- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- A5.-321-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00129-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- G. V.
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovui Simui Sviderskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „A.“ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V., būdamas „A.“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2018 m. spalio 2 d., apie 14 val. 30 min., leido A. K. dirbti UAB „A.“ – pristatyti užsakymą bendrovės transporto priemone – apie jo priėmimą į darbą nepranešus teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu G. V. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog su padarytu nusižengimu nesutinka, labai gailisi.
Teismo posėdžio metu G. V. pareiškė, kad teisiškai yra kaltas, tačiau morališkai kaltu nesijaučia. Jis paaiškino, jog įmonė vykdo viešojo maitinimo veiklą ir pagal užsakymus išvežioja maistą. 2018 m. spalio 2 d. gavo užsakymą pristatyti maistą. Tuo metu įmonėje nebuvo barmeno, turinčio teisę vairuoti automobilį. G. V. buvo išvykęs į Turkiją, todėl paskambino giminaičiui A. K. ir paprašė jo įvykdyti užsakymą, bei nuvežti maistą į pristatymo vietą. A. K. įmonės užsakymą vykdė ir maistą pristatė įmonės automobiliu. Jam už šią paslaugą G. V. nemokėjo, kadangi giminaičiui ir taip daug padeda. Vėliau A. K. įdarbino įmonėje, tačiau jo darbas neša tik nuostolį. Kavinei samdyti žmogų užsakymų išvežiojimui finansiškai nenaudinga, nes užsakymų gauna mažai.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas atstovas paaiškino, kad G. V. padarytas pažeidimas įrodytas. Nustatyta, jog asmuo nebuvo įdarbintas – nesudaryta sutartis ir nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą. Prašė skirti nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Šalies argumentai
G. V. rašytiniame paaiškinime, užfiksuota, jog 2018 m. spalio 2 d. išvyko į Turkiją. Tuo metu atsirado užsakymas pristatyti picą į namus. Kavinėje nebuvo padavėjo, turinčio teisę vairuoti transporto priemones. Todėl paskambino žmonos broliui ir paprašė nuvežti užsakymą.
A. K. rašytiniame paaiškinime, pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai 2018 m. spalio 21 d., užfiksuota, jog įvykio dieną jam paskambino giminaitis ir paprašė paslaugos – nuvežti užsakymą į namus. Atvykęs į piceriją užsakymą rado virtuvėje, buvo palikti automobilio rakteliai. Užsakymą vežė pirmą kartą. Nuo 2018 m. spalio 12 d. yra įdarbintas UAB „A.“ vairuotoju – ekspeditoriumi.
S. M. rašytiniame paaiškinime, pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai 2018 m. spalio 2 d., užfiksuota, jog dirba UAB „A.“ padalinio vadove, šiuo metu yra motinystės atostogose. Paaiškino, jog paprastai užsakymus priima barmenė, o pristato direktorius G. V.. 2018 m. spalio 2 d. direktorius negalėjo pats išvežti užsakymo, todėl paprašė savo sutuoktinės brolio. Tai buvo vienkartinis, atsitiktinis įvykis.
G. D. rašytiniame paaiškinime, pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai 2018 m. spalio 2 d., užfiksuota, jog dirba UAB „A.“ barmene – padavėja. Paprastai užsakymus išvežimui priima ji, o juos išveža direktorius. Kadangi direktorius buvo užimtas ji paskambino vadovei S. M., kuri nurodė paskambinti direktoriaus sutuoktinės broliui A. K., kuriam ji perdavė užsakymą išvežimui.
2018 m. spalio 4 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, jog 2018 m. spalio 2 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektoriai Simas Sviderskas, L. Ž. ir A. C. atliko pakartotinį Patikrinimą atliekant kontrolinį pirkimą UAB „A.“. Kontrolinis pirkimas vykdytas paskambinus į „Arena Pizza“ piceriją ir pateikus užsakymą dėl prekių pristatymo Liepojos g. 14, Klaipėda. Užsakymas pristatytas automobiliu Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ir užsakymą pristatė A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pagal UAB „A.“ įmonės kodą patikrinus duomenis VSDFV nustatyta, jog darbdavys nėra pranešęs apie A. K. priėmimą į darbą.
Skaitmeninėje laikmenoje pateiktame vaizdo įraše užfiksuotos pažeidimo padarymo (prekės pristatymo) aplinkybės.
VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog patikrinimo metu suformuotame UAB „A.“ darbuotojų sąrašuose A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad G. V., būdamas „A.“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2018 m. spalio 2 d., apie 14 val. 30 min., leido A. K. dirbti UAB „A.“ – pristatyti užsakymą bendrovės transporto priemone – apie jo priėmimą į darbą nepranešus teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi G. V. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.
G. V. padarė vieną administracinį nusižengimą darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba UAB „A.“ direktoriumi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai G. V. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 19096630496 ir įmokos kodą 1001.
Skaitmeninė laikmena (1vnt. CD) su vaizdo ir garso įrašu paliktina saugoti byloje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.