- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- e2-3039-466/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Trečiasis asmuo
- T. M.
- Ieškovas
- Valstybės įmonės Lietuvos
- Atsakovas
- M. E. K., J. K., V. M., V. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Vitalij Burinskij
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. B., atsakovų atstovams advokatui Vitalij Burinskij, T. M., trečiajam asmeniui T. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai ieškinį atsakovams M. E. K., J. K., V. M., V. N. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašytinių pritarimų statinių projektams panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo bei atsakovų M. E. K., J. K., V. M., V. N. priešieškinį ieškovui Valstybės įmonei Lietuvos oro uostai dėl statytojų teisės pripažinimo be ieškovo sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba, T. M., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151007-01054 bei 2015-10-16 rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151016-01129. Prašė įpareigoti atsakovus V. M., V. N. ir M. E. K. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151007-01054 padarinius – išardyti įvažiavimą, atstatyti gatvės elementus ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat prašė įpareigoti atsakovus V. M., V. N. ir J. K. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151016-01129 padarinius – išardyti įvažiavimą, atstatyti gatvės elementus ir sutvarkyti statybvietę.
Nurodė, kad ginčijamais rašytiniais pritarimais buvo pritarta įvažiavimų įrengimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį atsakovams M. E. K., V. M. ir V. N., ir į žemės sklypą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį atsakovams J. K., V. M. ir V. N. Ieškovas nurodė, kad minėti įvažiavimai įrengiami iš (duomenys neskelbtini), pertvarkant dalį gatvės, t. y. išardant dalį šaligatvio, tačiau ieškovas Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai nėra davusi pritarimo pertvarkyti patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį daiktą ir išdavusi prisijungimo sąlygų įrengti įvažiavimus į minėtus žemės sklypus, parengti projektai nebuvo derinti su ieškovu, nors turėjo būti suderinti, nes pagal supaprastintą projektą buvo išardytos komunikacijos, kurias patikėjimo teise valdo ieškovas. Įrengiant įvažiavimus į atsakovams priklausančius žemės sklypus turėjo būti laikomasi atitinkamose teisės normose nurodytų atstumų, tačiau jie buvo pažeisti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išdavusi ginčijamus rašytinius pritarimus be suderinimo su ieškovu, pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas praleido sutrumpintą 30 dienų terminą individualiam administraciniam aktui ginčyti. Dėl rašytinių pritarimų priėmimo nereikėjo specialiai pranešti ieškovui. Ieškovas neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino, o apie prasidėjusius statybos darbus turėjo sužinoti gerokai anksčiau nei 2015-11-24, kai jau buvo sudaryta statybos rangos sutartis ir pradėti statybos darbai, kurių nepastebėti ieškovas negalėjo, nes jie buvo vykdomi šalia ieškovo nuosavybės teise valdomo pastato. Statybos įstatymas numato baigtinį sąrašą dokumentų, kuriuos privalo pateikti statytojas, ketindamas gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju kadastro bylos pateikti nereikėjo ir atsakovai tuo klausimu kreiptis į ieškovą neprivalėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad žemė, kurioje yra (duomenys neskelbtini) gatvė, yra suformuota kaip atskiras žemės sklypas, kuris patikėjimo teise yra valdomas ieškovo. Manytina, kad ta žemė yra valstybinė ir Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė davė atsakovams sutikimą vykdyti statybos darbus. Savivaldybė nurodė, jog teismas šiuo atveju turi vertinti ir projekto vadovo T. M. veiksmus. Pagal atsakovą, ieškovo nurodomi pažeidimai išduodant rašytinius pritarimus negali būti vertinami kaip esminiai. Be to, Savivaldybės potvarkyje, kuriuo VĮ „Vilniaus aerouostas“ buvo perduota (duomenys neskelbtini) g., nurodyta, kad ieškovas turi užtikrinti galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve visiems jos zonoje esantiems naudotojams. Savivaldybės nuomone, ieškovo paskaičiavimai dėl neišlaikytų atstumų yra tik teoriniai ir nepagrįsti realiais duomenimis. Atsakovui nėra aišku, kuo Rašytiniai pritarimai Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Atsiliepimas
Atsakovai M.E. K., J. K., V. M., V. N. per atstovą pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra (duomenys neskelbtini) g. naudotoja ir turėjo teisę spręsti dėl atsakovų suprojektuotų įvažiavimų prijungimo prie nurodyto privažiavimo kelio, taip pat ir išduoti rašytinius pritarimus. Atsakovai nesutinka su ieškovo argumentu dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, nes atsakovai jiems priklausančiuose žemės sklypuose jokios veiklos nevykdo, o esant reikalui, atsakovai kreipsis į atitinkamą komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Ieškovo prašomas statybos padarinių pašalinimo būdas nėra tinkamas, nes nėra pagrindo naikinti rašytinius pritarimus, kurie buvo suderinti su visomis suinteresuotomis žinybomis. Atsakovai pakartojo Savivaldybės argumentą, kad pagal (duomenys neskelbtini) gatvės naudojimo sąlygas ieškovas neturi trukdyti ja naudotis ir kitiems tos gatvės zonoje esantiems naudotojams.
