- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- e2-722-178/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00034-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ortopedijos projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Ortopedijos projektų investicijos“
- Ieškovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- L. K., S. G., V. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ortopedijos projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2995-661/2016 pagal ieškovų A. T. ir A. T. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ortopedijos projektai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ortopedijos projektų investicijos“ dėl reikalavimo teisių perleidimo ir skolų perkėlimo sutarties, akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys L. K., S. G., V. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovai A. T. ir A. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo ir skolų perkėlimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Ortopedijos projektai“ ir UAB „Ortopedijos projektų investicijos“; taikyti restituciją – grąžinti atsakovei UAB „Ortopedijos projektai“ 1 403 800,28 Eur reikalavimo teisę į skolininkus pagal 2015 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo ir skolų perkėlimo sutartį; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 25 d. UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp UAB „Ortopedijos projektai“ ir UAB „Ortopedijos projektų investicijos“; taikyti restituciją – grąžinti UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ 1 195 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 Eur; pripažinti negaliojančiais UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ įstatus, įregistruotus Juridinių asmenų registre 2015 m. kovo 30 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio užtikrinimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ disponuoti reikalavimo teisėmis, kurias įgijo pagal 2015 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo ir skolų perkėlimo sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turimas reikalavimo teises perleisti tretiesiems asmenims, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti; uždrausti UAB „Ortopedijos projektai“ disponuoti 1 195 000 vnt. UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu akcijas perleisti tretiesiems asmenims, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nurodė, kad vien tai, jog atsakovių dispozicijoje yra ginčo objektai (atsakovės UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ dispozicijoje yra reikalavimo teisės į skolininkus 1 403 800,28 Eur sumai, o UAB „Ortopedijos projektai“ dispozicijoje yra 1 195 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ akcijų), kurie ieškovams palankaus sprendimo atveju turėtų būti grąžinti atitinkamai UAB „Ortopedijos projektai“ ir UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ nuosavybėn, pripažintina kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Taip pat atsakovė, laisvai disponuodama akcijomis, jas gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas teismo sprendimo vykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 1 d. nutartimi prašymą tenkino – uždraudė atsakovei UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ disponuoti reikalavimo teisėmis, kurias įgijo pagal 2015 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo ir skolų perkėlimo sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turimas reikalavimo teises perleisti tretiesiems asmenims, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti; taip pat uždraudė atsakovei UAB „Ortopedijos projektai“ disponuoti 1 195 000 vnt. UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu akcijas perleisti tretiesiems asmenims, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti.
Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį, reikalavimo teisės grįžtų ieškovui, tačiau perleidus jas tretiesiems asmenims ar jų atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo nuomone, narinėjamu atveju turėtų būti taikomos ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str. 1 d. 3 p. 432 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovė UAB „Ortopedijos projektai“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovų reikalavimai negali būti tenkinami ir yra prima facie nepagrįsti. Reikalavimo teisės UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ buvo perleistos atlygintinai. Sutartyje aiškiai nustatyta, jog UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ sumoka apeliantei 1 403 800,28 Eur už perleidžiamas reikalavimo teises, o apeliantė už įsipareigojimų perėmimą UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ sumoka 208 713,48 Eur. Pradinis kreditorius (apeliantė) turimas reikalavimo teises į skolininkų skolas atlygintinai perleido naujajam kreditoriui UAB „Ortopedijos projektai investicijos“. Todėl ieškovų argumentai, jog sutartis yra neatlygintinė, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vien dėl šio argumento darytina išvada, kad ieškinys prima facie nepagrįstas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos.Ieškovų teiginys, kad apeliantė šiuo metu jokios realios veiklos nebevykdo, neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinei situacijai. Apeliantė yra kontroliuojanti (holdinginė) įmonė, kurios tikslas yra dukterinių įmonių akcijų paketų rezultatyvus valdymas. Apeliantė turi dukterinių įmonių akcijas ir yra visateisė jų akcininkė. Tai, kad pas apeliantę įvyko vidinė reorganizacija, yra įprasta verslo procedūra. Vienas iš tokio sprendimo priėmimo tikslų ir buvo siekis apsisaugoti nuo nesąžiningų konkurentų ketinimų – siekimų žlugdyti apeliantės veiklą. Apeliantė vykdo veiklą kaip įmonių grupė, todėl išsaugojo visas iki šiol vykdytas veiklos sritis. Apeliantė koordinuoja visų dukterinių įmonių veiklą, yra atsakinga už jų vieningą ekonominę strategiją, marketingą ir gamybą.Ieškovai nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kad jų ginčijamos sutartys yra prieštaraujančios juridinio asmens teisnumui, o remiasi tik deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais. Apeliantės teikiamas bendras patvirtinimas dėl reikalavimo teisių į L. K. patvirtina, kad apeliantė, perleidusi reikalavimo teises UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ ir įgydama šios bendrovės akcijas, savo finansinės padėties nepablogino. Tai patvirtina, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas.Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia sąžiningo teismo proceso bei teisės būti išklausytam principus, nes prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išspręstas nepranešus atsakovėms ir nesudarius sąlygų joms argumentuotai paprieštarauti. Teismas tinkamai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos apie tai nepranešant atsakovėms. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad egzistuoja reali grėsmė, jog pranešus atsakovėms apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, gali būti sutrukdytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas arba kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taps nebeįmanomu. Ieškovų elgesys, inicijuojant vis naujus teisminius ginčus prieš apeliantę ir jos akcininkus, patvirtina, jog jie piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia kitų tikslų nei deklaruojama ieškinyje. Ieškovų elgesys yra nesąžiningas ir nukreiptas į tai, kad padarytų spaudimą ir poveikį apeliantei kitose ieškovų inicijuotose bylose, neproporcingai varžytų atsakovių ūkinę komercinę veiklą. Toks ieškovų elgesys vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis jiems suteikta teise kreiptis į teismą, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti atsakovių atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CK 1.137 str. 3 ir 4 d.).Aplinkybę, jog ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis patvirtina ir jau realiai įvykę teismo procesai, kurių pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-386-910/2016 dėl akcijų įgijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kurioje 2016 m. sausio 11 d. priimtame sprendime konstatuota, kad ieškovai, reikšdami ieškinį apeliantės atžvilgiu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skyrė jiems 2 000 Eur baudą.Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad apeliantė galėtų, mėgintų ar ketina perleisti tretiesiems asmenims 1 195 000 vnt. UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ akcijų, siekdama išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo. Ieškovai deklaratyviai nurodo, jog vien tai, kad atsakovių dispozicijoje yra ginčo objektai, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantė skunde nenurodo jokių svarių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl pareikšto ieškinio prima facie pagrįstumo. Ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos bylos aplinkybes įrodo ieškinio prima facie pagrįstumą, dėl ko naikinti skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Teismas pagrįstai nustatė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, restitucijos taikymas gali pasunkėti. Neapribojus disponavimo akcijomis proceso metu, jos gali būti perleistos tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržytos, kas apsunkintų restitucijos taikymą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nėra pakankamai duomenų manyti, kad ji vengtų vykdyti teismo sprendimą, todėl nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę byloje lemia ieškinio reikalavimas - panaikinus ginčijamas sutartis taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovėms akcijas ir reikalavimo teises. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes apeliantei nėra jokių kliūčių perleisti ginčo akcijų. Teismo nepranešimas apeliantei apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones negali būti pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui, nes apeliantei suteikta teisė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pasisakyti vėliau, ką atskiruoju skundu apeliantė ir padarė. Skundo teiginiai dėl ieškovų piktnaudžiavimo teise yra aiškiai nepagrįsti, nes ieškovai, kaip apeliantės akcininkai, ginasi nuo stambiųjų apeliantės akcininkų nesąžiningų veiksmų valdant apeliantę. Tai, kad vienoje iš bylų ieškovams buvo paskirta 2 000 Eur bauda, nereiškia ieškovų piktnaudžiavimo teise, nes apeliantės nurodomas sprendimas neįsiteisėjęs, jis bus skundžiamas apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
Nagrinėjamu atveju byloje apeliantės akcininkai (ieškovai) pareikštu ieškiniu ginčija atsakovių 2015 m. kovo 25 d. sudarytus sandorius – reikalavimo teisių perleidimo ir skolų perkėlimo sutartį bei akcijų pasirašymo sutartį, prašydami juos pripažinti negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams palankus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl atsakovių atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ disponuoti 2015 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo ir skolų perkėlimo sutartimi įgytomis 1 403 800,28 Eur reikalavimo teisėmis, o atsakovei UAB „Ortopedijos projektai“ uždraudė disponuoti UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ 1 195 000 vnt. akcijomis. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos, nes ieškinys prima facie nepagrįstas; prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išspręstas nepranešus atsakovėms ir nesudarius joms sąlygų argumentuotai paprieštarauti; ieškovai reikšdami ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis; ieškovai nepateikė įrodymų, kad apeliantė, siekdama išvengti prievolių įvykdymo, ketintų ginčo akcijas perleisti tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.
Sutiktina su apeliante, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi, šioje proceso stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovų pareikšto ieškinio pagrįstumą. Nors apeliantė atskirajame skunde daug dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui, tačiau jos nurodomi argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti išsamiai patikrinti šioje (pradinėje) proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovų pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovams teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Todėl yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.
Byloje kilusio ginčo objektas yra sutartimis įgytos atsakovės UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ reikalavimo teisės bei šiuo metu apeliantei priklausančios UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ akcijos. Pažymėtina, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka tik apeliantė - viena iš atsakovių, o kita atsakovė skundžiama nutartimi jai taikytos laikinosios apsaugos priemonės neskundžia. Todėl pasisakytina tik dėl apeliantės atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pagrįstumo, t. y. dėl draudimo apeliantei disponuoti 1 195 000 vnt. UAB „Ortopedijos projektų investicijos“ akcijomis (CPK 320 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus (ieškovai prašo taikyti restituciją natūra), sprendžia, kad ginčo akcijų perleidimo atveju, t.y. apeliantei perleidus jas tretiesiems asmenims, neatmestina, jog šias akcijas įgiję tretieji asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai, taip pat egzistuoja ir šių akcijų įkeitimo ar kitokio jų apsunkinimo tikimybė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie apeliantės ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo akcijas ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę jų atžvilgiu taikyti disponavimo apribojimus pagrindžia tai, kad apeliantei yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Todėl nelaikytini pakankamai reikšmingais apeliantės argumentai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ji ketintų ginčo akcijas perleisti tretiesiems asmenims. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės dispozicijoje yra ginčo akcijos, leidžia manyti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ir neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad jau šio klausimo sprendimo metu yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Atsižvelgiant į tai, akcijų išsaugojimas būtent apeliantės dispozicijoje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas, taip pat turi būti užtikrinta ir tai, kad jos nebus apsunkintos tam tikrais suvaržymais. Pastebėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo įmonės ūkinei - komercinei veiklai ar apeliantės teisės yra pernelyg suvaržomos, jeigu ji, kaip deklaruoja, neatlieka ir net neketina atlikti jokių veiksmų dėl ginčo akcijų perleidimo. Kitaip tariant, apeliantė nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas turtines pasekmes jai gali sukelti/sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tuo tarpu jos nevaržo apeliantės kaip akcininkės neturtinių teisių, o tik apriboja disponavimą ginčo akcijomis.
Atmestini apeliantės argumentai dėl sąžiningo teismo proceso bei teisės būti išklausytam principų pažeidimo. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas ir tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai būtina, apie tokio prašymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovėms, tarp jų ir apeliantei, apie ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą nepranešęs apeliantei, pažeidė CPK normas ar apribojo apeliantės procesines teises. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau ne kartą yra aiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015 ir kt.). Tokią savo teisę apeliantė realizavo paduodama atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka įstatymo leidėjo keliamus tikslus ir proporcingumo bei ekonomiškumo principus (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.), todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.