Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. D. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 23 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D., gim. (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011-11-15, o pabaiga - 2016-05-15. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 10 mėnesių 22 dienos.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad šiuo metu pagrindo išvadai, jog nuteistasis K. D. laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. D. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo K. D. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 8), yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. birželio 17 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. D. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 97 balai (b. l. 5-8), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, išėjęs iš pataisos namų turės darbą, yra neįgalus (nustatytas 65 procentų nedarbingumas), aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. D. praeityje teistas 5 kartus, šis teistumas šeštas, jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, piktnaudžiavimas alkoholiu, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos). Nors nuteistasis savo skunde teigia, kad išėjęs iš pataisos namų turės darbą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, priešingai, Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad išėjęs iš pataisos namų nuteistasis būtų bedarbis. Pažymėtina ir tai, kad nors nustatyti K. D. kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip alkoholio vartojimas, išsilavinimas ir mokymasis, tačiau pataisos namuose jis nedalyvavo su šiais kriminogeniniais veiksniais susijusiose programose, kas nerodo jo pastangų mažinti jų įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, daugelį nusikaltimų įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos namuose nedalyvavo „AA programoje“. Nuteistasis taip pat nesimokė jokios profesijos, nebaigė vidurinės mokyklos. Akcentuotina ir tai, kad K. D. nusikalstamo elgesio rizika, nors ir jam atlikus didžiąją dalį paskirtosios bausmės, vis dar išlieka vidutinė (97 balas), be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ši nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nekinta, kas taip pat nerodo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgtina ir į tai, kad pataisos namuose nuteistasis nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), šią pareigą nuteistasis pažeidė net penkis kartus. Toks nuteistojo K. D. elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas, paskirtos nuobaudos neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs K. D. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. D. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.