Dublike ieškovas nurodė, kad terminas administraciniam aktui, kuris buvo priimtas ne ieškovo atžvilgiu, ginčyti turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie aktą (2015-11-10) dienos. Ieškovas nesutinka su atsakovų pozicija, kad jie statė naujus statinius, ką patvirtina projektinė dokumentacija. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius davė sutikimą leisti valstybinėje žemėje statyti laikinus statinius, todėl nėra aišku, kokį statinį ir kokiu būdu turėjo teisę statyti atsakovai. Ieškovas (duomenys neskelbtini) gatvę su jos visais elementais valdo patikėjimo teise ir Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės be teisėto daikto – kelio valdytojo suderinimo leisti atlikti kelio rekonstravimo darbus. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad įvažiavimų statyba ginčijamoje teritorijoje yra leidžiama, nepateikė teritorijų planavimo, žemės valdos projektų, kuriuose būtų numatyta tokių įvažiavimų statyba bei nėra duomenų, jog pagal statybos projektus yra numatyta rekonstruoti susisiekimo komunikacijas – 280 m ilgio privažiavimo kelią į Vilniaus oro uostą - (duomenys neskelbtini) Statybos vietoje, kurioje buvo atliekami kasimo darbai, buvo ieškovui patikėjimo teise priklausančios susisiekimo komunikacijos – šaligatvis, todėl projektai turėjo būti suderinti su ieškovu. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius sutikimą davė kaip valstybinės žemės patikėtinis, o ne kaip susisiekimo komunikacijų patikėjimo teisės subjektas. Ieškovo teigimu, remiantis STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo 1 p. bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013-09-10 įsakymo Nr. 1P-(1.3)-265, 8.1 p., statiniui patenkant į kitų statinių apsaugos zonas turi būti gautas tų statinių savininkų, valdytojų, naudotojų rašytinis pritarimas ir planas turi būti suderintas su statinių ar įrenginių (kelių, magistralinių dujotiekių, aukštos įtampos elektros linijų), kurių apsaugos juostoje ar zonoje ketinama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir pan., savininku. Ieškovas nesutinka su atsakovų pozicija dėl kelio sąvokos teigdamas, jog kelią sudaro ne tik važiuojamoji dalis, bet ir visuma elementų – sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties juostos, viešojo transporto stotelės, inžineriniai įrenginiai ir kt. Dėl galimybės vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1993-07-08 potvarkiu naudotis (duomenys neskelbtini) gatve visiems šioje zonoje esantiems sklypų naudotojams ieškovas nurodė, kad negalima to aiškinti taip, jog galima be nekilnojamojo daikto savininko (patikėjimo teisė subjekto) sutikimo pertvarkyti to subjekto patikėjimo teise valdomą daiktą. Vertinant atliktus pertvarkymus eismo saugumo požiūriu ieškovas nurodė, jog nėra aišku, ar prieš duodant pritarimus buvo vertinamas minimalus atstumas tarp sankryžų ir įvažiavimų, eismo dalyvių saugumas, ar buvo vertinamas eismo perspektyvinis intensyvumas, sankryžų zonos, sankryžų pralaidumai, matomumas, galimų automobilių spūsčių intensyvumas. Dėl argumento, kad galima projektų vadovo atsakomybė ieškovas nurodė, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo įsitikinti, ar projektai suderinti su visais suinteresuotais asmenimis, o nustačiusi neatitikimus, turėjo įpareigoti atsakovus kreiptis į ieškovą dėl prisijungimo sąlygų išdavimo bei projektų suderinimo.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija triplike nurodė, jog rašytiniai pritarimai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo paskelbti viešai internete adresu www.vilniuje.lt skiltyje „Miesto plėtra“ bei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ne vėliau kaip 2015-10-07 ir 2015-10-16. Ieškovas praleido 1 mėnesio terminą administraciniam aktui apskųsti ir neprašo jo atnaujinti. Atsakovo nuomone, žemė, ant kurios yra (duomenys neskelbtini) g., yra valstybinė, nes ji nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas, kuris būtų valdomas ieškovo. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė davė atsakovams sutikimą vykdyti statybos darbus ir jos sutikimo pakako statybos darbams vykdyti. „Laikinas statinys“ nėra statinio kategorija, kurią būtina nurodyti statybą leidžiančiuose dokumentuose. Pasibaigus Nacionalinės žemės tarnybos išduotų sutikimų laikui, jų nepratęsus ar nenustačius servituto, įvažiavimai turėtų būti išmontuoti ir vien tai leidžia teigti, jog pritarimai yra teisėti ir juos išduoti buvo galima. Jokie teisės aktai, įskaitant ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą nedraudė vykdyti nesudėtingų II grupės statinių – susisiekimo komunikacijų – įvažiavimų į (duomenys neskelbtini) g., statybą valstybiniame žemės sklype gavus Nacionalinės žemės tarnybos sutikimus darbams atlikti. Kadangi prašymą išduoti prisijungimo sąlygas atitinkamiems subjektams teikia pats statytojas, nesant išduotų ir Savivaldybei pateiktų prisijungimo sąlygų Savivaldybės tarnautojai negalėjo patikrinti, ar projektų sprendiniams pritarė ieškovas. Savivaldybės tarnautojai tikrina ne faktą, ar prisijungimo sąlygos apskritai išduotos, o aplinkybes, ar statytojo Savivaldybei pateiktas prisijungimo sąlygas išdavę subjektai yra pritarę projekto sprendiniams. Jei būtų konstatuotas pažeidimas dėl pritarimų nesuderinimo su ieškovu, jis turėtų būti vertinamas kaip procedūrinis ir nesudarantis pagrindo pritarimus naikinti. Ieškovas negali trukdyti toje zonoje esantiems žemės sklypų naudotojams įrengti įvažiavimus prie nuosavybės teise priklausančių sklypų, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų apribotos nuosavybės teisės. Atsakovas pakartojo, kad sprendžiant ginčą turės būti vertinami ir projekto vadovo T. M. veiksmai. Išreiškė abejonę, ar pagal Nekilnojamojo registre užfiksuotus duomenis apie tai, jog ieškovo valstybės nuosavybės patikėjimo teisė įregistruota remiantis 2001‑10‑09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 1063, (duomenys neskelbtini) gatvė iš viso buvo perduota ieškovui nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Dėl to ieškovas galimai iš viso neturi subjektinės teisės pareikšti tokį ieškinį. Atsakovo nuomone, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms.
