Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
1-88-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29136-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Nukentėjusysis
K. M.
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29136-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,nukentėjusiajai K. M.,kaltinamajam V. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - Švedija, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. 2018 m. rugsėjo 25 d. paleistas;

2. 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2019 m. liepos 10 d., apie 23.30 val., būdamas namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)sugyventinės K. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių jai į galvos ir veido sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimus veide, ekchimozę (poodinę kraujosruvą) ties dešine akimi, sukėlė nukentėjusiajai K. M. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra smurtavo artimoje aplinkoje.

Kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. liepos 22 d. buvo namuose. Tuo metu su sugyventine K. M. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pas juos į kambarį buvo atėjęs kaimynas A.. Jie apie 22 val. išgėrė alaus, K. M. gėrė vyną. A. išėjus jie su K. M. susiginčijo. Ji užlipo ant palangės ir jį prašė išeiti iš buto, ji gal šokti ir neketino, bet norėjo jį pagąsdinti. Tada jis išsigandęs išėjo pas kaimyną K. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Smurto tada nebuvo, jie tik susiginčijo. Kas sumušė K. M., nežino. Gal jie tada tik pasistumdė, bet jis tikrai smūgių jai nesudavė. K. M. garsiai rėkė, jie ginčijosi. Tuo metu jis buvo išgėręs 2-3 butelius alaus, o K. M. – butelį vyno. Ginčas galėjo kilto iš pavydo, nes buvo atėjęs kaimynas, buvęs K. M. sugyventinis. K. M. vaikai buvo pas močiutę. Jis nėra anksčiau sudavęs K. M. taip, kad būtų likusi mėlynė. Anksčiau jis taip pat nesmurtavo, ji iškviesdavo policiją, bet atsiimdavo pareiškimus. Mano, kad jei būtų sudavęs jai ranka, būtų buvusi žaizda.

Nukentėjusioji K. M. parodė, kad su V. T. yra sugyventiniai, dažnai pykstasi, dabar gyvena atskirai. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes ji pati tą vakarą policijos nekvietė. 2019 m. liepos 10 dienos vakare ji su V. T. susiginčijo, susipyko, ji liepė jam išeiti iš namų, todėl bute kilo triukšmas. Jie pykosi žodžiu, ji neklykė, bet triukšmas buvo didelis. Ji su V. T. tarpusavyje tada labai ginčijosi, gal kaimynai pamanė vėl pamanė, kad jie mušasi, nes policija į jų butą dėl sugyventinio smurto važiuodavo dažnai. To konflikto 2019 m. liepos 10 dieną metu jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Viskas greitai įvyko, po to labai greitai policija atvažiavo, ką ji sakė policijos pareigūnams, neatsimena. A. V. yra buvusi kaimynė.. Neatsimena, ką kalbėjo klinikose, nes ne kartą yra buvusi gydymo įstaigoje. Jai konstatuoti sumušimai buvo dėl to, kad gal prieš tai buvo kelta ranka prieš ją, nes ne vieną kartą policija kviesta. Sumušta buvo prieš savaitę. Įvykio metu vaikų namie nebuvo, jie buvo pas močiutę. V. T. yra ir anksčiau smurtavęs, yra trenkęs su ranka per veidą. Šį kartą konfliktavo žodžiu, paprašė, kad jis išeitų iš jos namų. Nelabai prisimena visų aplinkybių, nes ji su V. T. pykdavosi ir negyveno kartu, o po to vėl taikydavosi ir vėl gyveno kartu. Nežino, kodėl dabar kaimynai kvietė policiją. Anksčiau pati ją kviesdavo. Įvykio dieną kartu su V. T. gėrė alkoholį. Ji nenorėjo šokti per balkoną. A. T. yra buvęs sugyventinis ir kaimynas. Ji verkė, nes nenorėjo gyventi su V. T..

Perskaičius tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios K. M. veide matomas sužalojimas ir jos paaiškinimas, jog sugyventinis rankomis trenkė jai į veidą ir galvą (1 t., b. l. 39–41), nukentėjusioji K. M. parodė, kad galimai V. T. ją buvo sužalojęs dieną prieš įvykį, nes matėsi sužalojimai. Atvykusi į klinikas patvirtino, kad ją sumušė V. T.. Neatsimena dėl ko kilo konfliktas, po ko ji buvo sumušta. Šiuo metu su V. T. santykiai draugiški, jie nėra sugyventiniai, nes gal 2 mėnesius jau negyvena kartu. Po paskutinio įvykio 2019 m. liepos 10 d. jie kaip šeima nebegyveno.

