- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-1084-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18088-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- P. L.
- Atsakovas
- UAB "Adminsta"
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovui UAB "Adminsta" dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Adminsta“ 12 460 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-11-16 apie 23:15 val. užsidegus konteinerinės patalpai, nuo degančio statinio apdegė ir buvo stipriai apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nepriklausomi turto vertintojai UAB „Tanagra“ nustatė, kad buvo padaryta 12 460 Lt dydžio žala. Ieškovo įsitikinimu atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, nes nesiėmė būtinų priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui – netinkamai prižiūrėjo šiukšlių surinkimo vietą, todėl privalo atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Adminsta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Teigė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėto neveikimo buvimo fakto, taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų jog atsakovo elgesys sukėlė gaisrą, o už trečiųjų asmenų elgesį jis neatsako. Atsakovas nurodo, kad yra atsakingas tik už buitinių atliekų surinkimą ir išvežimą. Gaisrą galėjo sukelti tretieji asmenys, o ieškovo nurodomos tariamai netinkamos atsakovo pareigos surenkant šiukšles nevykdymas nėra susijęs su gaisro kilimu. Taip pat nurodo, kad ieškovo atsiradusios žalos paskaičiavimas nėra pagrįstas leistinais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-06 sprendimu ieškinį atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad atlikus ikiteisminį tyrimą buvo padaryta išvada, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra neatsargus elgesys su ugnimi, bei tai, kad gaisras kilo ne LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 3 p. ir DNSB įstatymo 2 str. 5 d. 1,2, 3 punktuose įvardintuose bendrojo naudojimo objektuose, už kurių saugų naudojimą ir eksploatavimą atsakovė yra atsakinga, teismas laikė, kad atsakovas negali atsakyti už ieškovo automobiliui padarytus nuostolius nuo degančios konteinerinės patalpos.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-12 papildomu sprendimu priteisė atsakovui UAB „Adminsta“ iš ieškovo P. L. 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas P. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.263 str. ir CPK 178 str. nuostatas bei LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 3 str., 5 str. 5.3 p. ir DNSB 2 str. 5 d. 1,2 ir 3 p. Pažymėjo, kad buitinių atliekų surinkimo aikštelė yra stacionari, nekilnojama. Šis objektas yra atsakovo administruojamo daugiabučio namo priklausinys, patenkantis į DNSB 2 str. 5 d. 2 p. numatytą sąvoką. Gaisras kilo būtent šiame objekte, kur daugiabučio namo gyventojai suneša savo buitines atliekas, už kurių išvežimą yra atsakingas atsakovas. Tuo atveju, jei žala automobiliui atsiranda nuo bendrojo naudojimo objektų, už kurių saugų naudojimą ir eksploatavimą atsakovas yra atsakingas, padarytą žalą, apelianto įsitikinimu, turi atlyginti būtent atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Adminsta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Pažymėjo, kad apeliantas neįrodė būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų: atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, dėl jų atsiradusio žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei žalos dydžio, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Vien CK 6.263 str. 1 d. nurodymas, kur įtvirtinta bendro elgesio taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, ar DNSB įstatymo bei Vyriausybės nutarimo nurodymas nedaro ieškinio reikalavimų pagrįstais. Rūpestingumo pareigos pobūdį ir laipsnį reglamentuoja įvairūs teisės aktai, taigi apeliantas turėjo ne tik komentuoti minimą teisės normą, bet ir įrodyti, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atsakovas atliko ar turėjo susilaikyti nuo jų. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad atsakomybė pagal LR CK 6.266 str. 1 d. nuostatas kyla, kai žala padaroma dėl pastatų, statinių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Nenustačius trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendra tvarka, t.y. ieškovas turi įrodyti ir atsakovo kaltę. Iš byloje esančių duomenų seka, kad gaisro kilimo priežasties nelėmė statinio trūkumai, kurie būtų atsiradę atsakovui netinkamai prižiūrint buitinių atliekų surinkimo vietą, todėl šioje byloje įrodinėtinos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Ieškovui neįrodžius šių sąlygų, teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo P. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) ir materialines normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, bei iš esmės pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-11-16 apie 23,15 val. Žygio g. Nr. 90 kieme, Vilniuje, užsidegė konteinerinė patalpa, kurioje buvo laikomi buitinių atliekų konteineriai. Nuo degančio statinio apdegė ieškovui P. L. priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio pareigūnai konstatavo, jog tyčinio padegimo požymių nenustatyta, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. Gyvenamąjį namą, adresu Žygio g. 90, Vilniuje, bei žemės sklypą administruoja UAB „Adminsta“, kuriai ieškovas, remdamasis CK 4.240 str., 6.263 str., 6.266 str., Butų ir patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatomis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, pareiškė turtinį reikalavimą dėl 12 460 Lt dydžio žalos, padarytos dėl automobilio apgadinimo gaisro metu, atlyginimo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamu 2011-08-06 sprendimu ieškinį atmetė, konstatuojant, jog gaisras kilo ne minėtų Vyriausybės patvirtintų nuostatų 3 p. ir DNSB įstatymo 2 str. 5 d. 1, 2, 3 punktuose įvardintuose bendrojo naudojimo objektuose (už kurių saugų naudojimą ir eksploatavimą atsakovė yra atsakinga), todėl ji negali atsakyti už ieškovo automobiliui padarytus nuostolius nuo degančios konteinerinės patalpos. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas negali visiškai sutikti. Atsižvelgiant į tai, jog konteinerinė patalpa yra įrengta namo kieme, ji yra stacionari, nekilnojama, joje yra laikomi šiukšlių konteineriai, į kuriuos namo gyventojai neša buitines šiukšles, t.y. šia patalpa gyventojai naudojasi kaip bendra patalpa, o būtent atsakovas, kaip daugiabučio namo bei žemės sklypo administratorius, užtikrina šiukšlių išvežimą iš šios konteinerinės, laikytina, kad konteinerinė patalpa yra bendrojo naudojimo patalpa, už kurios priežiūrą, saugų naudojimą yra atsakingas atsakovas UAB „Adminsta“. Tai, kad atsakovui tenka pareiga prižiūrėti šį statinį, bylos nagrinėjimo eigoje bei apeliaciniame skunde neneigia ir pats atsakovas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo kolegija laiko nepagrįsta aukščiau minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, tačiau tai nedaro paties šio teismo sprendimo neteisėtu, kadangi, įvertinus bylos įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė nagrinėjamoje byloje atsakovo deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai. Pažymėtina, kad CPK 328 str. nuostatas, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais.
Kaip minėta ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui, remiasi LR CK 6.266 str. nuostatomis, numatančiomis objekto savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ir pan. sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Pagal nurodomą teisės normą statinių (tarp jų ir tiesiamų ar nutiestų kelių) atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Taigi, reiškiant ieškinį LR CK 6.266 str. pagrindu ieškovas privalo įrodyti šių aplinkybių visumą – žalą, šios žalos padarymą dėl pastato (statinio) sugriuvimo ar trūkumų, priežastinį ryšį tarp žalos ir pastato (statinio) sugriuvimo ar kitų jo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, laiko, kad ieškovas neįrodė (bei neįrodinėjo), kad žala buvo padaryta dėl pastato (statinio) trūkumų, dėl kurių galėjo kilti gaisras, bei priežastinio ryšio tarp žalos ir pastato (statinio) trūkumų, todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo ieškinį tenkinti LR CK 6.266 str. pagrindu.
Kaip teisingai pažymima atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, kitais atvejais, t.y. kai pastato bei statinių savininko atsakomybė nekyla pagal LR CK 6.266 str., toks asmuo gali atsakyti bendrais pagrindais, esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246-6.248 str.). Šias sąlygas turi įrodyti ieškovas.
Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, laiko, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai. Pažymėtina, kad vien ieškovo nurodymas, jog pagal Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatas administratorius privalo įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, atlikti nuolatinį namo būklės stebėjimą, palaikyti pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninį patvarumą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą, jų profilaktiką, palaikyti gaisrinę saugą, o pagal LR CK 6.263 str. nuostatas kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Ieškovas atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais atsakovas būtų pažeidęs bendrą pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, neįrodė. Iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimo poskyrio 2009-11-23 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą seka, kad tyčinio konteinerinės patalpos padegimo požymių nenustatyta, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. Iš P. L., D. S. pareigūnams duotų paaiškinimų seka, kad, jų manymu, gaisrą galėjo sukelti konteinerinėje besilankantys benamiai. Taigi, iš šių duomenų seka, kad gaisras galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos atsakovas nėra atsakingas, veiksmų (galimai ir dėl gyventojo neatsargaus elgesio su ugnimi). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas konteinerinės patalpoje turėjo imtis kokių nors išskirtinių priešgaisrinės saugos priemonių ar riboti asmenų patekimą į ją, nėra pakankamai duomenų, kad atsakovas netinkamai užtikrino šiukšlių išvežimą ir pan.. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo sudaręs su UAB „Cleanaway“ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį, pagal kurią pastaroji įmonė vykdė komunalinių atliekų išvežimą pagal nustatytą grafiką, iš kurio seka, kad šiukšlės tą pačią dieną, dar iki gaisro kilimo, buvo išvežtos. Taigi, nekonstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio su ieškovo nurodoma žala. Be to, įvertinus UAB „Tanagra“ surašytą preliminarią darbų ir detalių sąmatą, šalių paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodomas jo patirtos žalos dydis yra pagrįstas. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai atmetė ieškinį, ieškovui neįrodžius atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo P. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.