Atsakovai M.E. K., J. K., V. M., V. N. per atstovą pateiktame triplike nurodė, kad pastačius įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo pakeistas nei privažiavimo į Vilniaus oro uostą komunikacijų, nei viaduko ilgis, nebuvo pakeistas plotis, aukštis ar skersmuo. Statant įvažiavimus buvo trinkelėmis pakeista dalis šaligatvio plytelių ir nedideliame plote trinkelės paklotos vietoje žolės, tačiau nei vienas iš susisiekimo komunikacijų išorės metmenų nepasikeitė. Atsakovai teigia, kad pagal projektavimo dokumentaciją buvo vykdoma nauja statyba, o ne statinio rekonstrukcija. Pagal Vilniaus bendrąjį planą statyba ginčijamoje teritorijoje yra leidžiama ir net pripažinus, kad dėl įvažiavimų įrengimo reikėjo ieškovo sutikimo, juos griauti būtų neproporcinga siekiamam tikslui, nes tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Įrengiant įvažiavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas T. K. pastabų dėl eismo organizavimo neturėjo. Atsakovų nuomone, argumentus dėl galimai pažeistų atstumų įrengiant įvažiavimus ieškovas pateikė pagal savo buitinius paskaičiavimus, nors STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelės „Minimalūs atstumai tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais m¹“ ties D3 kategorija yra ženklas <->, kas reiškia „nereglamentuojamas“. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime nurodė, kad privažiavimo kelias į Vilniaus oro uostą ir viadukas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir tą žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovas nėra valstybinės žemės patikėtinis. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius išdavė sutikimus dėl privažiavimų prie sklypų tiesimo bei dėl įvažiavimų - susiekimo komunikacijų tiesimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Trečiojo asmens nuomone, įvertinti, ar atsakovai pateikė visus dokumentus, būtinus rašytiniam pritarimui gauti, turėjo rašytinius pritarimus pateikęs subjektas, kuris ir yra atsakingas už išduotų rašytinių pritarimų teisėtumą bei atitikimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jų, kaip 0,5688 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,0677 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų teisę be ieškovo Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai sutikimo prijungti įvažiavimus, pastatytus pagal supaprastintus statybos projektus Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP, prie Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai patikėjimo teise valdomos susisiekimo komunikacijos – 280 m. ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - privažiavimo kelio į Vilniaus oro uostą.
Priešieškinyje nurodė, kas sprendžiant savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimą reikia laikytis proporcingumo principo. Atsakovai, norėdami pastatyti įvažiavimus kreipėsi į architektą, kad būtų parengti atitinkami projektai, o vėliau – išduoti būtini statybą leidžiantys dokumentai. Supaprastinti statybos projektai Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP buvo suderinti su visomis institucijomis. Minėtiems projektams pritarė Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius. Buvo gauti leidimai vykdyti kasimo darbus. Vietoje, kurioje buvo suprojektuoti ir pastatyti abu įvažiavimai tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima. Atsakovai dėjo pastangas, kad suderinti supaprastintų projektų sprendinius su ieškovu, tame tarpininkavo ir Vilniaus miesto savivaldybė. Ieškovo pasiūlytos taikos sutarties sąlygos buvo nepriimtinos atsakovams, nes pagal jas atsakovai turėjo įsipareigoti 3 metus nevykdyti automobilių stovėjimo aikštelių ir (ar) garažų statybos darbų. Atsakovai nurodė, jog teismui nusprendus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus rašytinius pritarimus, bet nenusprendus nugriauti statinio, o įpareigojus išduoti naujus statybą leidžiančius dokumentus pagal atsakovų tinkamai sutvarkytą projektinę dokumentaciją iš karto būtų išspręstas ginčas dalyje dėl atsakovų teisės prisijungti prie susiekimo komunikacijų. Atsakovų teigimu, ieškovas per siaurai vertina Vilniaus miesto valdybos 1993-07-08 potvarkio 2.4 p. nuostatą, numatančią įpareigojimą Valstybės įmonei „Vilniaus aerouostas“ užtikrinti galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve visiems šioje zonoje esantiems sklypų naudotojams, nes ši sąlyga reiškia ne tik galimybę važinėti į/iš oro uostą (o), bet ir galimybė įrengti įvažiavimus į šalia esančius žemės sklypus. Ieškovas nesugebėjo nurodyti, kaip jo interesus pažeidžia ginčijamų įvažiavimų įrengimas, o eismo organizavimas (duomenys neskelbtini) gatvėje nepriklauso ieškovo kompetencijai. Pagal atsakovus, abu įvažiavimai buvo suprojektuoti ir pastatyti ne ieškovo patikėjimo teise valdomojoje teritorijoje. Ieškovas patikėjimo teise valdo 280 m privažiavimo kelią į Vilniaus oro uostą ir viaduką. Pati žemė, ant kurios yra pastatytas privažiavimo kelias ir įvažiavimai į atsakovams priklausančius žemės sklypus nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba ir kuri neprieštaravo supaprastintiems statybos projektams Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP. Atsakovų teigimu, Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai vykdo jam priklausančios žemės režimo patikslinimą tikslu įrengti daugiaaukštę automobilių saugyklą, todėl ieškovas nesiruošia pritarti įvažiavimų į atsakovų žemės sklypus įrengimui, nes atsakovų ateityje ketinamos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės sudarytų konkurenciją ieškovui.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, jog ieškovai kreipėsi į architektą dėl projekto įrengti ginčijamus įvažiavimus parengimo bei suderinimo. Tačiau ieškovas ginčija projekto derinimo eigoje gautų dokumentų teisėtumą ir pakankamumą. Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų rašytiniai pritarimai atsakovams buvo išduoti neteisėtai, neatlikus būtinųjų statybos teisinius santykius reglamentuojančių procedūrų, kas suteikė teisę ieškovui inicijuoti neteisėtos statybos padarinių pašalinimą. Atsakovų teiginys, kad Supaprastinti statybos projektai Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP buvo suderinti su visomis institucijomis yra nepagrįstas, nes jie nebuvo suderinti su ieškovu. Atsakovai nepaaiškino aplinkybės, kodėl statybos projektai turėjo būti suderinti su (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonoje esančių tinklų savininkais, tačiau neturėjo būti suderinti su ieškovu. Ieškovas teigė, jog derinant procedūras buvo pažeista eilė teisės aktų reikalavimų. Atsakovai be ieškovo žinios negalėjo įgyvendinti jų, kaip statytojų teisės, nes nevaldė išardyto šaligatvio nuosavybės teise ar kitais pagrindais. Prieš išduodant rašytinius pritarimus atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl statinio kadastro duomenų bylos ir tokia nebuvo pateikta Vilniaus miesto savivaldybei taip pažeidžiant Statybos įstatymo nuostatas. Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo išduoti pritarimo naujo statinio statybai, kaip numatyta projektuose, nes buvo pastatyti ne nauji statiniai, o išardytos ieškovo valdomo nekilnojamojo daikto dalys, t.y. šaligatvio, kuris sprendžiant iš kadastrinės bylos duomenų, yra (duomenys neskelbtini) g. dalis. Projektinė dokumentacija patvirtina tai, kad buvo planuojama ne naujų statinių statyba, o atliekami gatvės pertvarkymo darbai. Ieškovas, kaip nekilnojamojo daikto – susisiekimo komunikacijų patikėjimo teisės subjektas pagal Statybos įstatymo nuostatas turėjo ne tik išduoti prisijungimo sąlygas, bet ir patikrinti projektus, tačiau to neįvyko, dėl ko statybą leidžiantys dokumentai išduoti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Ieškovo teigimu, prieš vykdant kelio (šaligatvio) (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje ar pačiame kelyje kasimo darbus turėjo būti gautas ieškovo sutikimas. Nacionalinė žemės tarnyba davė sutikimą statyti laikinus statinius, kurie pagal Statybos įstatyme nurodytą apibrėžimą gali būti naudojami ribotą terminą ir šis terminas turi būti nurodytas rašytiniame pritarime leisti statyti laikiną statinį. Ginčijamuose rašytiniuose pritarimuose nėra nurodyta, kad jie išduoti laikinam statiniui bei nenurodytas terminas, iki kurio statiniai gali būti eksploatuojami. Pagal ieškovą, ginčijami įvažiavimai įrengti nesilaikant atstumų, nurodytų STR 2.06.04:2014. Ieškovas išreiškė abejones, ar išduodant rašytinius pritarimus įrengti įvažiavimus buvo vertinamas esamas ir perspektyvinis eismo intensyvumas, sankryžų pralaidumas, matomumas, galimų automobilių eilių ilgiai. Ieškovas nesutiko su atsakovų argumentu, kad būsimų eismo sąlygų suderinimas su Eismo organizavimo skyriaus vedėju T. K. yra pakankamas pagrindas manyti apie būsimo automobilių eismo tinkamo sureguliavimo užtikrinimą. Ieškovas Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai yra strateginės reikšmės objektas, kurio apsauga yra susijusi su nacionaliniu saugumu. Atsakovams priklausantys žemės sklypai patenka į nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zoną, tačiau atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jų atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta teisės aktų nustatyta tvarka ir, kad jie turi teisę vykdyti veiklą nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonoje. Ieškovas nėra išdavęs prisijungimo sąlygų, todėl negali vertinti jų atitikties neišduotiems sprendiniams. Pagal ieškovą, atsakovų priešieškinio reikalavimo patenkinimas reikštų pripažinimą, kad iš neteisės gali atsirasti teisė. Atsakovai be pagrindo suabsoliutino Vilniaus miesto valdybos 1993-07-08 potvarkio 2.4 p. nuostatą. Minėtas aktas negali prieštarauti aukštesnės galios aktams ir atsakovai, nebūdami (duomenys neskelbtini) g. valdytojais negali ignoruoti ieškovo teisių bei teisėtų interesų. Nacionalinė žemės tarnyba, prieš išduodama sutikimą statyti įvažiavimus privalėjo įsitikinti, ar projektai yra suderinti su ieškovu, ką numato Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013-079-10 įsakymu Nr. 1P(1.3)-265 patvirtintų Sutikimų tiesti susiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių 8.1 p.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Statybos įstatymo 23 str. 1 ir 10 d. numato, kokie dokumentai laikytini statybą leidžiančiais dokumentais ir kokie dokumentai yra privalomi pateikti norint gauti rašytinį pritarimą statinio projektui. STR 1.07.01:2010 VII skyriaus 28 p. numato, kad norint gauti rašytinį pritarimą savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 23 str. 10 d. nurodyti dokumentai ir STR 1.07.01:2010 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai projekto sprendiniams. Minėto Reglamento 10 priedo „Privalomi rašytiniai pritarimai projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo“ 1 p. nurodyta, jog iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus projektui : jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais, nei nurodyti pirminiai atstumai iki kitų statinių – tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų. Kadangi susisiekimo komunikaciją – privažiavimo kelią į Vilniaus oro uostą, kurio ilgis 280 m, esantį (duomenys neskelbtini) g. patikėjimo teise valdo Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai, tai iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai statinių statybos projektai turėjo būti suderinti su Valstybės įmone Lietuvos oro uostai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-10-07 išdavė M. E. K. rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151007-01054 statinio projektui – statyti naują nesudėtingą statinį - įvažiavimą (kelių (gatvių) (susisiekimo komunikaciją) į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2015-10-16 išdavė J. K. rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151016-01129 statinio projektui – statyti naują nesudėtingą statinį - įvažiavimą (kelių (gatvių) (susisiekimo komunikaciją) į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvažiavimams įrengti II grupės nesudėtingų naujų statinių supaprastintus projektus Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP parengė T. M., dalyvaujantis šioje byloje trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje. Minėti projektai nebuvo suderinti su ieškovu.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad 280 m ilgio Susisiekimo komunikacijos – privažiavimo kelias į Vilniaus oro uostą – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, o šio valstybės turto patikėtinis yra ieškovas - Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (toliau VĮ Vilniaus oro uostai).
Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu laikėsi prieštaringos pozicijos, nes teigė, jog supaprastinti projektai Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP neturėjo iš viso būti derinami su ieškovu (užteko Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo). Kartu Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, jog nustačius rašytinių pritarimų pažeidimus jie turi būti vertinami kaip procedūriniai, kas nesudarytų pagrindo juos naikinti. Taip pat Savivaldybė teikė reikšmę projekto statinio vadovo atsakomybei. Atsakovai M.E. K., J. K., V. M., V. N. taip pat rėmėsi argumentu, kad supaprastintų projektų derinimas su ieškovu nebuvo būtinas, rengiant supaprastintą statybos projektą naujo nesudėtingo statinio statybai nereikėjo pateikti kadastro bylos. Kartu atsakovai nurodė, jog ieškovo reikalavimas nugriauti statinį neatitinka proporcingumo pricipo, nes nėra esminio ieškovo interesų pažeidimo.
Šiam ginčui yra aktualios kai kurios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) bei Statybos techninių reglamentų nuostatos.
Dėl ieškinio reikalavimų.
Statybos įstatymo 23 str. 10 d. numato, kad rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiami šie dokumentai: 1) prašymas; 2) šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytas statinio projektas ir kompiuterinė laikmena su projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su šio projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) statinio kadastro duomenų byla – šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais, išskyrus statinių griovimo atvejus; 4) statinio bendraturčių sutikimas; 5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais; 6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį; 8) kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma).
Statybos techninio reglamento (toliau STR) 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ VII skyriaus 28 p. numato, kad norint gauti rašytinį pritarimą Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4?13 punktuose nurodytiems projektams savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 23 str. 10 d. nurodyti dokumentai ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir / ar žymos projekte) projekto sprendiniams. Minėto Reglamento 10 priedo „Privalomi rašytiniai pritarimai projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo“ 1 p. nurodyta, jog iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus projektui : jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais, nei nurodyti pirminiai atstumai iki kitų statinių – tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų.
Statybos įstatymo 23 str. 5 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 d. 4 p. nurodytą rašytinį pritarimą išduoda įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu statinio projektui pagal kompetenciją pritarė šio straipsnio 17 d. nurodytos institucijos. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 17 d. 5 p. šio Įstatymo 20 str. 1 d. 4–13 p. nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina prisijungimo sąlygas išdavusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai ar naudotojai.
STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ VII skyriaus „Susiekimo komunikacijos“ 9.1 p. numatyta, kad kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (4.5). Pagal šio apibrėžimo turinį teigtina, kad ieškovas VĮ Vilniaus oro uostai yra valstybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), kuriai priskirti ir šaligatviai, patikėtinis. Atsakovai bei Nacionalinė žemės tarnyba teigė, kad ieškovas yra susisiekimo komunikacijų (privažiavimo į oro uostą kelio – (duomenys neskelbtini)) valstybės patikėtinis, tačiau nėra valstybinės žemės, kurioje yra pastatytos susisiekimo komunikacijos, patikėtinis. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius išdavė sutikimus dėl privažiavimo prie sklypų bei susisiekimo komunikacijų tiesimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Teismo nuomone, tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba išdavė sutikimus dėl įvažiavimų įrengimo nepaneigia aplinkybės, jog turėjo būti gautas ir ieškovo VĮ Vilniaus oro uostai sutikimas, kuri turėjo išduoti prisijungimo sąlygas, ką patvirtina aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas.
Neginčijama aplinkybė, kad atsakovų M.E. K., J. K., V. M., V. N. užsakymu statybos darbai buvo atlikti, kuriuos vykdant buvo išardytas (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvis dalyse, kuriose buvo įrengti įvažiavimai į atsakovams priklausančius žemės sklypus. Atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl sutikimo vykdyti dangos ardymo darbus (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zonoje, kuri vietinės reikšmės I–III kategorijos keliams yra 10 metrų (Kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.). Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama (Kelių įstatymo 13 str. 1d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 34, 35 p. bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. I-245 patvirtintų, „Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių“ 5.13 p. numatyta, jog norint vykdyti darbus (statyti statinius) keliuose, jų juostose bei apsaugos zonose reikia gauti tų susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) sutikimą. Pačių suprastintų projektų sąlygose (Bendrieji reikalavimai) nurodyta, kad prieš pradėdamas žemės kasimo darbus inžinerinių tinklų, susiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose rangovas privalo gauti leidimą žemės darbams vykdyti STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ nustatyta tvarka, taip pat numatyta rangovo pareiga raštu iškviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus nurodant atvykimo vietą ir laiką, o atvykę atstovai savo reikalavimus (nurodymus) įrašyti į statybos darbų žurnalą arba įforminti kitais dokumentais. STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 26.1 p. numato, kad žemės darbus kelio (gatvės) juostoje ar kelio (gatvės) apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio (gatvės) sankasos bei kitų kelio (gatvės) įrenginių) galima pradėti tik statytojui (užsakovui) gavus žemės savininkų (naudotojų, valdytojų) ir kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštiškus sutikimus – vykdant žemės darbus kelio (gatvės) apsaugos zonoje arba statytojui (užsakovui) gavus kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raštišką sutikimą – vykdant žemės darbus kelio (gatvės) juostoje (26.2 p.). Toks reglamentavimas leidžia teigti, kad rengiant suprastintus projektus bei juos įgyvendinant tai turėjo būti suderinta su ieškovu VĮ Vilniaus oro uostai.
