- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 1-267-992/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32985-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- L. D.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, besimokanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2015-06-12, apie 14.12 val., Kęstučio-Latvių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodama V. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje iš Latvių gatvės sukdama į dešinę, į Kęstučio gatvę, degant jos atžvilgiu draudžiamam šviesoforo signalui, buvo neatsargi ir neatidi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 76 punkto, numatančio, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta, reikalavimą pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta, partrenkė pėsčiųjų perėja, jos važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusį pėsčiąjį I. P., gim. (duomenys neskelbtini) , kuriam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. D. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, visiškai pripažįsta savo kaltę, sutinka teismui duoti parodymus. L. D. paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną važiavo po darbo, sustojo prie Stop linijos šviesoforo, privažiavo arčiau sankryžos. Kai buvo įsitikinusi, kad kitos transporto priemonės nuvažiavo, pradėjusi važiuoti pamatė žmogų ir iš karto sustabdė, išlipo iš automobilio, jo klausė, ar reikia pagalbos, liudininkai iškvietė pagalbą, žmogus buvo išvežtas į ligoninę. Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad žmogus ėjo jai iš dešinės. Pamatė jį prie dešinės, keleivio, pusės, ties priekiniu žibintu. V. L. gatve ir suko į Kęstučio gatvę. Pėsčiasis ėjo Kęstučio gatve, bet perėjo į Latvių gatvę. Eismas šviesoforu reguliuojamas, jai degė raudona šviesa, ji suko į dešinę, nes yra žalia rodyklė, leidžianti sukti. Pagrindinį dėmesį buvo sutelkusi į transportą iš kairės pusės (1 t., 196-198 b.l., 2 t., 11-12 b.l.).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo I. P. atstovė pagal įstatymą D. L. teismui paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko, apibūdino nukentėjusiojo I. P. sveikatos būklės ir gyvenimo pakitimus, įvardijo priežastis, pagrindžiančias prašomą priteisti sumą (1 t., 199-202 b.l.)
Civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas” atstovas E.T. P. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl nukentėjusiojo I. P. (1 t., 175-187 b.l., 2 t., 4-9 b.l.). Teismo posėdžio metu palaikė rašytinius paaiškinimus, prašė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Nukentėjusysis I. P. dėl garbaus amžiaus (99 metų), sveikatos būklės (po eismo įvykio savarankiškai nevaikšto, su pagalbinėmis priemonėmis vaikšto tik labai ribotus trumpus atstumus po butą, negali lipti laiptais) – į teisiamąjį posėdį atvykti negalėjo, jo atstovė pagal įstatymą D. L. prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant I. P.. Proceso dalyviams neprieštaraujant nukentėjusysis I. P. į teisiamąjį posėdį kviečiamas nebuvo, pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 25, 73 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais.
L. D. inkriminuojamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 76 punkto pažeidimas, sąlygojęs L. D. vairuoto automobilio kontaktą su pėsčiuoju I. P.. KET 76 punktas numato, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta. Teismo vertinimu, kaltinamajame akte netiksliai inkriminuojama aplinkybė, kad L. D. nesustojo prie „Stop“ linijos, kadangi pati L. D. kategoriškai teigė, jog prie Stop linijos ji sustojo, o nesustojimo aplinkybės nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl teigtina, kad KET 76 punkto pažeidimą sąlygojo ne nesustojimas prie Stop linijos, o kitas alternatyvus punkte numatytas veikimas – įriedėjusi į sankryžą, sustojusi praleisti iš kairės pusės jai Kęstučio gatve važiuojančius automobilius ir vėl pradėjusi atlikinėti dešiniojo posūkio manevrą, L. D. neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį ji kerta, dėl to buvo kliudytas iš dešinės į kairę vairuotojos L. D. atžvilgiu Latvių gatvę kertantis I. P., todėl teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad L. D. nesustojo prieš „Stop“ liniją.
