- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- 2SA-271-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00620-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės M. L. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolės M. L. 2013-01-31 surašytą turto arešto aktą Nr. Bb-1127 (toliau tekste – Aktas), kuriuo apribota jo turima disponavimo teisė dviejų kambarių butu su rūsiu, esančiu Taikos g. 3-31, Elektrėnai, unikalus Nr. 7996-6006-7012:30. Nurodė, kad Aktas buvo surašytas nepraėjus antstolės jam atsiųstame raginime įvykdyti teismo sprendimą geruoju (kurį gavo 2013-01-29) nustatytam 10 dienų terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi (b.l. 12-14) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo galimybę iš karto sumokėti priteistą sumą, kuri teismo vertintina kaip labai didelė, kas sudaro pagrindą taikyti prevencines priemones. Nurodė, kad nors atsakovas ir nurodo, kad jo interesai buvo pažeisti pritaikius turto areštą iki reikalavime nurodyto geranoriško sprendimo įvykdymo termino pabaigos, tačiau jis iki šiol priteistos sumos dar nėra sumokėjęs. Teismas padarė išvadą, jog išankstinis turto areštas apribojant pareiškėjo galimybę disponuoti butu buvo taikomas pagrįstai. Be to, pagal CPK 663 str. 3 d. išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. Šiuo atveju iš pareiškėjo išieškoma suma yra didesnė nei numatyta įstatymo, todėl toks išieškojimo būdas ateityje būtų galimas. Taip pat nurodė, kad net ir darant prielaidą, kad pareiškėjui apie suteiktą teisinę pagalbą tapo žinoma jo nurodomu laiku – 2013-02-14 – akivaizdu, jog skundui dėl turto arešto pareikšti dar buvo likę 10 dienų. Kitų priežasčių, pateisinančių termino praleidimą pareiškėjas nenurodė, o be to, praleisto termino atnaujinti neprašo. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. atskiruoju skundu (b.l. 32-33) prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės M. L. 2013-01-31 surašytą turto arešto Aktą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad antstolė priverstinio vykdymo procedūrą – pareiškėjo turto areštą pradėjo nesuėjus nustatytam terminui įvykdyti sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeistas CPK 655 str., kuris numato jog priverstinio vykdymo procedūra pradedama tik per nurodytą terminą neatlikus antstolio raginime nurodytų veiksmų. Nurodo, kad antstolė nepagrįstai pasinaudojo teise areštuoti Pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, nes pagrindo manyti, kad yra pavojus, jog pareiškėjas turimą nekilnojamąjį turtą paslėps ar perleis tretiesiems asmenims nėra. Šioms aplinkybėms patvirtinti, pareiškėjas teismui pateikė A. Ž. ir A. Ž. rašytinius paaiškinimus, tačiau teismas jų nevertino. Taip pat nurodė, kad 2013-05-13 pareiškėjas susisiekė su advokate. 2013-05-15 pareiškėjas atvyko pas advokatę į darbo vietą dėl medžiagos pateikimo paruošti minėtą skundą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo gautas tik 2013-05-09, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Elektrėnuose, jam paskirtos atstovės darbo vieta yra Vilniuje, kad pareiškėjas darbingas tik 20 procentų, terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turėtų būti atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantas iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti apelianto skundą, dėl antstolio veiksmų areštuojant jam priklausantį turtą anksčiau, nei suėjo raginime nustatytas 10 dienų terminas sprendimui įvykdyti.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Apeliantas teikdamas skundus nurodo, kad jo teisė buvo pažeista pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – nekilnojamojo turto areštą, apribojant jo turimą disponavimo teisę dviejų kambarių butu. Iš esmės, apeliantas nurodo, kad ši teisė buvo pažeista ne dėl paties arešto pritaikymo kaip fakto, bet dėl pritaikymo momento, t.y. kad jis buvo pritaikytas anksčiau nei suėjo antstolės siųstame raginime nustatytas terminas įvykdyti sprendimą. Tačiau apeliantas nenurodo, kokia jo teisė buvo pažeista, kokią žalą jis dėl to patyrė. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad per raginime nustatytą terminą jis sprendimo neįvykdė ir nepradėjo vykdyti net dalimis, pritaikytas areštas tokių veiksmų atlikti jam netrukdė.
Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolei nebuvo pagrindo manyti, kad yra pavojus, jog pareiškėjas turimą nekilnojamąjį turtą paslėps ar perleis tretiesiems asmenims. Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Pagal formuojamą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-11 nutartis c.b. Nr. 2-6737/09, 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/ 08, ir kt.). Didelė suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar išieškotina suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Išieškotojui prašoma išieškoti iš apelianto, kaip fizinio asmens, suma – 35 530,48 Lt laikytina pakankamai didele suma. Be sumos dydžio, pavojus, kad teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo finansinį nestabilumą (nepatikimumą). Byloje nėra duomenų apie apeliantui priklausantį kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas pagal galiojantį teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2012-11-09. Taip pat nėra duomenų apie apelianto gaunamas pajamas, kurios užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą. Konstatavus šias aplinkybes, laikytina kad, antstolė pagrįstai nustatė, kad išieškotina suma – 35 530,48 Lt apeliantui kaip fiziniam asmeniui yra labai didelė, dėl ko kyla realus pavojus sprendimo įvykdymui, ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą. Pateikti A. Ž. ir A. Ž. paaiškinimai dėl apelianto ketinimų neperleisti tretiesiems asmenims areštuoto buto, neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo, kadangi apeliantas neturi ir teismui nėra nurodęs kito turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, o tokiu atveju, kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, kyla pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, todėl antstolis turi teisę areštuoti apelianto turtą (CPK 658 str. 2 d.).
Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad terminą skundui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir jis privalėjo būti atnaujintas. Nurodė kad 2013-05-06 sprendimu buvo nuspręsta teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir antstolis, apeliantas terminą praleido, nes terminas skundui paduoti baigėsi 2013-02-24, o skundas paduotas buvo 2013-03-01. Aplinkybė, kad jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 2013-05-06 visiškai neįtakoja praleisto terminio atnaujinimo klausimo sprendimo, nes ji buvo suteikta dėl 2013-04-19 nutarties apskundimo, o ne dėl antstolės M. L. 2013-01-31 surašyto turto arešto akto Nr. Bb-1127 apskundimo. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad apeliantui sprendimas dėl antinės teisinės pagalbos skundžiant minėtą aktą buvo priimtas 2013-02-08, darant apelianto nurodomą prielaidą, kad jam šis sprendimas buvo įteiktas 2013-02-04, skundui pateikti jis dar turėjo 10 dienų, tačiau per šį laiką skundo nepateikė. Nepagrįstai delsė paduoti skundą, tuo vilkino bylos nagrinėjimo procesą bei sprendimo vykdymą.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.