Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jos atstovui advokatui Linui Mažonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2015 m. kovo 20 d., apie 15.00 val. Kaune, M. K. Čiurlionio g. 31, vairuodama automobilį Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į medinį stulpą su šviestuvu ir juos apgadino. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai , kad V. K. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje Girstupio g. paskutinėje vietoje. Sėdėdamas mašinoje ir kalbėdamas telefonu su drauge V. M. matė, kaip moteriškė atbula važiuodama atsimušė į stulpą, stulpas nukrito, liko kaboti ant girliandų. Paskui ji pavažiavo į priekį, išlipo, pasižiūrėjo ir nuėjo į turgų. Jis vis kalbėjo su drauge, jai papasakojo kas atsitiko. Po to moteriškė grįžo, pavalė buferį, pastūmė šiek tiek į priekį, pavalė su pirštine ir nuvažiavo. Paaiškinimą rašė, kai jį pakvietė, datos neprisimena. Kai vairuotoja nuvažiavo, policijai neskambino, savo draugei pasakė ką matė, o ji pažinojo R., ji paskambino ir pasakė, kad toks dalykas įvyko. Vairuotoja buvo viena, jokių keleivių nebuvo.

Liudytojas A. N. parodė, kad stulpas priklauso jam, jis pastatytas prie būsimo baro. Stulpas nulūžo, sudužo žibintas. Įvykį pastebėjo žmonės, pranešė jo žmonai ir pasakė, kad į stulpą atsitrenkė automobilis, nurodė valstybinius numerius. Jis iškvietė policiją. Paaiškinime nurodydamas datą, susimaišė. Kai skambino, įvykio vietoje nebuvo. Jis atvažiavo greičiau, nei policija. Iki to laiko, stulpas stovėjo vietoje, niekas jo nenuvertė. Turėjo likti žymės ant mašinos, nes ir ant stulpo liko sidabrinės mašinos dažai. Žmonai paskambino liudytojo draugė V. Kai automobilis atsitrenkė į stulpą, tiksliai valandos nepasakys, bet buvo apie 16-17 val.

Liudytoja R. N. parodė, kad konkrečiai dienos nepamena, bet buvo pavasaris, paskambino pažįstamas, jo žmona V. paskambino ir pasakė, kad į jų teritoriją, į stulpą įvažiavo šviesi mašina, pasakė numerį, jį užsirašė. Buvo išvykę iš namų, atvažiavo ir išsikvietė policiją.

Liudytojas R. K. parodė, kad protokolą surašė, kai nustatė asmenį, kuris matė eismo įvykį, patį momentą, per kitus asmenis pranešė nukentėjusiajam. Jis pasakė, kad vairuodama automobilį ji atsirėmė į medinį stulpą, po to išlipo, su pirštine nuvalė savo automobilio bamperį, sėdo ir nuvažiavo. Buvo nulaužtas stulpas, žibinto stiklai išbyrėję. Kontakto žymių galėjo ir nebūti, nes smūgis buvo atsiremiant, laužimo kampas nedidelis, bet apačioj matėsi šviežio laužimo žymė. Po kontakto ant purvo lieka žymė ir nuvalius purvą jokio kontakto nėra. Ant nuvažiavusio automobilio būna daug mažesni apgadinimai, nei ant nukentėjusio.