Žemesnės instancijos teismas
Iš sisteminės visų baudžiamosios bylos duomenų analizės matyti, kad L. D., sukdama iš Latvių gatvės į dešinę, įvažiavo į Latvių ir Kęstučio gatvių sankryžą, byloje nėra ginčo, kad pėsčiasis buvo partrenktas automobilio priekine dalimi, tiksliau nenustatyta labiau dešine automobilio dalimi, vieta ties dešiniuoju žibintu. Iš eismo įvykio schemos ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Latvių gatvėje „Stop“ linija nuo Latvių gatvės perėjos yra nutolusi per keturis metrus, po eismo įvykio L. D. automobilis Audi A4 Avant, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas stovintis Kęstučio – Latvių gatvių sankryžoje, galinė dalis Latvių gatvėje, priekinis kairys kampas 0,9 m atstumu Kęstučio gatvės važiuojamojoje dalyje. Atstumas nuo kairės pusės priekinio rato iki Latvių gatvės kairiojo važiuojamosios dalies krašto – 7,8 m (menamos linijos), atstumas nuo kairės pusės galinio rato iki Latvių gatvės kairiojo važiuojamosios dalies krašto – 6,7 m (1 t., 5-7 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. P. neįvardija, kokią gatvę jis kirto, teigdamas, kad gatvių pavadinimų nežino, kas yra visiškai suprantama dėl itin garbaus nukentėjusiojo amžiaus – eismo įvykio metu jam buvo 98 metai, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta už L. D. automobilio važiavusi L. D.-Š. (1 t., 32-34 b.l.) nurodo, jog pėsčiasis gatvę kirto iš dešinės į kairę, teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausiama L. D. paaiškino, kad I. P. atėjo Kęstučio gatve jai iš dešinės ir kirto Latvių gatvę, kirsdamas Latvių gatvę, pasirinko kelią apeiti jos automobilį iš priekio. Akivaizdu, kad I. P. tokiu būdu Latvių gatvę kirto trumpindamas kelią ir eidamas per sankryžą, o ne kirto Latvių gatvę eidamas nuo šaligatvio iki šaligatvio. Teismas sprendžia, kad pėsčiasis I. P., pasirinkdamas minėtą būdą kirsti Latvių gatvę pažeidė KET 42 punktą, numatantį, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Ir nors tokie nukentėjusiojo I. P. veiksmai nešalina L. D. atsakomybės, kadangi būtent jos veiksmai sudaro tiesioginį priežastinį ryšį tarp kilusių pasekmių, nes L. D., vairuodama padidinto pavojaus šaltinį, nebuvo pakankamai atsargi ir atidi, važiuodama jos atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui su žalios rodyklės lentele, stebėjo iš kairės pusės važiuojančias transporto priemones, bet nestebėjo dešinės kelio pusės, įriedėjo į sankryžą neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu ir nebus trukdoma pėsčiajam I. P., kurio judėjimo kryptį ji kerta, bet, teismo vertinimu, yra itin reikšmingi visapusiškai nagrinėjant baudžiamąją bylą ir sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydžio priteisimo.