Liudytoja S. N. parodė, kad ji dirba LSMU Kauno klinikų ligoninėje. Kai apžiūrėjo nukentėjusiąją, buvo skubios pagalbos pirmų metų rezidentė, dabar dirba kitur. Įvykio ir nukentėjusiosios nepamena. Ji turi išrašą iš sistemos, kad ji apžiūrėjo nukentėjusiąją M. Tuo metu ji pasakė, kad yra sumušta sugyventinio, tą ir įrašė. Kadangi buvo sumušimo žymės, taip ir parašė dokumentuose, o į aplinkybių nuo ko ir dėl ko, nevertina. Pagal VAS skausmo skalę, buvo nustatyta 3 iš 10. Apžiūrint nukentėjusiąją buvo rašomas protokolas, jeigu pasakė, kad buvo smurtas, tai ir pažymima protokole.

Liudytojas M. J. parodė, kad G. S. yra buvusi kolegė. Jis dirba Kauno VPK patrulių rinktinės mobilaus būrio vyr. patruliu, anksčiau kitur dirbo. Įvykio aplinkybių neatsimena, nes kiekvieną dieną turi daug įvykių. Apklausos metu kalbėjo tiesą.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojo M. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 109–110.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. liepos 10 d. dirbo kartu su kolege G. S.. Apie 23.30 val. buvo gautas pranešimas iš VPK budėtojo nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi pranešėja girdi, kad kaimynai, negali pasakyti kurie, pykstasi, moteris klykia, šaukiasi pagalbos, vaikai verkia. Nuvykus minėtu adresu ir užlipus į ketvirtą aukštą su kolege išgirdo moters kūkčiojantį verkimą, kuris sklido iš bendro naudojimo patalpos, kurioje įrengti dušai. Nuėjus į minėtą patalpą, joje rado moterį, kuri buvo viena ir kaip paaiškėjo yra K. M.. Ji paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas su sugyventiniu V. T., tačiau dėl ko papasakoti nenorėjo. K. M. nurodė, kad jos sugyventinis kumščiu jai smūgiavo į veido sritį ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Kiek kartų jai sudavė, ji pasakyti negalėjo. K. M. nosis akivaizdžiai buvo patinusi. Veidas buvo paraudęs. Ji buvo sutrikusi ir pasimetusi. Ji prašė medikų pagalbos, nes svaigsta galva, prastai jaučiasi, neatsimena ar buvo praradus sąmonę. K. M. nurodė, kad V. T. šiuo metu yra pas kaimynę, bute numeris (duomenys neskelbtini). Nurodyto 417 buto duris atidarė V. T., kuris paaiškino, kad sudavė, nes pati prisiprašė. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, K. M. medikai išsivežė į LSMU Kauno Klinikas, kur ją turėjo apžiūrėti medikai dėl sužalojimų, o V. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS dalį (1 t., b. l. 109–111).

Liudytojas M. J. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Parodė, kad salėje sėdinti nukentėjusioji yra ta pati K. M.. Jie protokole užrašė tai, ką ji kalbėjo, neprašė jos kalbėti taip, kaip surašyta. Paklausus V. T. ar jis smurtavo, jis patvirtino, kad sudavė K. M., nes pati prisiprašė. Veika buvo kvalifikuota kaip smurtas artimoje aplinkoje. Negali pasakyti, ar jis, ar kolegė kalbėjo, bet įvykyje buvo kartu. Su kaltinamuoju jis kalbėjo išėjęs į bendras patalpas, nepamena, ar kaltinamasis buvo neblaivus. Jie suprato faktą, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai. Kaltinamasis V. T. patvirtino faktą, kad jis smurtavo.

Liudytoja A. V. parodė, kad atsimena tiek, kad 2019 m. liepos 10 d., apie 23.30 val., ji išgirgo moters pagalbos klyksmą, todėl telefonu 112 iškvietė policiją. Moteris šaukė ,,gelbėkite, padėkite“, šaukė labai garsiai, atrodė, kad šaukia koridoriuje. Pagalvojo, kad šaukia ne be reikalo. Smūgių negirdėjo. Kaimynų ji nepažįsta, nežino, kuriame bute viskas vyko. Vieną kartą prieš šį įvykį teko kviesti policiją, tačiau ji nežino, ar tai tas pats butas. Pirmą kartą girdėjo verkiantį vaiką, o šįkart vaikų negirdėjo. Vaikų verksmas labiau girdėjosi nurimus konfliktui.