V. K. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta Kaunas, M. K. Čiurlionio g. 31 (b. l. 2), patrulio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-03-20 atvyko į eismo įvykio vietą Kaune, M. K. Čiurlionio g. ties namu Nr. 31, kur rado apgadintą medinį stulpą su įrengtu šviestuvu. Valdos savininkas A. N. paaiškino, kad jam paskambino asmuo ir pranešė, kad į jam priklausantį medinį stulpą atsitrenkė automobilis valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir jį sugadino. Buvo nufotografuota įvykio vieta, nubraižyta schema. Nustatyta, kad valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) registruotas automobilis Suzuki Grand Vitara, priklausantis V. K.. Paskambinus nurodytu liudytojo numeriu atsiliepė moteris, kuri paaiškino, kad 2015-03-20 15.00 val. į stulpą atsitrenkė pilkos spalvos automobilis Suzuki Grand Vitara, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamas moters. Pranešėjai apie eismo įvykį pranešė jos vyras R. K.. Tęsiant įvykio tyrimą apžiūrėjo automobilį Suzuki Grand Vitara, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jokių sugadinimų nerado. Vairuotoja V. K. paaiškino, kad 2015-03-20 apie 17 val. vairuodama automobilį atvyko į Kauno stoties turgų. Išlipusi pastebėjo, kad per arti privažiavo prie pakrypusio medinio stulpo. Apžiūrėjo automobilį ir stulpą, jokiu sugadinimų nebuvo, tik aplinkui buvo įvairių šiukšlių ir stiklų šukių. Nurodė keturis liudytojus: R. B., J. J., J. K. ir A. P., kurie patvirtino, kad stulpas buvo pakrypęs, automobilis su stulpu kontakto neturėjo. Nustatytas eismo įvykio liudytojas R. K. paaiškino, kad stovėdamas automobilių stovėjimo aikštelėje ties stoties turgumi pastebėjo, kaip pilkos spalvos automobilis valstybiniu numeriu važiuodamas atbulas atsitrenkė į medinį stulpą, dėl ko stulpas pasviro ir nukrito bei sudužo žibintas. Automobilio vairuotoja išlipo, apžiūrėjo automobilį ir stulpą, po to patraukė automobilį į priekį, su darbine pirštine nuvalė užpakalinio bamperio kairės pusės kampą ir nuvažiavo (b. l. 4, 5), A. N. paaiškinimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė asmuo, paskambinęs telefonu, kad jam priklausančioje valdoje atsitrenkė automobilis (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, visureigis, sugadino stulpą ir lauko apšvietimo lempą, jam padaryta materialinė žala (b. l. 6), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 13), fotonuotraukomis (b. l. 14-17), pranešimo informacija, iš kurios matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį registruotas 2015-03-20 15.37 val. (b. l. 26-28).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji yra susijus, todėl ji baustina.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str.1d. Pažymėtina, kad ATPK 130 str.1d. numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Kartu pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Teismas nenustatė prieštaravimų liudytojų R. K., A. N., R. N., R. K. parodymuose bei nesukėlė abejonių patikimumo prasme. Jų parodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau paaiškinimuose bei tarnybiniame pranešime išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Liudytojas R. K. akivaizdžiai stebėjo daromą teisės pažeidimą, kalbėdamas telefonu su savo drauge V. M., pasakojo apie eismo įvykį. V. M. paskambino R. N., kurią pažinojo. Liudytojas A. N. patvirtino, kad jo sutuoktinei R. N. apie nuverstą stulpą paskambino liudytojo R. K. draugė V.. Liudytoja R. N. parodė, kad jai paskambino A. draugė V. (b.l.52). Tai, kad ši liudytoja netiksliai prisimena aplinkybes, susijusias su pranešimu apie eismo įvykį, klaidingai nurodo asmens vardą nepaneigia kitų kaltumo įrodymų visumos ir šios liudytojų parodymų nedaro nepatikimais. Aplinkybė apie tai, kas pranešė apie eismo įvykį nustatyta kitų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad liudytoja R. N. nebuvo apklausta tyrimo eigoje, eismo įvykis yra įvykęs 2015 metų kovo mėnesį, o teismui parodymus davė 2015 metų rugsėjo 15 d., t.y. praėjus netrumpam laiko tarpui , todėl realu, kad tam tikrų aplinkybių asmuo gali neprisiminti, supainioti. Liudytojas A. N. savo paaiškinime taip pat nurodė klaidingą datą, t.y. 2015-02-20 (b.l.6), teismo posėdyje paaiškino, kad suklydo dėl datos.

V. K. argumentai dėl to, kad ji prie stulpo automobilio neparkavo, nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nebuvo yra jos gynybinė versija. Jos paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl nepatikimi. 2015-04-13 paaiškinime nurodė, kad automobilį priparkavo labai arti prie pakrypusio medinio stulpo. Apžiūrėjusi automobilį ir stulpą jokių apgadinimų, įbrėžimų nebuvo (b.l.7). 2015-11-13 teismo posėdyje nurodė, kad automobilį priparkavo gatvėje, nuo stumbro. Teismo posėdyje gynybos pakviesti liudytojai iš dalies paneigia V. K. paaiškinimus, kad ji prie medinio stulpo automobilio neparkavo.

Liudytojas J. J. parodė, kad buvo gegužės ar balandžio pabaiga, nuvažiavo nusipirkti gėlių į turgų. Išeidamas su gėle iš turgaus, pamatė stovintį A. P., jis pasakė, kad laukia V. K.. Stovėdami pamatė, kad ji parkuojasi atbula. Dar nusistebėjo, kad labai atsargiai pastatė mašiną. Pasisveikino, nes jis skubėjo į renginį ir apie 17.15 val. išsiskirstė. Būtų pamatę, kad griūna stulpas ar krenta žibintas, bet nieko tokio nebuvo.

Liudytojas A. P. parodė, kad kovo 20 d. važiavo į koncertą, prieš tai nuvažiavo nusipirkti į turgų gėlių. Kartu su V. drauge R. laukė V. K.. Matė, kaip V. K. parkavosi prie to stulpo. Stulpas jau buvo pakrypęs, dūžtant stiklų, nei smūgių negirdėjo, tai buvo apie 17 val., į koncertą važiavo nuo 18 val. Nusipirko gėlių ir išvažiavo

Liudytoja R. B. parodė, kad kovo 20 dieną važiavo į koncertą, Atvažiavo K. dukra su draugu, ją paėmė ir važiavo į turgų. Atvažiavo V. K., nuėjo visi kartu į turgų, nusipirko gėlių ir išsiskyrė. Tai buvo apie 16-16.30 val. Kaip ji atvažiavo matė, ji parkavosi atbuline eiga prie stulpo. Stulpas jau buvo pasviręs, žibintas irgi ten kabėjo, tikrai nieko neįvyko.

Liudytoja I. K. parodė, kad laukė mamos prie turgaus įėjimo. Ėjo pirkti gėlių. Matė, kaip mama atvažiavo prie turgaus, pasistatė mašiną, išlipo. Nusipirko gėlių, grįžo prie mašinos ir ji išvažiavo. Į stulpą tikrai neatsitrenkė, nes nei jokio garso, nei smūgio nebuvo. Į turgų atvažiavo apie 16-17 val.

Liudytojai patvirtina V. K. versiją, kad ji stulpo neapgadino. Tačiau šie asmenys yra V. K. pažįstami, o I. K. dukra, todėl suinteresuoti sėkminga bylos baigtimi, teismas juos vertina kaip nepatikimus įrodymų šaltinius.

Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje V. K. suvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdama pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodama.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

V. K. administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 EUR bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. K. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laiką bei sumažinti baudą. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.