Statybos įstatymo 23 str. 5 d. numato, kad išduodant rašytinį pritarimą statyti laikiną statinį, jame nurodomas terminas, iki kurio šis statinys turi būti nugriautas ar kitaip pašalintas. Nacionalinė žemės tarnyba 2014-10-28 bei 2015-07-20 išdavė sutikimus statyti laikinus statinius. Tačiau ginčijamuose 2015-10-07 ir 2015-10-16 rašytiniuose pritarimuose nenurodyta, kad jie išduoti laikiniems statiniams. Todėl labai tikėtina, kad atsakovai M.E. K., J. K., V. M. ir V. N. sieks įregistruoti pastatytus įvažiavimus nekilnojamojo turto registre ne kaip laikinus statinius. Suprastintų projektų aiškinamuosiuose raštuose (3.2 p. „Paruošiamieji tiesybos darbai“) nurodyta, jog prieš pradedant statybos darbus projektinių sprendinių neatitinkantys elementai (inžineriniai tinklai ir/ar įrenginiai, esamos dangos, želdiniai ir kt.) šalinami arba rekonstruojami vadovaujantis projekto brėžiniais ir techninėmis specifikacijomis. Techninių sąlygų 2.1.1 p. „Darbų apimtys“ nurodyta kaip rangovo pareiga atlikti visus reikalingus esamų statinių, požeminių komunikacijų, kelio dangos konstrukcijų ir kitų sutvirtintų plotų išardymo darbus. Tai leidžia teigti, jog projektuose buvo numatyti (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios kaip valstybės turto patikėtinis yra ieškovas, zonoje esančio šaligatvio išardymo darbai be jokio suderinimo su VĮ Vilniaus oro uostai. Atlikus gatvės elementų rekonstrukcijos darbus be ieškovo žinios ieškovo teisė yra pažeista, nes ieškovas turėtų inicijuoti kreipimąsi į nekilnojamojo turto registro įstaigą dėl valdomo daikto registracijos pakeitimo, kurio pagrindu būtų atsakovų projektų įgyvendinimas nesant VĮ Vilniaus oro uostai sutikimo. Be to, ieškovas yra pateikęs (duomenys neskelbtini) g. kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini) šaligatvis yra įkainotas. Tai leidžia teigti, kad įrengiant įvažiavimus buvo išardyta dalis šaligatvio – sunaikintas valstybės turtas nederinant to klausimo su valstybės turto patikėtiniu - ieškovu, kuris yra atsakingas už to turto priežiūrą.
Ieškovas taip pat rėmėsi argumentu, kad įrengiant ginčijamus įvažiavimus nebuvo išlaikyti minimalūs atstumai. Teigė, jog neįvertinus esamo ir būsimo esamo intensyvumo kyla grėsmė nacionaliniam saugumui, nes VĮ Vilniaus oro uostai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-12 nutarimo Nr. 1252 „Dėl nacionaliniam saugumui svarbių apsaugos zonų nustatymo“ 6.1 p. nustatyta, jog tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų aerodromų zona - 100 metrų nuo oro uostų teritorijų ribų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-03 nutarimu Nr. 872 ‚Dėl tarptautinių oro uostų teritorijų ribų ir plotų patvirtinimo“. Atsakovų žemės sklypai patenka į nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zoną. Pagal ieškovą, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė priskirtina aptarnaujančios gatvės kategorijai (indeksas C (C₂)), kuri yra tarp (duomenys neskelbtini) (indeksas B (B₁) ir (duomenys neskelbtini) (indeksas C (C₂)), tai pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelę atstumas nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos iki įrengiamų įvažiavimų turėtų būti 100 metrų arba 50 metrų, tačiau tik tada, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančios transporto srauto eismo intensyvumas piko valandą neviršija 20 aut/h. Nesilaikant atstumų turėtų būti numatytos papildomos transporto reguliavimo priemonės. Atsakovai bei parengęs ginčijamus projektus trečiasis asmuo T. M. teigė, jog įvažiavimai skirti tik specialiam transportui patekti į atsakovų žemės sklypus, todėl tokio transporto intensyvumas niekaip neviršytų 20 aut/h. Dėl nurodyto atsakovai bei trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, jog įrengiant įvažiavimus buvo išlaikyti minimalūs atstumai. Be to atsakovai nurodė, jog projektai buvo suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėju T. K. Jei eismo intensyvumą vertinti dabartinėje situacijoje, kai įvažiavimai įrengti be atsakovų numatomų ateityje įrengti automobilių saugojimo aikštelių, tai tikėtina, kad specialaus transporto atvykimas prie atsakovų žemės sklypų neturėtų esminės įtakos eismo intensyvumui (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsakovai patvirtino, kad ateityje ketina žemės sklypuose įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, dėl ko perspektyvoje, teismo nuomone, eismo intensyvumas (duomenys neskelbtini) g., labai tikėtina, padidėtų. Tam patvirtinti ieškovas pateikė Transporto projektų vadovo A. M. išvadą, kurioje teigiama, jog atsakovų įrengtų įvažiavimų naudojimas kelia grėsmę ir rizikas eismo saugumui (duomenys neskelbtini) g. Bet kokiu atveju eismo intensyvumo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir atsakovų būsimos veiklos įtakos nacionaliniam saugumui klausimai esmingai turėtų būti nagrinėjami rengiant automobilių stovėjimų aikštelių bei privažiavimų prie jų projektus. Kartu pažymėtina, kad rengiant ginčijamus projektus turėjo būti perspektyviai vertinamos pasikeisiančio eismo intensyvumo bei saugumo aplinkybės, nes įrenginėjant įvažiavimus iš anksto žinomam objektui iš anksto turėjo būti žinomos to objekto bei privažiavimo kelių prie jo eksploatavimo ypatybės. Aplinkybės nėra tokios, kad atsakovų M.E. K., J. K., V. M. ir V. N. iniciatyva įrengti privažiavimai prie atsakovų sklypų yra skirti tik specialiajam transportui, nes įvažiavimai skirti aptarnauti jau numatytas pastatyti automobilių stovėjimo aikšteles. Pastačius minėtas aikšteles koreguoti įvažiavimų vietas galėtų būti gerokai sudėtingiau, nei dabar, kai yra įrengti tik įvažiavimai. Teismo nuomone, tai susiję su ieškovo, kaip valstybės turto patikėtinio teisėmis, nes įrengus įvažiavimus be ieškovo žinios VĮ Vilniaus oro uostai neturėjo jokios galimybės pareikšti savo nuomonę nei eismo saugumo, nei nacionalinio saugumo klausimais.