Teismas L. D. kaltės įrodymu taip pat pripažįsta:
2015-06-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4645/15(01) duomenis, kad L. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 41 b.l.);
2015-06-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4649/15(01) duomenis, kad I. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., 20 b.l.);
2015-07-03 I. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenis, kad I. P. nustatytas dešinio šlaunikaulio pogubrinis (subtrochanterinis) lūžis, kuris galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 22 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos L. D.-Šaltės parodymus, kad 2015-06-12, apie 14.10 val., ji vairavo automobilį, važiavo Latvių gatve link sankryžos su Kęstučio gatve. Buvo šviesus paros metas, giedra, saulėta, važiuojamoji dalis sausa. Privažiuojant sankryžą jos atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Privažiavus sankryžą, prieš ją buvo tamsiai žalios spalvos lengvasis automobilis. Ar jis buvo sustojęs prieš „Stop“ liniją, ar ne, nematė. Šis automobilis lėtai atlikinėjo dešinio posūkio manevrą. Matė, kad sankryžoje prie perėjos atėjo pėsčiasis, senyvo amžiaus vyras. Prieš ją važiavęs automobilis tai stabtelėjo, tai vėl pradėjo važiuoti. Pėsčiasis ėjo jos atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę. Koks šviesoforo signalas degė pėsčiajam, nematė, gali tik daryti prielaidą, kad degė žalias šviesoforo signalas, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Pėsčiasis žengė žingsnį per perėją, tada automobilis pajudėjo šiek tiek, pėsčiasis vėl žengė žingsnį, atrodo automobilis lėtai dar pajudėjo šiek tiek. Nukreipė dėmesį į kūdikį ir pasižiūrėjusi į priekį pamatė, kad pėsčiojo prieš automobilį nėra. Matė, kad iš tamsiai žalios spalvos automobilio iššoko mergina, ji taip pat išlipo. Priėjus, atrodo, pėsčiąjį kažkas kėlė nuo važiuojamosios dalies.. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Pėsčiasis buvo sąmoningas, dejavo, rusiškai pasakė, jog skauda koją. Greitai privažiavo policijos pareigūnai ir ji iš įvykio vietos išvažiavo ( 1 t., 33-34 b.l.).
Nukentėjusiojo I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2015-06-12, apie 14 val., vaikščiojo Žvėryno mikrorajone, norėjo pereiti gatvę per pėsčiųjų perėją, kokią gatvę, nežino. Ėjo per perėją degant jo atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui. Matė, kad iš šalutinio kelio stovi automobiliai, iš kurių vienas važiavo. Matė, kad vairuotoja žiūri į kairę pusę ir vairuodama automobilį suka į dešinę. Jam likus iki šaligatvio praeiti kelis metrus pajuto smūgį, nuo kurio jį nubloškė apie porą metrų. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį paguldė ant neštuvų ir nuvežė į ligoninę. Automobilis, kuris jį partrenkė atvažiavo jam iš dešinės pusės. Per perėją jis ėjo lėtu tempu su lazdele. Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad ėjo Kęstučio gatve nuo Sėlių gatvės pusės link Liubarto gatvės, t. y., nuo „Swedbank“ link cerkvės. Priėjo sankryžą su Latvių gatve ir įžengė į pėsčiųjų perėją. Latvių gatvėje automobiliai buvo sustoję. Jis nuėjo lėtai su lazdele apie 3 m. ir tuo metu jam užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Greičiau paeiti negalėjo, norėjo pabaigti pereiti gatvę, tačiau tuo metu pajuto smūgį į kairę pusę ir nukrito ant dešinio šono (1 t., 25, 73 b.l.).
2015-06-12 transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenis, kad išorinių sugadinimo požymių nėra, nuvalytos dulkės nuo variklio dangčio (galimai tai padarė pati vairuotoja, norėdama įsitikinti, kad nėra sugadinimų) (1 t., 11-12 b.l.).
Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji L. D. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką; jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t.y., nenumatė, kad dėl jos veikimo (manevravimo į dešinę jos atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui su papildoma žalios rodyklės, leidžiančios sukti į dešinę, sekcija (Kelių eismo taisyklių 76 punkto pažeidimas)) gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (įvyks eismo įvykis, dėl kurio bus nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata), nors pagal veikos aplinkybes (buvo diena, giedra, matomumas geras) ir savo asmenines savybes (L. D. aktyviai vairuoja apie penkerius metus, yra jauno amžiaus, nėra duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių objektyviai galėtų iškreiptai suvokti situaciją, yra išsilavinusi, mokosi aukštojoje mokykloje) galėjo ir turėjo tai numatyti.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusysis I. P. pareiškė civilinį ieškinį, pasirašytą jo atstovės pagal įstatymą D. L. ir atstovės pagal pavedimą advokatės N. R., kuriuo, ieškinį patikslinus teisiamojo posėdžio metu, prašo priteisti 487,30 eurų dydžio turtinę žalą, kurią sudaro 1) 59,56 eurų dydžio išlaidos, patirtos maisto produktams ir kitoms prekėms pirkti, 2) 92,08 eurų dydžio išlaidos vaistams pirkti po atliktų operacijų, 3) 274,46 eurų dydžio atstovės pagal įstatymą, vaikaitės D. L. patirtų kelionių maršrutu Varėna – Vilnius - Varėna išlaidos, 4) 16,20 eurų dydžio išlaidos, patirtos specialioms priemonėms dėl atsiradusios negalios (naktipuodžio kėdutės ir vaikštynės) įsigyti ir 5) 45 eurų dydžio išlaidos, patirtos dėl pervežimo iš gydymo įstaigos į namus, bei 8000 eurų dydžio neturtinę žalą.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas E.T. P. teismui paaiškino, kad su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, paaiškino, kad civilinio atstovo gydytojas ekspertas, atlikęs papildomą duomenų analizę, nusprendė padidinti I. P. kompensuojamų sumų dydį. AB „Lietuvos draudimas“ neginčija ir sutinka iš viso kompensuoti 267,66 eurų dydžio turtinę žalą: išlaidas, I. P. patirtas vaistams, slaugos priemonėms ir kelionėms iš namų į gydymo įstaigas ir atgal į namus. Civilinis atsakovas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, ilgą gydymą, konstatuotą diagnozę, garbų nukentėjusiojo amžių, I. P. patirtą neturtinę žalą vertina 3500 eurų. Iki nuosprendžio priėmimo dienos civilinis atsakovas I. P. buvo išmokėjęs 2000 eurų neturtinės žalos bei 5,66 eurus turtinės žalos (1 t., b.l.175).
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, teisiamojo posėdžio metu išklausęs civilinio ieškovo atstovę pagal įstatymą, civilinio atsakovo atstovę, kaltinamąją, sprendžia, kad civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė ir neturinė žala yra nepagrįstai didelė. Priimdamas tokį sprendimą teismas pirmiausia atsižvelgia į aplinkybę, jog pėsčiasis I. P., kirsdamas Latvių gatvę pažeidė KET 42 punktą, numatantį, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kaip jau buvo paminėta, teisiamojo posėdžio metu aiškinantis L. D. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, buvo nustatyta, kad I. P. atėjo Kęstučio gatve jai iš dešinės ir kirto Latvių gatvę, kirsdamas Latvių gatvę, pasirinko kelią apeiti L. D. automobilį iš priekio. Akivaizdu, kad I. P. tokiu būdu Latvių gatvę kirto trumpindamas kelią ir eidamas per sankryžą, o ne kirto Kęstučio ir Latvių gatves eidamas nuo šaligatvio iki šaligatvio. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, skirtų pėstiesiems, reikalavimų, nepasirūpino savo saugumu, eismo įvykį nulėmė iš dalies ir jo nerūpestingumas, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinkamai mažintinas.
Teismas pritaria civilinio atsakovo teiginiams, kad pagal teisės aktų nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką draudimo kompanija, nagrinėjamu atveju - AB „Lietuvos draudimas", - sudarydamas draudimo sutartis įsipareigoja įvykus eismo įvykiui nukentėjusiajam atlyginti visas būtinąsias ir protingas išlaidas, patirtas dėl eismo įvykio. Nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi būti 1) priverstinės, 2) būtinos, 3) protingos, išlaidų būtinumą turi nulemti objektyvios aplinkybės, o ne subjektyvūs pageidavimai. Draudikas įsipareigoja atlyginti tik išlaidas, tiesiogiai susijusias su eismo įvykio padariniais.
