai žinoma atsakovams J. U. ir G. L., kurie, žinodami šią konfidencialią ieškovo informaciją, ja naudojasi, tuo suteikdami UAB „Jugima“ nepagrįsto konkurencinio pranašumo prieš ieškovą ir blogina ieškovui konkuravimo sąlygas, taigi atsakovai, veikdami toje pačioje prekių ir paslaugų rinkoje kaip ir ieškovas, privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, prieštaraujančių ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, atsakovai savo ūkinėje veikloje, naudodami ieškovo komercinę paslaptį, daro KĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatytos normos pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį prašė jį atmesti (138 – 143 b. l.). Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jų padarytą KĮ 15 straipsnio 4 dalies pažeidimą, atsakovams nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, nebuvo pasirašyti jokie nekonkuravimo susitarimai, ieškovo įmonėje nebuvo jokios konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių sąrašo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Kelio ženklai“ ieškinį atsakovams J. U., G. L. ir UAB „Jugima“ (177 – 180 b. l.).
Teismas nurodė, kad atsakovai J. U. ir G. L. dirbo UAB „Kelio ženklai“, o vėliau įkūrė savo įmonę UAB „Jugima“, taigi ieškovas, reikšdamas ieškinį, turi įrodyti, kad atsakovai atskleidė komercines paslaptis, kurios ieškovui sukėlė neigiamas pasekmes (CPK 178 str.), tačiau teismas, nurodęs, kad išnagrinėjo bylos medžiagą, įvertino įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė ieškinio.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo Įstatų 38 punkte numatyta, jog komercinė paslaptis yra informacija (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešąją informaciją), kuriai šį statusą savo sprendimu suteikia bendrovės valdyba, tačiau byloje nėra pateikta dokumentų, kurie nurodytų, kas sudaro ieškovo UAB „Kelio ženklai“ komercinę paslaptį, todėl darytina išvada, kad sąrašo apie įmonės komercines paslaptis nebuvo, nes nebuvo įmonės komercinių paslapčių.
Pasak teismo, vykdant gamybinę veiklą ir dalyvaujant tiekėjų viešai skelbiamuose konkursuose, visa informacija apie gaminį, jo kainas, išmatavimus ir kt. yra skelbiama viešai, todėl negalima teigti, kad atsakovai, eidami savo pareigas UAB „Kelio ženklai“, sužinojo komercines paslaptis, kurios yra griežtai apibrėžtos atitinkamuose standartų aprašuose, ir jas naudojo savo veikloje, o argumentai, kad atsakovai „viliojo“ ieškovo esamus ir potencialius klientus, nepagrįsti, kadangi naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis galima paprastai ir greitai rasti informaciją apie ūkio subjektus, užsiimančius panašia veikla.
Teismas pažymėjo, kad nenustatė KĮ 15 straipsnio 4 dalies pažeidimų, nes pagal KĮ, konkurentai yra ūkio subjektai, kurie vykdo vienodą veiklą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Kelio ženklai“ užsiima ne tik prekyba, bet ir gamyba, o atsakovas UAB „Jugima“ vykdo tik prekybą, gaminių pati negamina, todėl negalima teigti, kad šie du ūkio subjektai yra konkurentai KĮ prasme.
Teismo teigimu, ieškovas nenurodė, kokią konkrečią pareigą, numatytą CK 2.87 straipsnyje, pažeidė atsakovas J. U., o kadangi nėra nurodytas pažeidimo teisinis pagrindas, paduotas ieškinys nėra konkretus, ir nenustatyta CK 2.87 straipsnio reikalavimų pažeidimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kelio ženklai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovai J. U., G. L. ir UAB „Jugima“ pažeidė KĮ 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o atsakovas J. U. pažeidė CK 2.87 straipsnio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
Teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kad būtų galima daryti išvadą apie nesąžiningos konkurencijos pažeidimą, t. y. nesiaiškino, koks buvo atsakovo UAB „Jugima“ įsteigimo tikslas, kodėl ši bendrovė nuo pat įsisteigimo pradėjo vykdyti ieškovui konkurencingą ūkinę veiklą, ar tai, jog atsakovai J. U. ir G. L. dar nenutraukę darbo santykių su ieškovu, įsigijo 100 proc. UAB „Jugima“ akcijų, o J. U. tapo šios įmonės vadovu, neįrodo jų kryptingo siekio konkuruoti su ieškovu;Teismas, visapusiškai neištyręs susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumos, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas ieškinio neįrodė, nes teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad būtina atsižvelgti į įrodinėjimą šios kategorijos bylose specifiką, kadangi priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo). Byloje susiklosčiusių aplinkybių visuma, t. y. buvusio ieškovo direktoriaus J. U. ir komercijos direktorės atsakovės G. L. įsteigimas naujos įmonės UAB „Jugima“, perėjimas dirbti į šią įmonę, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo UAB „Kelio ženklai“ turima konfidencialia informacija, leidžia konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota;Teismas netinkamai aiškino KĮ 15 straipsnio 4 punktą ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neturėjo komercinių paslapčių. Atsakovė G. L. buvo pasirašiusi Komercijos direktoriaus pareiginius nuostatus, pagal kurių 25 punktą ji buvo atsakinga už ieškovo komercinių paslapčių saugojimą, o tai sudaro pagrindo teigti, kad ieškovo komercine paslaptimi buvo informacija, susijusi su atsakovės G. L. darbo pareigu vykdymu, t. y. bendrovės vystymosi strategija, pardavimų galimybių planavimas, tiekimo ir pardavimo sutarčių sąlygos, komercinių pasiūlymų sąlygos, verslo planai ir informacija apie jų įgyvendinimą, duomenys apie partnerius ir klientus, t. y. informacija, kuri nėra viešai skelbiama;Teismas neįvertino, kad atsakovas UAB „Jugima“ įsteigta ieškovo konkuruojančiai veiklai – prekybai tomis pačiomis prekių grupėmis, t. y. veiklai, kuriai patirties ir žinių atsakovai J. U. ir G. L. įgijo dirbdami UAB „Kelio ženklai“, atitinkamai UAB „Jugima“ turėjo didesnę galimybę pagerinti savo paslaugų kokybę, nes paslaugas pradėjo teikti jau turėdama patirties, įgūdžių, įgytų UAB „Kelio ženklai“. Taigi teismo išvada, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Jugima“ nėra konkurentai KĮ prasme, yra nepagrįsta;Teismas netinkamai aiškino CK 2.87 straipsnį, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovas J. U. atsakovo UAB „Jugima“ steigimo metu buvo ieškovo UAB „Kelio ženklai“ valdybos primininkas ir direktorius, kuriam taikomos CK 2.87 straipsnyje nustatytos pareigos rūpintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus, vengti interesų konflikto. Akivaizdu, kad interesų konfliktas kyla, kai juridinio asmens vadovas įsigyja konkuruojančio juridinio asmens akcijų ir pradeda jam vadovauti, o nepranešimas apie tokią veiklą yra dar vienas teisės aktų imperatyvių reikalavimų pažeidimas, kurį padarė J. U..
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai J. U., G. L. ir UAB „Jugima“ prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (194 – 202 b. l.). Nurodo, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti teismui, jog atsakovai pažeidė KĮ nuostatas, o ne teismas, ieškovas nenurodė konkrečių faktų ir įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nepateikė jo komercinių paslapčių sąrašo, nes jo ir nebuvo; visos kainos yra viešai skelbiamos, nes visi ieškovo klientai yra kelių statybos ir priežiūros įmonės, kurios skelbia atvirus konkursus, ir visi konkursų dalyviai žino, kokias kainas siūlo kiti. Pažymi, kad fiziniai asmenys negali būti ieškovo konkurentai, nes jie nevykdo kelio ženklų ar kitokios gamybos; ieškovas pats sukūrė tokią situaciją, kad atsakovai būtų priversti išeiti iš ieškovo, nes taip pageidavo jo akcininkas, ieškovo įstatinis kapitalas yra 8,5 mln. Lt, o atsakovo UAB „Jugima“ – 10 000 Lt, ieškovas dirba daugelį metų ir naujai sukurta atsakovo įmonė negali būti kliūtis ieškovo verslui; atsakovams nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, nebuvo pasirašyti nekonkuravimo susitarimai, atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais pakenktų ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), o 2 punktas numato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be to, pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, jog pateikto procesinio dokumento forma ar turinys neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti.
KĮ 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.
CK 2.87 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą (5 dalis); juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (6 dalis); juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (7 dalis).
Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą; teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo; teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių, o šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis); reikalavimo pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus nesąžiningais patenkinimas neužtikrina ieškovo teisių apgynimo ir toks reikalavimas negalėtų būti laikomas savarankišku reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Kelio ženklai“ 2012 m. spalio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus UAB „Jugima“, J. U. ir G. L. nutraukti neteisėtus veiksmus – iki 2013 m. birželio 30 d. nenaudoti ieškovo priklausančios konfidencialios informacijos (komercinės paslapties), kuri, ieškovo teigimu, jiems tapo žinoma darbo santykių su UAB „Kelio ženklai“ metu; be to, prašė išreikalauti iš atsakovo UAB „Jugima“ buhalterinės apskaitos duomenis, kurių pagrindu ieškovas suformuluos prašymą dėl konkrečios sumos žalos atlyginimo bei sumokės papildomą žyminį mokestį, ieškinio teisiniu pagrindu nurodęs KĮ 15 straipsnio 4 dalį bei CK 2.87 straipsnį; šis ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui 2012 m. spalio 10 d. teisėjos rezoliucija (1 – 7 b. l.). Bylos duomenimis, teismas 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliucija nutarė pasirengti bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, o 2013 m. vasario 11 d. teismo nutartimi nutarta skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje (90 b. l., 111 b. l.). Po 2013 m. kovo 8 d. teismo posėdžio ieškovas 2013 m. balandžio 8 d. pateikė apygardos teismui „patikslintą“ ieškinį „Dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais“, prašydamas pripažinti, kad paminėti atsakovai savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o atsakovas J. U. savo veiksmais pažeidė ir CK 2.87 straipsnio reikalavimus. Nors 2013 m. balandžio 8 d. ieškinyje net nebuvo suformuluotas ieškinio dalykas, tačiau teismas priėmė „patikslintą“ ieškinį nagrinėjimui 2013 m. balandžio 8 d. teisėjos rezoliucija (119 – 125 b. l.), nenustatęs termino šio pareiškimo trūkumų pašalinimui, ir paskyrė bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2013 m. birželio 3 d. (116 b. l.; CPK 115 str. 1, 2 d., 185 str.).
Iš skundžiamo apygardos teismo sprendimo matyti, kad teismas, aprašydamas ieškovo reikalavimus, nurodė ir 2012 m. spalio 4 d. ieškinio, ir 2013 m. balandžio 8 d. patikslinto ieškinio reikalavimus, o 2013 m. birželio 3 d. teismo posėdžio protokolo, jo garso įrašo duomenimis, teismas iš esmės išnagrinėjo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais pagal KĮ 15 straipsnio 4 dalį ir CK 2.87 straipsnį. Tačiau minėta, kad šiame „patikslintame“ ieškinyje nebuvo suformuluotas net ieškinio dalykas, o jame nurodyti reikalavimai negali būti laikomi savarankiškais (CPK 135 str. 1 d. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Be to, teismas, skundžiamu sprendimu iš esmės pripažindamas, kad ieškovo reikalavimai, susiję su CK 2.87 straipsnio pažeidimu, yra nekonkretūs, neteisingai sprendė, jog ieškinys atmestinas dėl to, kad nenustatyta nurodyto CK straipsnio reikalavimų pažeidimų. Minėta, kad teismas priėmė patikslintą ieškinį ir nenustatė įstatymu numatyto termino pašalinti jo trūkumams (CPK 115 str. 2 d.), kad byla buvo nagrinėjama pagal „patikslintą“ ieškinį, kurio reikalavimas (dalykas) net nebuvo suformuluotas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju, ieškovui pateikus nekonkretų ieškinio reikalavimą, nesuformulavus ieškinio dalyko, bylą nagrinėjęs teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad būtų nustatytas ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, nustatydamas ieškinio trūkumus (CPK 138 str., 185 str.). Beje, atsakovai, pateikdami atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog ieškinys yra nekonkretus, neaiškus (138 – 143 b. l.). Ta aplinkybė, jog teismo posėdžio metu apygardos teismas pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus (116 b. l.), nesudaro pagrindo teigti, kad teismas ėmėsi visų būtinų veiksmų, jog bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, suprantamai ir nedviprasmiškai apibrėžtas ieškinio dalykas, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių, kadangi be pagrindo netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto (CPK 138 str., 185 str.). Juolab kad įstatymas apskritai nenumato „patikslinto“ ieškinio, o ieškovas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą, pateikdamas rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar jo pagrindo pakeitimo (CPK 141 str. 1 d.). Beje, ieškovas 2012 m. spalio 4 d. ieškinyje prašė teismo pareikalauti iš atsakovo buhalterinės apskaitos duomenis, nurodęs, kad jų pagrindu ieškovas suformuluos prašymą dėl konkrečios žalos atlyginimo, tačiau teismas to nepadarė (1 – 7 b. l.; CPK 135 str. 2 d., 179 str. 1 d., 198 str. 1 d., 199 str.).
Taigi yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos, priėmęs ieškinį, neatitinkantį turinio ir formos reikalavimų, kuriame nesuformuotas net ieškinio dalykas, bei išnagrinėjęs bylą pagal ieškinį su trūkumais, kurie sudaro kliūtis nagrinėti bylą, pažeidė civilinio proceso įstatymą, neatskleidė bylos esmės, ir bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 115 str. 2 d., 138 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Dėl pasakyto panaikintinas apygardos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.