Dėl Vilniaus miesto valdybos 1993-07-08 potvarkio 2.4 p. nuostatos, kuria Valstybės įmonė „Vilniaus aerouostas“ įpareigota užtikrinti galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve visiems šioje zonoje esantiems sklypų naudotojams, pasisakytina, kad tokia ieškovo pareiga nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) gatvės zonoje esančių žemės sklypų savininkai ar valdytojai gali realizuoti savo teises ignoruodami VĮ Vilniaus oro uostai teises bei teisėtus interesus. Dėl to darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama ginčijamus rašytinius pritarimus turėjo patikrinti, ar supaprastinti projektai yra suderinti su valstybės turto - (duomenys neskelbtini) gatvės patikėtiniu, t.y. VĮ Vilniaus oro uostai. Nesuderinus projektų su ieškovu nėra pagrindo teigti, kad VĮ Vilniaus oro uostai be jokios aiškios priežasties trukdo atsakovams realizuoti savo teises į turimus šalia (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypus, nes įvažiavimai turi būti įrengti taip, kad nebūtų pagrindo nei eismo, nei nacionalinio saugumo grėsmei, kadangi ieškovas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė (Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 str.). Teismui pripažinus, kad išduodant rašytinius pritarimus Nr. RPP-01-151007-01054 ir Nr. RPP-01-151016-01129 buvo pažeistos VĮ Vilniaus oro uostai teisės ir pažeidimai nėra vien formalūs, minėti pritarimai naikintini, nes jų išdavimo klausimai turi būti išspręsti iš naujo.
Dėl priešieškinio reikalavimo.
Atsakovai M.E. K., J. K., V. M. ir V. N. priešieškinyje nurodė, jog pripažinus jų teisę prisijungti prie susisiekimo komunikacijos – ieškovo valdomos (duomenys neskelbtini) gatvės be VĮ Vilniaus oro uostai sutikimo atsakovai turėtų tik gauti naujus rašytinius pritarimus statinių projektams. Atsakovų teigimu, iš anksto yra aišku, kad ieškovas niekada neleis atsakovams prisijungti prie ieškovo valdomos susisiekimo komunikacijos. Dėl atsakovų teisės prisijungti prie susisiekimo komunikacijos teismas pasisako taip, kad šiuo metu iš esmės tokia atsakovų teisė nepaneigta, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka bei nepažeidžiant kitų suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Remiantis aukščiau nurodytų Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų nuostatomis supaprastinti projektai turėjo būti suderinti su VĮ Vilniaus oro uostai, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl atsakovų teisės prisijungti pripažinimas reikštų ne ką kitą, kaip iš neteisės kilusios teisės pripažinimą. Negalima sutikti su atsakovais, kad prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kuria privažiuojama prie Vilniaus oro uosto, neturi reikšmės ieškovo interesams, t.y. ieškovo nuomonės, pastabų neturi būti paisoma. Iš esmės neginčijama aplinkybė, kad atsakovai savo žemės sklypuose siekia įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, todėl įvažiavimų į jas įrengimas turi būti derinamas įvertinus aplinkybių visumą bei suderinus su visomis suinteresuotomis institucijomis, su visais (duomenys neskelbtini) g. apsaugos zonoje esančių objektų suinteresuotais savininkais ar valdytojais bei pačios gatvės, kaip valstybės nuosavybės teisės patikėtiniu. Atsakovų argumentas, kad VĮ Vilniaus oro uostai nuolatos sudarys kliūtis atsakovams įrengti įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra pagrįstas. Manytina, kad VĮ Vilniaus oro uostai suvokia susidariusią situaciją, jog atsakovai yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2724-1510 bei žemės sklypo su unikaliu Nr. 4400-2724-1454, Vilniuje, savininkai, kurie turi teises, susijusias su jų privačios nuosavybės valdymu bei naudojimu. Atsakovai pateikė Vilniaus miesto bendrojo plano ištrauką, pagal kurią jų turimuose žemės sklypuose yra galima įvairios paskirties statinių statyba, tačiau tai nereiškia, kad atsakovų suprastintų projektų įvažiavimams įrengti nereikėjo derinti su VĮ Vilniaus oro uostai. Teigtina, kad Bendrasis planas nėra dokumentas, kuris neabejotinai patvirtina galimą konkrečių objektų statybą, t.y. automobilių aikštelių statybą atsakovų žemės sklypuose. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto valdybos 1993-07-08 potvarkiu Valstybės įmonei „Vilniaus aerouostas“ buvo perduota oro uosto aikštė ir (duomenys neskelbtini) gatvė bei VĮ „Komunalinis ūkis“ buvo įpareigota perduoti VĮ „Vilniaus aerouostas“ asfalto – betono dangas, šaligatvius ir viaduką, o Naujininkų seniūnija įpareigota perduoti vejas ir želdinius. Todėl yra nepagrįstas atsakovų argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama vieną iš savivaldos funkcijų galėjo išduoti ginčijamus rašytinius pritarimus nesant projektų suderinimo su VĮ Vilniaus oro uostai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija suabejojo, ar ieškovas yra (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip valstybės turto teisėtai paskirtas patikėtinis, tačiau tą patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Atsakovų iniciatyva įrengti įvažiavimai yra susiję su atsakovų numatyta automobilių stovėjimo (saugojimo) aikštelių įrengimo veikla, o atsakovų turimi žemės sklypai patenka į strateginės reikšmės zoną. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovų teisė įrengti įvažiavimus be ieškovo VĮ Vilniaus oro uostai sutikimo negali būti pripažinta. Atsakovų teisė vystyti jiems priklausančiuose žemės sklypuose norminiais aktais reglamentuotą veiklą nepaneigta, tačiau šią teisę atsakovai turi įgyvendinti laikydamiesi įstatymų bei derindami savo interesus su ieškovu VĮ Vilniaus oro uostai. Šioje situacijoje nėra pagrindo palikti galioti ginčijamus rašytinius pritarimus įvažiavimų statybai, nes jie išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o palikus juos galioti atsakovai turėtų pagrindą jais vadovautis nesiimdami veiksmų suderinti projektus su ieškovu VĮ Vilniaus oro uostais.
