- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-111-370/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- A. R., A. L. R., I. R., N. R. D., V. V. R., J. R., J. B.
- Ieškovas
- UAB „NS Valda“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-111-370/2010
Teisėjas P. R. Mickus Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 114.11 (S)
2010 m. kovo 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui J. Kaukėnui, atsakovams A. R., A. L. R., jų atstovei advokatei S. Šermukšnei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-70-47/2009 pagal ieškovės UAB „NS Valda“ ieškinį atsakovams I. R., N. R. D., V. V. R., A. R., J. R., A. L. R. ir J. B. dėl tvarkos naudotis gyvenamojo namo patalpomis ir priklausiniais nustatymo bei atsakovų V. V. R., A. R., J. R. ir A. L. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-18 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų bei priklausinių naudojimosi tvarką: ieškovei skirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, rūsį R1, laiptų aikštelę, kuri skirta patekti į šio rūsio patalpą, tvorą K5; N. R. D. ir I. R. bendram naudojimui skirti patalpas 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-12, rūsį R2 ir laiptų aikštelę, skirtą patekti į šio rūsio patalpą, 1 aukšto tualetą K6; kitiems atsakovams bendram naudojimui skirti patalpas 1-13, 1-14, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-11, rūsį R3, tvorą K2; ieškovės ir atsakovų bendram naudojimui skirti patalpą 1-1, tvorą K1; atsakovų bendram naudojimui vartus K. Bylos nagrinėjimo metu prašė palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo.
Atsakovės I. R. ir N. R. D. su ieškiniu sutiko, o atsakovai J. R., A. L. R., A. R., V. V. R. su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. nesutiko tik dėl patalpos 1-1, nes ja naudojasi tik jie. Atsakovas J. R. pateikė priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jo pateiktą projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2009-06-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir naudojimosi tvarką: UAB „NS Valda“ 2622/14775 ir naudojimąsi patalpomis 1-2 1,93 kv. m, 1-3 3,31 kv. m, 1-4 10,83 kv. m, 1-5 9,20 kv. m; N. R. D. – 1306/14475, N. R. R – 3919/14475 dalys ir jų bendram naudojimui patalpos 1-6 15 kv. m, 1-7 9,32 kv. m, 1-8 12,70 kv. m, 1-9 1,33 kv. m, 1-10 1,19 kv. m, 1-12 12,71 kv. m; V. V. R., A. R., J. R., A. L. R. ir A. R. įpėdiniams – 6628/14475 dalys ir naudojimuisi bendrai patalpos 1-13 4,13 kv. m, 1-14 3,30 kv. m, 1-15 3,08 kv. m, 1-16 0,92 kv. m, 1-17 11,84 kv. m, 1-18 15,15 kv. m, 1-19 12,81 kv. m, 1-11 14,05 kv. m, taip pat bendrai su UAB „NS Valda“ naudojasi patalpa 1-1 1,95 kv. m. Ieškinio dalį dėl naudojimosi priklausiniais ir priešieškinį paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „NS Valda“ iš gyvenamojo namo bendraturtės J. J. T. 2008-01-14 nupirko 16/100 gyvenamojo namo 1A2p su 16/100 priklausinio (fiksavimo data 1999-05-20). Pagal 1985-03-02 pirkimo–pardavimo sutartį ir 1998-12-23 paveldėjimo teisės liudijimą J. J. T. priklausė 16/100 gyvenamojo namo, o naudojimuisi – patalpos 1-3 10, 82 kv. m (dabar 1-4 10, 83 kv. m), priestatas 1-8 4,20 kv. m, tualetas 1-2 3,38 kv. m (dabar 1-3 3,31 kv. m), koridorius 1-1 1,89 kv. m (dabar 1-1 1,95 kv. m), laiptai ir įėjimas į šį koridorių bendram naudojimui su J. R., koridorius 1-7 3,40 kv. m (dabar 1-2 ir 1-9) bendram naudojimui su Z. (perėjo T.) ir D. iki pertvaros pasidarymo. Tai rodo, kad tarp buvusių bendraturčių R. N. D. ir S. Z. buvo nustatyta gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka. 2008-01-14 nutarties pagrindu J. J. T. nuosavybės dalis bei nustatytoji naudojimosi tvarka perėjo UAB „NS Valda“, tai yra patalpos 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, o patalpa 1-1 1,95 kv. m yra bendro naudojimosi. Atsakovai neįrodė, jog patalpa 1-1 naudotis priklauso tik R. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad patalpoje 1-1 yra ieškovei priklausantis elektros įrenginys bei yra atskiros durys įėjimui į ieškovės ir atsakovų patalpas.