Teismas kritiškai vertina bei sprendžia, kad visiškai nepagrįstos yra ir civiliniu ieškiniu prašomos priteisti D. L. patirtos kelionių išlaidos, aplinkybė, kad kelionių bilietai buvo pirkti, neįrodo, kad jie buvo būtini ir susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, kadangi, kaip teismui paaiškino, pati D. L., I. P. gyvena su jos motina ir broliu, Vilniuje gyvena dar viena jo dukra, kitaip tariant, nukentėjusysis gyvena su savo dukra ir suaugusiu anūku. Teismas kritiškai vertina atstovės pagal įstatymą nurodytą priežastį, kad tinkamai I. P. negali pasirūpinti jos motina ir brolis, gyvenantys kartu su I. P., nes dirba ir dirba pamainomis. Tokią priežastį teismas mano esant visiškai nepateisinama ir svarbia sprendžiant, kiek sąžiningi yra civilinio ieškinio teiginiai dėl žalos dydžio.
Teismas pritaria civilinio atsakovo pozicijai, kad išlaidos maistui nėra susidariusios dėl eismo įvykio padarinių, tai yra kasdieninės prekės, reikalingos kiekvienam asmeniui, nepriklausomai ar įvyko eismo įvykis, ar ne. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad gydytojai rekomendavo I. P. vartoti daugiau vaisių, tačiau pirkimo čekiuose dominuoja sultys, vaisvandeniai ir konditeriniai gaminiai (bandelės, pyragėliai), ypač čekiuose, išduotuose Varėnos parduotuvėse, todėl teismui lieka nepašalinta abejonė, kad visos įsigytos prekės, kurių išlaidas prašoma atlyginti, buvo skirtos išskirtinai I. P.. Su civiliniu ieškiniu nepateikta duomenų, kad papildomas maitinimas buvo paskirtas nukentėjusįjį gydančio gydytojo ar dietologo, todėl teismas pritaria civilinio atsakovo pozicijai, kad jei nukentėjusysis pageidavo, kitų maisto produktų galėjo įsigyti savo sąskaita.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 15 dalyje yra įtvirtinta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo - tai asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiojo anūkė neatitinka įstatyme numatyto nukentėjusio trečiojo asmens apibrėžimo, nes per eismo įvykį nepatyrė tiesioginės žalos, dėl to civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ nekyla pareiga atlyginti jos turėtų išlaidų. Šios išlaidos, teismo vertinimu, nebuvo būtinos ir pagrįstos dėl paminėtų priežasčių, kad nukentėjusysis Vilniuje gyvena su dviem pilnamečiais asmenimis (pamainomis dirbančia dukra ir anūku), todėl lieka nepašalinta abejonė, kad dažnas D. L. lankymasis Vilniuje buvo tik dėl senelio patirto sužalojimo.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutinka ir įsipareigoja atlyginti iš viso 273.32 eurus turtinės žalos, nukentėjusiojo patirtos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo (medikamentai, specialiosios priemonės ir pan.), bei dengti vonios keltuvo nuomą tol, kol toks keltuvas nukentėjusiajam bus reikalingas, keltuvo nuomos kaina mėnesiui yra 47 eurai. Teismas sprendžia, kad 273.32 eurų dydžio suma, civilinio atsakovo mokama turtinei žalai atlyginti bei įsipareigojimas dengti vonios keltuvo nuomą tol, kol toks keltuvas nukentėjusiajam bus reikalingas, kas reiškia, kad papildomai per mėnesį bus dengiama 47 eurų suma, yra proporcingas, protingas ir visiškai pakankamas, todėl papildomai tenkinti civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo nėra jokio pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nukentėjusysis po eismo įvykio metu patirto sužalojimo negali pats savimi pasirūpinti, jam reikalinga artimų asmenų pagalba, savaime nesudaro vienareikšmiško pagrindo teigti, kad dėl to ženkliai pablogėjo tiek paties nukentėjusiojo, tiek jo artimųjų gyvenimas, kadangi, pirma, nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo 98 metų amžiaus, kas jau savaime lemia, jog tokio amžiaus sulaukusiam žmogui, juolab, vaikštančiam su lazdele ir turinčiam, kaip įvardijama civiliniame ieškinyje, III invalidumo grupę, objektyviai yra reikalinga kitų asmenų pagalba, būtent dėl šios priežasties 2015-09-25 prokuroro nutarimu procese buvo leista dalyvauti I. P. anūkei D. L., priešingu atveju, teismo vertinimu, tokio pobūdžio atstovavimas nebūtų būtinas. Be kita ko, iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad iki eismo įvykio nukentėjusysis savarankiškai judėdavo po, ieškinyje įvardijamus „netoliese“ esančius objektus: Karoliniškių