Dėl ieškinio senaties.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė taikyti sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ieškovui reikalavimui, kurį, atsakovo teigimu, ieškovas praleido. Kadangi ginčijami rašytiniai pritariamai yra individualūs aktai, tai jiems taikytinas vieno mėnesio senaties terminas, numatytas Administracinių bylų teisenos 33 str. 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, jog informacija apie ginčijamus rašytinius pritarimus Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ atsirado jų išdavimo dienomis – 2015-10-07 bei 2015-10-16. Apie rašytinį pritarimą Nr 1S vėliausiai galėjo būti paskelbta 2015‑10‑12, o apie rašytinį pritarimą Nr. 2 – 2015-10-21. Atsakovas teigė, jog ieškovas apie rašytinį pritarimą turėjo sužinoti anksčiau nei vienas mėnuo, t.y. iki 2015-11-24, kai buvo pateiktas ieškinys teismui, o ieškinio senaties eiga dėl pirmo rašytinio pritarimo prasidėjo 2015-10-07, o dėl antro – 2015-10-17. Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo taikyti senatį pažymėtina, kad nors ginčijami 2015-10-07 bei 2015-10-16 rašytiniai pritarimai buvo paskelbti viešai, tačiau jie buvo išduoti ne ieškovui ir, kaip nustatyta šioje byloje, visiškai nesuderinus supaprastintų projektų su ieškovu. Todėl sužinojimo apie ieškovo teisės galimą pažeidimą momentas laikytina diena, kai ieškovas sužinojo apie faktiškai pradėtus statybos darbus, t.y. 2015-11-10. Pažymėtina, kad ieškovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į teismą kreipėsi 2016-11-17, o ieškinį teismui pateikė 2015-11-24. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas, skaičiuojant nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą momento nepraleido vieno mėnesio termino statybą leidžiantiems aktams apskųsti ir operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisėms ginti. Dėl nurodyto nėra pagrindo ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį.
Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo.
Įvažiavimai pagal supaprastintus projektus Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP šiuo metu yra pastatyti. Jie pastatyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus rašytinius pritarimus, kuri, prieš juos išduodama turėjo patikrinti, ar supaprastinti projektai Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP yra suderinti su VĮ Vilniaus oro uostai, tačiau to nepadarė. Pagal Savivaldybės poziciją, statybą leidžiantiems dokumentams išduoti pakako projektus suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, nors tai prieštarauja STR 1.07.01:2010 nuostatoms, skirtoms įgyvendinti Statybos įstatymą. Teisminė praktika šiuo metu formuojama taip, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Statinių nugriovimas yra kraštutinė statybos padarinių šalinimo priemonė ir turi būti taikoma tuomet, kai nėra teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Esamoje situacijoje galima teigti, jog atsakovai M.E. K., J. K., V. M. ir V. N. realizavo savo, kaip statytojų teises pagal išduotus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinius pritarimus, t.y. atsakovai turėjo statybą leidžiančius dokumentus. Todėl statinių (įrengtų įvažiavimų) nugriovimą teismas pripažįsta neproporcinga priemone padarytam pažeidimui. Nors atsakovai teigė, kad ieškovas niekada nederins įvažiavimų projektų atsakovams priimtinu būdu teigtina, kad iš anksto daryti tokią kategorišką išdavą nėra pagrindo. Nepateikta duomenų, kad negalimas automobilių stovėjimo (saugojimo) aikštelių įrengimas atsakovų žemės sklypuose ir šis klausimas, teismo nuomone, turėtų būti vertinamas pradinėje (įvažiavimų įrengimo) stadijoje, dėl ko būtų geriausia nustatyti racionaliausias įvažiavimų įrengimo vietas. Todėl atsakovams leistina per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, suderintą su ieškovu bei gauti statybą leidžiančius dokumentus (Civilinio kodekso 4.103 str. 1, 3 d., Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 3 p.). Tik teismo nustatytu terminu negavus statybą leidžiančių dokumentų įvažiavimai turi būti nugriauti atsakovų lėšomis (Statybos įstatymo 28¹ str. 4 d.).
Kadangi ieškinys iš esmės netenkintinas dėl dviejų neturtinių reikalavimų, iš atsakovų priteistinas 62 Eur žyminis mokestis už likusius du neturtinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 2 d.). Pašto išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, nes nustačius proporcingai priteistiną dalį jos neviršija Teisingumo ministro ir Finansų ministro patvirtintos išlaidų civilinėje byloje apmokėjimo tvarkos apraše nurodytos minimalios sumos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151007-01054 bei 2015-10-16 rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151016-01129.
Leisti atsakovams M. E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini), per 3 (trijų) mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus nesudėtingų statinių įvažiavimų (kelių (gatvių), susisiekimo komunikacijų) į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinimui.
Per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo, įpareigoti atsakovus M. E. K., J. K., V. M., ir V. N. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos padarinius - išardyti įvažiavimą į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavimą į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus pagal rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151007-01054 ir rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151016-01129. Įpareigoti atsakovus atstatyti buvusią šaligatvių dangą, gatvės elementus bei kitas komunikacijas į buvusią iki įvažiavimų statybos padėtį bei sutvarkyti statybvietę.
A. M. E. K., J. K., V. M. ir V. N. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų M. E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini),V. N., gim. (duomenys neskelbtini), 62 Eur (po 15,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) žyminio mokesčio Valstybės įmonei Lietuvos oro uostai, į.k. 120864074.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.