Teisėjas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojos A. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 89–91.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2019 m. liepos 10 d., apie 23.30 val. išgirdo triukšmą, tačiau iš kur tiksliai jis sklido negali pasakyti, tačiau triukšmas buvo ketvirtajame aukšte. Girdėjo moters riksmus, ji labai garsiai šaukė: „Gelbėkit, padėkit“. Girdėjo tik moters balsą, vyro balso nesigirdėjo. Moteris taip pat verkė. Ji išsigando, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad moteris klykia ir šaukiasi pagalbos. Po jos pokalbio, praėjus kelioms minutėms, atvyko policijos pareigūnai ir triukšmas nurimo. Tai ne pirmas kartas, kai ji kviečia policiją dėl triukšmo ir konfliktų. Prieš maždaug mėnesį laiko ji buvo kvietusi taip pat policiją, kadangi konfliktavo kaimynai ir girdėjosi vaikų klyksmai, tačiau ji taip pat nežino, kurie kaimynai tuo metu konfliktavo (1 t., b. l. 89–91).Liudytoja A. V. patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Liudytoja G. S. parodė, kad ji yra Kauno VPK patrulių rinktinės 3-osios kuopos vyriausioji patrulė. Ji prisimena nukentėjusiąją, nes pas ją ne vieną kartą yra vykusi. Tada pagal iš kvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje vyko kartu su kolega M. J.. Nukentėjusioji K. M. visada guosdavosi, kad yra mušama. Tąkart atvykę ją rado virtuvėje verkiančią. Ji pasakė, kad sugyventinis ją sumušė. Nepamena, kad sumušimai būtų buvę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjas perskaitė liudytojos G. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 104–106.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2019 m. liepos 10 d. kartu su kolega M. J. apie 23.30 val. gavo pranešimą iš VPK budėtojo nuvykti į (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi kaimynė ketvirtajame aukšte girdi kaip kaimynai pykstasi, tačiau negali pasakyti kurie, tačiau girdi, kaip moteris šaukiasi pagalbos. Nuvykus minėtu adresu ir užlipus į ketvirtą aukštą, išgirdo moters kūkčiojantį verkimą, kuris sklido iš bendro naudojimo patalpos, kurioje įrengti dušai. Nuėjus į minėtą patalpą, joje rado moterį, kuri buvo viena ir kaip paaiškėjo yra K. M.. Pamačiusi juos, moteris pradėjo teisintis, kad ji nekvietė pareigūnų ir vengė bendrauti su jais, tačiau pradėjus su ja bendrauti ji nurodė, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis, kaip vėliau paaiškėjo V. T., kuris teigė, kad yra ketvirtajame aukšte, viename iš butų. Su moterimi išėjus iš bendro naudojimo patalpos, kurioje įrengti dušai, su ja užėjo į jos butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur moteris pradėjo pasakoti, kad ji susipyko su savo sugyventiniu, kuriam ji pasakė, kad nebenori su juo būti ir jis supykęs, pradėjo prieš ją smurtauti. Ji nurodė, kad jai buvo suduota į veido ir galvos sritis. Kiek smūgių buvo suduota, pasakyti negalėjo. Moteris nurodė, kad buvo suduota rankomis. Moteris atrodė labai išsigandusi ir susijaudinusi. Ji nuolat verkė. Ant jos veido matėsi sužalojimai. Kiek pamena, ant dešinio skruosto matėsi patinimas ir paraudimas. Moteris teigė, kad yra išgėrusi, tačiau jos elgesys buvo adekvatus, ji rišliai dėliojo mintis. Moteris nurodė butą, kuriame yra jos sugyventinis. Nuėjus į minėtą butą, jame buvo kiek pamena trys asmenys, du vyriškiai ir viena moteris. Visi asmenys vartojo alkoholį. Paklausus vyriškio kas nutiko, jis teigė, kad nieko nežino, jis nesmurtavo prieš savo sugyventinę. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę (1 t., b. l. 104–106). Liudytoja G. S. patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. liepos 10 d. 23.32 val. Kauno apskrities VPK gautas A. V. pranešimas telefonu apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte kaimynė girdi, kaip kaimynai, negali pasakyti kurie, pykstasi. Moteris klykia, šaukiasi pagalbos. Įvykio vietoje Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyriausioji patrulė G. S. nustatė, jog ant K. M. veido nosies srityje matomas patinimas. Ji paaiškino, kad jos sugyventinis V. T. pradėjo konfliktuoti su ja dėl to, kad moteris pasakė, kad nenori daugiau su juo būti. Tuomet Valentinas rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių jai į galvos ir veido sritį., tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Patikrinus nukentėjusiosios blaivumą, nustatytas 1,24 promilės girtumas. V. T. (nustatytas 0,98 promilės girtumas) sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK areštinę. Netrukus gautas papildomas pranešimas iš LSMUL Kauno klinikų jog kreipėsi K. M.. Teigė, jog ją sumušė sugyventinis V. T.. Po gydytojų apžiūros K. M. diagnozuota: veide nežymios apdraskymo žymės, dešinio voko srityje hematoma. Krūtinės kairėje čiuopiant skausminga. Kaulų lūžių nenustatyta. Suteikus med. pagalbą išleista į namus (1 t., b. l. 1–2).