parką, turgelį, polikliniką, kas rodo, kad I. P. socialinis gyvenimas iki eismo įvykio apsiribodavo ribotos apibrėžties interesų tenkinimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad po eismo įvykio ženkliai buvo apribotos jo bendravimo su aplinkiniais galimybės ir socialinis jo gyvenimas. Be kita ko, dėl kokios priežasties nukentėjusysis eismo įvykio dieną buvo sąlyginai toli nuo savo gyvenamosios vietos ir kodėl negalėjo pasinaudoti bankų, esančių Karoliniškėse, rajone, kuriame I. P. gyvena, paslaugomis, teismui D. L., save įvardindama kaip nuolat senelį lankanti ir jo užauginta, anūkė, paaiškinti negalėjo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 579,24 Eur (2000 Lt) iki 2896,20 Eur (10 0000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-40/2009, Nr. 2K-461/2010, Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, Nr. 2K–350/2012). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne, kaip būtų šiuo atveju, tenkinus nukentėjusiojo ieškinį – tris kartus viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio net didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad draudikas jau yra sumokėjęs nukentėjusiajam 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir yra nusprendęs sumokėti dar 1500 eurų, teismas sprendžia, kad 3500 eurų dydžio suma, draudiko mokama neturtinei žalai atlyginti, yra proporcinga, protinga ir visiškai pakankama.
Eismo įvykį kaltinamoji L. D. sukėlė vairuodama automobilį, kuris buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., 15). Teismo nustatyta bendra suma, nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos atlyginimui, neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 punkte nustatytos 5000 eurų maksimalios sumos, todėl priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“.
Dėl išlaidų už advokato paslaugas. I. P. prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai (1 t., 106 b.l.) patvirtina, kad I. P. atstovė pagal įstatymą D. L. sumokėjo atstovei advokatei iš viso 700 eurus už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į byloje vykusių posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą tokia proceso išlaidų suma laikytina pagrįsta, todėl prašymas tenkintinas, iš kaltinamosios L. D. nukentėjusiajam I. P. priteistina 700 Eur (BPK 106 straipsnis).
Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
L. D. ir jos brolis Ž. D. teismui pateikė prašymą dėl L. D. atidavimo pagal laidavimą ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaudamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji L. D., kuri kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn traukiama nebuvo, savo kaltę jai inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, regreso pagrindais yra atlyginusi didelę dalį žalos, todėl teismas mano, kad ji supranta savo kaltę bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji L. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąją L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamosios brolis Ž. D. nebuvo teistas, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai kaip gebantis operatyviai priimti sprendimus, pasižymintis strateginiu mąstymu, pareigingas vadovas. Ž. D. gyvena kartu su L. D., ji jaučiasi jo auklėjama ir prižiūrima, klauso brolio, atsižvelgia į jo pastabas ir pamokymus, todėl, teismo vertinimu, Ž. D. yra vertas teismo pasitikėjimo ir skirtinas L. D. laiduotoju. Atsižvelgus į aplinkybę, kad L. D. studijuoja aukštojoje mokykloje, nedirba, savarankiškai pajamų negauna, užstatas neskirtinas.
Kardomoji priemonė kaltinamajai nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoju paskirti L. D. brolį Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini).
Baudžiamąją bylą L. D. atžvilgiu nutraukti.
I. L. D., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui Ž. D., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. P. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas” 273.32 eurų (du šimtus septyniasdešimt tris eurus trisdešimt du eurocentus) turtinės žalos ir 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamosios L. D. nukentėjusiajam I. P. 700 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato pagalbą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.