Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 17 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. sausio 25 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresnioji inspektorė Eglė Drobitko surašė administracinio nusižengimo protokolą D. I. už tai, jog jis 2017 m. spalio 3 d., 17.45 val., Klaipėdos krovinių poste, būdamas kaip įmonės (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas pateikė deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai, deklaruojama prekė – sintetinė alyva FANFARO, PVM sąskaitos faktūros Nr. 0062978 ir Nr. 0062979. Atlikus krovinio fizinį tikrinimą, rasta sintetinė alyva, pažymėta prekių ženklais: HONDA 1 litro ir 4 litrų talpos bakuose – 2016 vnt. (viso 4896 litrai), sintetinė alyva VOLKSWAGEN 5 litrų talpos bakuose – 256 vnt. (viso 1280 litrai), sintetinė alyva TOYOTA 1 litro ir 4 litrų talpos bakuose – 5728 vnt. (viso 13408 litrai). Išvardintos prekės sulaikytos, vadovaujantis 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 17 ir 18 straipsniais 2017 m. spalio 3 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7LR1001720. 2017 m. spalio 26 d. Klaipėdos teritorinė muitinė gavo raštą Nr. 170264LT–KSU-02, kuriame nurodoma, kad prekės sulaikytos 2017 m. spalio 3 d., prekių sulaikymo protokolu Nr. 7LR1001720 yra pagamintos pažeidžiant įmonių „Honda Motor Co LT“, „Volkswagen Aktiengesellschaft“, „Hyundai Motor Company“, „Kia Motors Corporation“ intelektinės nuosavybės teises. Tyrimo metu nustatyta, kad šių prekių, neteisėtai pažymėtų svetimais prekių ženklais laikymą, pardavimą ir gabenimą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius D. I.. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 125 straipsnio 1 dalį.

2018 m. balandžio 17 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu, 2018 m. balandžio 24 d. sankcionuotu Klaipėdos apylinkės teismo, D. I. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 125 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 str. 5 d., jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b.l. 6).