2019 m. liepos 11 d. patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–15).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, darytas policijos pareigūnų 2019 m. liepos 11 d. atvykusių į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35–36).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas nukentėjusiosios K. M. veide matomas sužalojimas ir jos paaiškinimas, jog sugyventinis rankomis trenkė jai į veidą ir galvą (1 t., b. l. 39–41).

Specialisto išvadoje Nr. G 1910/2019(02) nurodyta, kad K. M. konstatuota odos nubrozdinimai veide, ekchimozė (poodinė kraujosruva) ties dešine akimi. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, briaunomis. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nepatikslintą skaičių ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuotų sužalojimų K. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamosios kūno padėties traumos metu bei jos ir galimai ją žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (1 t., b. l. 49–50).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1502 matyti, kad V. T. 2019 m. liepos 11 d. 00.32 val. nustatytas 0,98 promilių girtumas (2 t., b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis V. T. savo kaltę dėl smurto panaudojimo savo sugyventinės K. M. atžvilgiu neigė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad kartu su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus. Jie susiginčijo, gal pasistumdė, tačiau jis jos atžvilgiu smurto nevartojo. K. M. užlipo ant palangės ir prašė jį išeiti. Jis išsigandęs išėjo pas kaimyną. Kas sumušė K. M., nežino. Anksčiau jis taip pat nesmurtavo.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, ją patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji K. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji sukonfliktavo su V. T., susiginčijo, susipyko, nes ji liepė jam išeiti iš namų, todėl bute kilo triukšmas. Jie pykosi žodžiu, ji neklykė, bet triukšmas buvo. Fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Policijos ji nekvietė, policiją iškvietė kaimynai. K. M. teigė, kad klinikose jai konstatuoti sumušimai dėl ankstesnio smurto vartojimo. V. T. yra ir anksčiau smurtavęs jos atžvilgiu, yra trenkęs su ranka per veidą, bet tąkart buvo tik žodinis konfliktas.

Nukentėjusioji K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė (1 t., b. l. 76), tačiau jos pirminiai parodymai yra užfiksuoti tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Jame užfiksuota, kad nukentėjusiosios K. M. veide matomas sužalojimas ir jos paaiškinimas, jog sugyventinis rankomis trenkė jai į veidą ir galvą (1 t., b. l. 39–41). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji K. M. akivaizdžiai siekia padėti V. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės, jos nurodomos įvykio aplinkybės yra nenuoseklios ir prieštaraujančios. K. M. teisiamojo posėdžio metu neigė, kad V. T. 2019 m. liepos 10 d. smurtavo jos atžvilgiu, nurodė, kad tąkart tarp jų buvo kilęs tik žodinis konfliktas, dėl ko bute girdėjosi triukšmas. Teigė, kad jos kūne matomi sumušimai padaryti prieš savaitę, kitu apklausos momentu nurodė, kad sumušimai padaryti dieną prieš įvykį. Tačiau perskaičius teisme tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policijos pareigūnas užfiksavo K. M. paaiškinimą, kad jog sugyventinis rankomis trenkė jai į veidą ir galvą. Klinikose K. M. taip pat patvirtino, kad ją sumušė V. T..

Smurto nukentėjusiosios K. M. atžvilgiu vartojimo faktą patvirtina policijos pareigūnų G. S. ir M. J. parodymai, kurie į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusiosios K. M. kaimynė A. V., išgirdusi kaimynų bute moters pagalbos šauksmą ir verksmą. Nuvykę policijos pareigūnai girdėjo moters kūkčiojantį verksmą, kuris sklido iš bendro naudojimo patalpos, kurioje įrengti dušai. Nuėjus į minėtą patalpą, joje rado moterį, kuri buvo viena ir kaip paaiškėjo yra K. M.. Pamačiusi juos, moteris pradėjo teisintis, kad ji nekvietė pareigūnų ir vengė bendrauti su jais, tačiau pradėjus su ja bendrauti ji nurodė, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis, kaip vėliau paaiškėjo V. T..