Taip pat pagrįstas reikalavimas dėl bendraturčių dalių nuosavybės teisėje pasikeitimo, nes iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog 2008-10-19 bendraturčių gyvenamojo namo 1A2p bendras plotas yra 144,75 kv. m, t. y. padidėjęs lyginant su 1999 m. duomenimis. Reikalavimas dėl naudojimosi rūsio patalpomis, taip pat priešieškinis paliekami nenagrinėti, nes šie reikalavimai neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų: nepateiktas rūsio patalpų planas, nėra ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. V. R., A. R., J. R. ir A. L. R. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-18 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos teismų praktikos, kad tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas, nes taip gali būti pašalinta ginčų ir konfliktų galimybė ateityje. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė yra neseniai tapusi bendraturte. Teismas neįvertino aplinkybės, kad patalpa 1-1 naudojosi tik atsakovai, šios patalpos naudojimosi tvarka tarp atsakovų tėvo ir J. J. T. nusistovėjo faktiškai, J. J. T. iš esmės nesinaudodavo šia patalpa. Minėtos patalpos paskirtis buvo atsarginis išėjimas nelaimės atveju ir naudojimasis ja J. J. T. turėjo prasmės tik tol, kol bus įrengtas papildomas išėjimas. Skundžiamas sprendimas neatitinka turiniui keliamų reikalavimų, nes motyvuojamoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Taip pat teismo sprendimas yra neaiškus ir dviprasmiškas – rezoliucinėje dalyje nurodyta „A. R. įpėdiniams“, tačiau nesuprantama, kokius įpėdinius teismas turėjo galvoje, nes į bylą įtrauktas J. B. nepaveldėjo A. R. dalies namo (duomenys neskelbtini). Taip pat pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nenurodė, kokia materialinės teisės norma yra grindžiamas priimtas sprendimas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai remiasi LAT suformuota teismų praktika bylose dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, nes ieškinys ieškovės pareikštas ne dėl atidalijimo (CK 4.80 str.), o dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str.). Byloje pateikti kadastro bylos pirmojo ir antrojo aukštų planai patvirtina, kad namas buvo suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per patalpą 1-1 galima būtų patekti į patalpas 1-2, 1-3 ir 1-4, per visą laikotarpį nuo namo statybos 1962 iki 1999 metų, patalpa 1-1 tam ir buvo naudojama, nes kitos galimybės patekti į 1-2, 1-3 ir 1-4 patalpas nebuvo. Jei ieškovė prarastų galimybę naudotis patalpa 1-1, prarastų prasmę šiuo metu ieškovės naudojamų patalpų išplanavimas. Galimybė patekti į patalpas per patalpą 1-5 atsirado tik J. J. T. 2008 metais pastačius priestatą 1-5. Priestato pastatymas neturi panaikinti ar apriboti ieškovės teisių naudotis patalpa 1-1, kuri ieškovės ar ankstesnių bendraturčių nuo seno buvo naudojama į kitas savo naudojamas patalpas patekti. Be to, ieškovei būtina naudotis patalpa 1-1, nes joje yra įrengtas ieškovės elektros įrenginys, kurio tinkamu eksploatavimu privalo rūpintis ieškovė. Elektros įrenginys patalpoje 1-1 buvo pastatytas dar iki ieškovei tampant namo bendraturte. Aplinkybė, kad ieškovė yra neseniai tapusi bendraturte, neriboja ieškovės teisių, kurias ji sandorio pagrindu įgijo iš J. J. T. Aplinkybę, kad R. nuo seno patalpa 1-1 naudojosi bendrai su kitais bendraturčiais, patvirtina byloje esanti 1985-03-02 sutartis, kurioje nustatyta, jog patalpa 1-1 S. Z. naudojasi bendrai su J. R. Apeliantų argumentas, kad teismas sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nustatydamas naudojimosi tvarką nurodė ne konkretų asmenį, o apibendrintai jį įvardijo kaip A. R. įpėdinius, yra formalus ir nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Atsakovai pirmojoje instancijoje nekėlė klausimo, kad J. B. būtų buvęs netinkamu atsakovu. Šioje byloje ginčas yra kilęs tik dėl naudojimosi patalpa 1-1, todėl tik šis klausimas apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės teisės naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpa (koridoriumi-laiptų aikštele) plane pažymėta 1-1, 1,95 kv. m ploto, kartu su bendraturčiais V. V. R., A. R., J. R., A. L. R. ir A. R. įpėdiniu.
Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose, atmestini, nes ieškovė pareiškė ieškinį dėl naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos nustatymo, o ne dėl atidalijimo. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.80, 4.81 str.).
Dėl įrodymų vertinimo.
Atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Iš esmės apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė neseniai yra tapusi namo bendraturte bei kad teismas aplinkybę, jog patalpa 1-1 naudojasi tik atsakovai, įvertino neatsižvelgęs į faktinę nusistovėjusią tvarką – J. J. T., iš kurios nuosavybę įsigijo ieškovė, ginčo patalpa iš esmės niekada nesinaudojo.
Teisėjų kolegija sutinka ieškovės atsiliepimo motyvu, jog aplinkybė, kad ieškovė gyvenamojo namo bendraturte tapo palyginti neseniai, pati savaime neturi jokios įtakos jos kaip bendraturtės teisėms. Dėl faktinio naudojimosi patalpa 1-1 pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad 1985-03-02 pirkimo–pardavimo sutarties (b. l. 134) 4 p. b) papunktyje buvo nustatyta, jog pirkėja S. Z. patalpa 1-1 naudosis bendrai su J. R. S. Z. nupirktą gyvenamojo namo dalį su kiemo įrenginiais paveldėjo J. J. T. (b. l. 135), iš kurios turtą 2008-01-14 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo ieškovė (b. l. 20–25). Taigi pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad buvo nustatyta ginčo patalpos naudojimosi tvarka, konstatavo remdamasis rašytiniais įrodymais. Atsakovų teiginiai, kad patalpa 1-1 J. J. T. nesinaudojo, niekuo nepagrįsti, be to, prieštarauja logikai, nes iki priestato pastatymo į J. J. T. naudojamas patalpas tiesiog nebuvo kito įėjimo, tai matyti iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos istorinės medžiagos pirmojo aukšto plano. Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad pati aplinkybė, ar ginčo patalpa kas nors faktiškai naudojosi, ar ne, pati savaime neturi lemiamos reikšmės. Šiuo atveju svarbu, kad naudojimasis atitiktų patalpos funkcinę paskirtį ir nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 str.). Ieškovė pagrindė būtinumą jai naudotis patalpa 1-1 kaip įėjimu į kitas jos naudojamas patalpas. Tokiu pačiu tikslu ginčo patalpą naudoja ir atsakovai, jie nenurodė, kokiu būdu ieškovės naudojimasis šia patalpa pažeistų jų teises ir teisėtus interesus.
Dėl bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje.
Suteikimas teisės ieškovei naudotis ginčo patalpa neturi res judikata galios – bet kuris bendraturčių esant nesutarimui bet kada gali kreiptis į teismą dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo. Juo labiau naudojimosi tvarkos nustatymas neturi įtakos nuosavybės daliai, o priešingai – bendrai naudojamomis daikto dalimis bendraturčiai naudojasi atsižvelgdami į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį (CK 4.81 str. 1 d.). Ieškovė iš J. J. T. įsigijo 16/100 dalių 131,54 kv. m gyvenamojo namo, taigi jai naudojimuisi teko 21,05 kv. m. Šalims negali būti pakeista jų dalis bendrojoje nuosavybėje remiantis vien viso gyvenamojo namo ploto ar faktiškai naudojamų patalpų plotų patikslinimu. Nustačius, kad namo plotas yra 144,75 kv. m, ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje nepasikeitė ir liko 16/100, tai reiškia, kad ji turi teisę naudotis name atitinkamai 23,16 kv. m plotu. Iš ieškovės pateiktų apskaičiavimų matyti, kad jos vienos faktiškai naudojamas namo plotas ir be ginčo patalpos 1-1 sudaro 25,27, t. y. viršija jai proporcingai tenkančią 16/100 dalį namo (CK 4.81 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad turėdama kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidino bendrąjį daiktą, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisėto pagrindo keisti bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje (CK 4.77 str.).
Dėl sprendimo aiškumo.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neįvardijant A. R. įpėdinio. Priešingai, nei nurodo apeliantai, A. R. įpėdinis J. B. byloje buvo įtrauktas atsakovu, jis tinkamai buvo informuotas apie procesą (b. l. 119, 138–143). Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė patvirtino (b. l. 117), kad A. R. palikimą 1998-03-04 priėmė tik jo sutuoktinė A. R., o pastarosios palikimą 2005-02-14 priėmė jos duktė N. T., taip pat Joniškio rajono apylinkės teismo 2005-05-17 sprendimu pripažinta (b. l. 122, 123), kad ir mirusiosios sūnus J. B., kuriam pagal motinos A. R. testamentą teko visas jos turtas. Nei A. R., nei jo sutuoktinės A. R. mirties metu galiojusio Civilinio kodekso normos nenumatė, kad palikimas gali būti priimtas dalimis ar su kokiomis sąlygomis ir išlygomis (1964 m. CK 587 str. 1 d., 2000 m. CK 5.60 str. 1 d.), todėl laikytina, kad A. R. dalies turto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėtojas yra J. B., kol ši jo teisė nenuginčyta teismine tvarka. Aplinkybė, kad J. B. nuosavybės teisės į minėtą turtą neįformintos, nuosavybės teisės faktui įtakos neturi.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sprendimo dalis dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo naikintina ir šis reikalavimas netenkintinas, kitą sprendimo dalį iš esmės paliekant nepakeistą, tik patikslinant dėl A. R. įpėdinių (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovų apeliacinis skundas buvo patenkinti iš dalies, šalims vienai iš kitos priteisti žyminio mokesčio dalį už ieškinį bei apeliacinį skundą nėra pagrindo (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams nustatytos naujos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, panaikinti ir šio reikalavimo netenkinti, sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo patikslinti ir išdėstyti taip:
„Patvirtinti gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: UAB „NS Valda“ naudojasi patalpomis 1-2 1,93 kv. m, 1-3 3,31 kv. m, 1-4 10,83 kv. m, 1-5 9,20 kv. m, N. R. D. ir N. R. R. bendrai naudojasi patalpomis 1-6 15,00 kv. m, 1-7 9,32 kv. m, 1-8 12,70 kv. m, 1-9 1,33 kv. m, 1-10 1,19 kv. m, 1-12 12, 71 kv. m, V. V. R., A. R., J. R., A. L. R. ir J. B. naudojasi bendrai patalpomis 1-13 4,13 kv. m, 1-14 3,30 kv. m, 1-15 3,08 kv. m, 1-16 0,92 kv. m , 1-17 11,84 kv. m, 1-18 15,15 kv. m, 1-19 12,81 kv. m, 1-11 14,05 kv. m, taip pat bendrai su UAB „NS Valda“ naudojasi patalpa 1-1 1,95 kv. m“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.