2018 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. I. 2018 m. gegužės 3 d. skundas dėl 2018 m. balandžio 17 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad institucija, priėmusi nutarimą, netinkamai atskleidė faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo procesinio sprendimo priėmimui, todėl nepagrįstai nutarė, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 125 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Dėl to, yra pagrindas naikinti nutarimą, o bylą nutraukti. Pažymėjo, kad nutarime minima alyva buvo pagaminta su nuoroda į automobilių pavadinimus, kuriems tinka tokia alyva. Sulaikytos produkcijos tikslas nukreiptas ne į atitinkamų prekių ženklų Honda, Volkswagen, Hyundai, Toyota teisių pažeidimą, o informavimą vartotojų apie šios alyvos tinkamumą nurodytiems automobiliams. Toks naudojimas nepažeidė prekių ženklų savininkų teisių, nes toks naudojimas patenka į prekių ženklų savininko teisių apribojimus, numatytus Prekių ženklų įstatymo 39 str. 1 d. bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2015/2424 12 str. 1 d. c p. Prekės buvo sulaikytos, kai jos jų nurodymu buvo grąžinamos iš trečiosios šalies neišleidžiant ir neketinant išleisti prekių į laisvą apyvartą, tokiu būdu nesant ketinimo panaudoti prekių komerciniais tikslais ir nepažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių, kadangi minėta produkcija buvo parsiųsta grąžinimui į sandėlį perfasavimui. Būtent suvokimas, kad minėtų prekių ženklų savininkai gali netinkamai suvokti naudojamų jų prekių ženklų prasmės sąlygojo tai, kad įmonė, kurios jis vadovas yra, nutarė išsiųstą produkciją (prekes) susigrąžinti perfasuoti į kitas pakuotes. Prekių gabenimas buvo atliekamas ne komerciniu, o grąžinimo perfasavimui tikslu; nebuvo padaryta jokia žala nei prekių ženklų savininkams, nei kitiems asmenims; buvo dėtos visos pastangos tam, kad išvengtų net galimo menkiausio konflikto. Visuma aplinkybių parodo, kad nėra ANK 125 str. 1 d. numatytos sąlygos – „komerciniais tikslais“. Tai jau sudaro pagrindą spręsti, kad veikoje nėra pažeidimo sudėties. Pažymi, kad ANK 125 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik veikiant tyčia. Jis neveikė tyčia, nes prekės nebuvo išleistos į laisvą apyvartą komerciniais tikslais, pažeidžiant svetimų savininkų teises. Prekės buvo grąžinamos į įmonės sandėlį galimo prekės ženklų savininkų teisių pažeidimo vengimui. Prekės ženklų savininkams nebuvo padaryta jokios žalos, jos nepatyrė joks kitas asmuo, išskyrus jų įmonę, kuri turėjo pagamintą alyvą perfasuoti. Pažymi, kad pripažindamas neva padarytą administracinį nusižengimą, turėjo omeny, kad galėjo pažeisti kitų prekės ženklų savininkų teises, tačiau tokių teisių nepažeidė, todėl nėra pagrindas jo pripažinimą vertinti, kaip administracinio nusižengimo padarymą, kai tokio pažeidimo sudėtis nenustatyta. Nesant administracinio nusižengimo sudėties, yra pagrindas panaikinti 2018 m. balandžio 17 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad jo veiksmuose yra pažeidimo sudėtis, prašo nutarimą keisti ir neskirti nuobaudos ANK 34 str. 5 d. pagrindu.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje buvo nustatyta, kad dėl laikytų, gabentų prekių, neteisėtai pažymėtų svetimais prekių ženklais, abipusių šalių susitarimu buvo imtasi veiksmų ir prekių pakuotės sunaikintos, stebint prekių ženklų atstovams, kurie neurėjo daugiau pretenzijų (duomenys neskelbtini) bei nereiškė jokių reikalavimų dėl galimai patirtos žalos atlyginimo, todėl į šias aplinkybes buvo atsižvelgta sprendžiant D. I. atsakomybės dydžio klausimą ir paskirta švelniausią nuobaudą – įspėjimas, netaikant papildomo poveikio priemonės – prekių konfiskavimo. Ši muitinės nutarimą sankcionavo Klaipėdos apylinkės teismas. Savo skunde D. I. nurodo, kad prekės buvo sulaikytos, kai jo nurodymu buvo grąžinamos iš trečiosios šalies neišleidžiant ir neketinant išleisti prekių į laisvą apyvartą ir todėl nėra ketinimo naudoti prekes komerciniais tikslais, o suvokimas, kad prekių ženklų savininkai gali netinkamai suprasti jų ženklų naudojimą, sąlygojo tai, kad, kaip įmonės vadovas, nusprendė produkciją susigrąžinti ir perfasuoti į kitas pakuotes. Atkreipė dėmesį į tai, kad nenorėdami galimų ginčų dėl prekių ženklų savininkų teisių pažeidimo, pasirašė prekių ženklų atstovų pateiktą įsipareigojimų formą, o šalims susitarus geruoju, buvo pašalintos bet kokios sąlygos galimoms pasekmėms atsirasti – įmonės alyva perpilta į kitas pakuotes, ginčo pakuotės sunaikintos, prekių ženklų atstovai pretenzijų nebeturėjo. Šios aplinkybės nešalina D. I., kaip įmonės vadovo, administracinės atsakomybės, o priešingai – patvirtina administracinio nusižengimo fakto buvimą, o tai, kad jis ėmėsi visų priemonių galimoms neigiamoms pasekmės išvengti, leidžia pripažinti mažesnį veikos pavojingumą ir yra pagrindas švelninti nuobaudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. I. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad krovinys iš jų kompanijos buvo pakrautas kitai kompanijai į Rusiją. Krovinys jau buvo Rusijoje, tačiau iš Rusijos buvo grąžintas jiems. Jie patys paprašė, kad krovinį grąžintų atgal jiems į Lietuvą. Jis dar nebuvo pasiekęs gavėjo Rusijoje. Paprašė, kad grąžintų krovinį, nes suprato, kad galimai pažeidė krovinio gabenimo, įpakavimo reikalavimus. Produkcijos žymėjimas buvo netinkamas, todėl norėjo jį pakeisti. Grįžęs krovinys, pateko į muitinę ir buvo sulaikytas muitinės sandėlyje. Iš pat pradžių tinkamai produkcijos nesužymėjo, nes tiesiog žmogiškai suklydo. Nori, kad šis ginčas baigtųsi taikiai. Dėl šio įvykio nejaučia savo kaltės, nes jokia žala padaryta niekam nebuvo. Prašo panaikinti nutarimą, kuriuo jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Į teismo posėdį neatvyko Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas. Bylos duomenimis institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta Klaipėdos teritorinės muitinės atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio, taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu D. I. nubaustas pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2017 m. spalio 3 d., 17.45 val., Klaipėdos krovinių poste įmonės, būdamas (duomenys neskelbtini) kaip muitinės tarpininko atstovas, pateikė deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai, deklaruojama prekė – sintetinė alyva FANFARO, PVM sąskaitos faktūros Nr. 0062978 ir Nr. 0062979. Atlikus krovinio fizinį tikrinimą, rasta sintetinė alyva, pažymėta prekių ženklais: HONDA 1 litro ir 4 litrų talpos bakuose – 2016 vnt. (viso 4896 litrai), sintetinė alyva VOLKSWAGEN 5 litrų talpos bakuose – 256 vnt. (viso 1280 litrai), sintetinė alyva TOYOTA 1 litro ir 4 litrų talpos bakuose – 5728 vnt. (viso 13408 litrai). Išvardintos prekės sulaikytos, vadovaujantis 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 17 ir 18 straipsniais 2017 m. spalio 3 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7LR1001720. 2017 m. spalio 26 d. Klaipėdos teritorinė muitinė gavo raštą Nr. 170264LT–KSU-02, kuriame nurodoma, kad prekės sulaikytos 2017 m. spalio 3 d., prekių sulaikymo protokolu Nr. 7LR1001720 yra pagamintos pažeidžiant įmonių „Honda Motor Co LT“, „Volkswagen Aktiengesellschaft“, „Hyundai Motor Company“, „Kia Motors Corporation“ intelektinės nuosavybės teises.

Pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, laikymą ar gabenimą, siekiant turtinės naudos. Prekių ženklų naudojimosi tvarką nustato specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas. Iš šio įstatymo 38 straipsnio išplaukia bendroji nuostata, jog įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti šį ženklą, taip pat jam tapatų ar klaidinančiai panašų ženklą ir pan. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog ženklo savininkas gali uždrausti siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas. Taigi, apibendrinant darytina išvada, jog asmuo, komercinėje veikloje naudodamas svetimą prekės ženklą, disponuodamas šiuo ženklu pažymėtomis prekėmis, turi turėti šio prekės ženklo savininko leidimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 125 str. 1 d., sudėties buvimą. Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios. Taip pat pažymėjo, kad prekės nebuvo išleistos į laisvą apyvartą komerciniais tikslais, pažeidžiant svetimų prekės ženklų savininkų teises, jos buvo grąžintos į įmonės sandėlį, prekių ženklų savininkams žala padaryta nebuvo.

Iš byloje esančio Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 15 d. rašto matyti, kad prekių ženklų „Honda Motor Co LT“, „Volkswagen Aktiengesellschaft“, „Hyundai Motor Company“, „Kia Motors Corporation“ teisių turėtojai nustatė, jog prekės buvo pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisės ir apie tai informavo Klaipėdos teritorinę muitinę ir prekių savininką. Rašte pažymima, kad prekių savininkas pripažino, jog sulaikytos prekės buvo pagamintos neturint intelektinės nuosavybės teisių turėtojo leidimo. Prekių savininkas sutiko su visais intelektinės nuosavybės teisių turėtojų keliamais reikalavimais, kurie būtų reiškiami inicijuojant procedūrą. Visos sulaikytos prekės buvo sunaikintos 2017 m. lapkričio 9 d. intelektinės nuosavybės atstovams prižiūrint, o sunaikinimą atliko metalo laužo atliekų tvarkytojai UAB „APK“ (b.l. 30).

Iš Cooperatleve vereniging SNB–REACT U.A. filialo rašto matyti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė prekių sulaikymo protokolu sulaikė sintetinę alyvą, kurios pakuotės buvo pažymėtos prekių ženklais, į kuriuos visos išimtinės teisės priklauso Honda Motor Co ir Volkswagen Aktiengesellschaft. Nurodo, kad buvo pasiektas taikus susitarimas su prekių savininku (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu prekių savininkas pripažino, jog sulaikytas prekes pagamino pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises bei įsipareigojo jas sunaikinti. Prekės buvo sunaikintos 2017 m. lapkričio 9 d. (b.l. 31–32).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad neteisėtai laikytos ir gabentos prekės, priklausančios prekių savininkui (duomenys neskelbtini) įmonės direktoriui D. I., jo paties pripažinimu ir prašymu, abipusių šalių susitarimu, buvo sunaikintos 2017 m. lapkričio 9 d. Pats pareiškėjas pripažino, kad sulaikytos prekės buvo pagamintos neturint intelektinės nuosavybės teisių turėtojo leidimo. Būtent todėl sulaikytos prekės ir buvo sunaikintos. Kadangi prekės buvo sunaikintos, prekių ženklų atstovai daugiau pretenzijų (duomenys neskelbtini) neturėjo ir nereiškė jokių reikalavimų dėl galimai patirtos žalos atlyginimo. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog dėl žmogiškos klaidos produkcija buvo netinkamai sužymėta. Akcentuotina, jog būtent į šias aplinkybes, t.y., prekės buvo sunaikintos bei prekių ženklų savininkams padaryta žala nebuvo, buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą, todėl jam ir buvo paskirta švelnesnė administracinė nuobauda (įspėjimas) be prekių konfiskavimo. Pabrėžtina, kad šios aplinkybės nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės.

Išanalizavus byloje esančią rašytinę medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir tinkamo jo kvalifikavimo. Tai patvirtina byloje esantys tokie rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 12), 2017 m. spalio 3 d. prekių sulaikymo protokolas (b.l. 7), prekių sunaikinimo aktai Nr. 170264LT-N, Nr. 170271LT-N (b.l. 8), (duomenys neskelbtini) paaiškinimas (b.l. 9-11), 2017 m. spalio 26 d. raštas (b.l. 20), 2017 m. gruodžio 8 d. raštas ir įsipareigojimas su priedais (b.l. 31-39) bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, jog D. I. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 125 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visa apimtimi.

ANK 22 str. reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Kaip matyti, priimant 2018 m. balandžio 17 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą, buvo atsižvelgta į D. I. padaryto nusižengimo aplinkybes, nusižengimo netyčinį pobūdį, ir buvo pritaikytas ANK 34 str. 5 d., t.y. paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta straipsnio sankcijoje bei netaikytas ANK 29 str. 1 d. nuostatos – papildoma poveikio priemonė – prekių konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju D. I. paskirta nuobauda nėra per griežta, ją skiriant atsižvelgta į visas reikšmingas ir byloje nustatytas aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog D. I. skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, D. I. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 17 d. paliktinas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. I. skundo netenkinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.