Policijos pareigūnė G. S. parodė, kad įvykio vietoje K. M. paaiškino, kad jai buvo suduota į veido ir galvos sritis. Kiek smūgių buvo suduota, pasakyti negalėjo. Moteris nurodė, kad buvo suduota rankomis. Moteris atrodė labai išsigandusi ir susijaudinusi. Ji nuolat verkė. Ant jos veido matėsi sužalojimai. Kiek pamena, ant dešinio skruosto matėsi patinimas ir paraudimas. Policijos pareigūnas M. J. parodė, kad įvykio vietoje K. M. nurodė, kad jos sugyventinis kumščiu jai smūgiavo į veido sritį ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Kiek kartų jai sudavė, ji pasakyti negalėjo. K. M. nosis akivaizdžiai buvo patinusi. Veidas buvo paraudęs. Ji buvo sutrikusi ir pasimetusi. Ji prašė medikų pagalbos, nes svaigsta galva, prastai jaučiasi, neatsimena ar buvo praradus sąmonę. Šie policijos pareigūnai neginčijamai patvirtina, kad V. T. smurtavo K. M. atžvilgiu ir smurtas buvo vartojamas būtent 2019 m. liepos 10 d. Policijos pareigūnų parodymais abejoti nėra pagrindo, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, policijos pareigūnų parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Tai, kad K. M. buvo padaryti sužalojimai smurtaujant, o ne kokiu nors kitu būdu, ir būtent kaltinime nurodytu laiku, tai yra 2019 m. liepos 10 d., o ne dieną ar savaitę anksčiau, patvirtina 2019 m. liepos 26 d. specialisto išvada Nr. G 1910/2019(02), kurioje nurodyta, kad K. M. konstatuota odos nubrozdinimai veide, ekchimozė (poodinė kraujosruva) ties dešine akimi. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, briaunomis. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nepatikslintą skaičių ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuotų sužalojimų K. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamosios kūno padėties traumos metu bei jos ir galimai ją žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (1 t., b. l. 49–50).

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje surinkta pakankami objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis V. T. smurtavo savo sugyventinės K. M. atžvilgiu. Jis veikė tyčia ir siekė sužaloti K. M.. Nustatytas aplinkybes ir veikos padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina aukščiau nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis V. T. nežymiai sutrikdė K. M. sveikatą.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugyventiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vertinant kaltinamojo V. T. asmenybę pažymėtina, kad jis teisiamas trečią kartą (2 t., b. l. 40–55). 2016 m. rugpjūčio 23 d. jis teistas už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už smurtavimą sugyventinės K. M. vaikų atžvilgiu. Ši nusikalstama veika padaryta 2019 m. rugpjūčio 20 d., tai yra jau po 2019 m. liepos 10 d. smurtavimo K. M. atžvilgiu. Šios aplinkybės V. T. charakterizuoja itin neigiamai, kaip smurtauti linkusį asmenį. V. T. turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 35–39), nedirba (2 t., b. l. 76, 77), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2018 m. spalio 11 d. Diagnozė: asmuo, besikreipiantis tyrimų rezultatų paaiškinimui. Lankėsi pagal probacijos skyriaus nukreipimą, profilaktiniams patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (2 t., b. l. 68), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. Liepos 25 d. taikyta stebėjimo paslauga (2 t., b. l. 72), pagal 2019 m. liepos 25 d. specialisto išvadą V. T. skirto teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 65).

Įvertinus šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus vieną griežtesnių bausmės rūšių, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tai yra areštą, nustatant jos terminą, artimą sankcijoje numatytam maksimumui.

2019 m. liepos 10 d. padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. T. padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamojo įsakymo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Kaltinamasis V. T. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 10 d., 23.45 val. iki 2019 m. liepos 12 d., 14.30 val. (2 t., b. l. 11, 16), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo medžiaga paliktinas saugoti byloje.

Byloje esančios K. M. ligos istorijos grąžintinos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir skirti galutinę bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti V. T. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 10 d., 23.45 val. iki 2019 m. liepos 12 d., 14.30 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, bei V. T. atliktą bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmę skirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. T. sulaikymo dienos.

Išaiškinti V. T., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti byloje.

Byloje esančias K. M. ligos istorijas grąžinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius