- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-79-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04786-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucijos) 2013-06-28 nutarimu V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda už tai, kad ji 2013-05-27, apie 18 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į aikštelę iš gatvės nepraleido ir susidūrė su iš dešinės atvažiavusiu automobiliu „Opel Astra“, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 120 p. reikalavimus.
V. G. Institucijos 2013-06-28 nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2013-11-29 nutartimi pažeidėjos skundo netenkino ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
V. G. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-29 nutartį ir Institucijos 2013-06-28 nutarimą, skundo nagrinėjimui išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo jos administracinę bylą ir kitą su byla susijusią medžiagą bei posėdžio garso įrašą. Skunde nurodo, kad išvada, jog susidūrimo metu ji nebuvo visiškai sustojusi, nepraleido ir susidūrė su iš dešinės atvažiavusiu automobiliu, padaryta neteisingai, neįvertinus visų aplinkybių. Nei vienas liudytojas to nekonstatavo, pati Opel Astros vairuotoja 2013-09-05 teismo posėdžio metu prisipažino, kad ji atsitrenkė į Toyotos Avensis ratą. Kad įvykio metu abi transporto priemonės judėjo, buvo nurodyta tik V. V. 2013-05-27 paaiškinime dėl eismo įvykio Kauno AVPK KPV viršininkui, tačiau teismo apklausos metu 2013-09-05 šį teiginį paneigė. Liudytojas D. D. tiek 2013-06-06 paaiškinime rašė, kad „Toyota įsuko iš pagrindinio kelio į parduotuvės aikštelę, pamačiusi Opelio automobilį atvažiuojant iš dešinės pusės stabdė, sustojo ir tuo metu Opelis atsitrenkė į Toyotą“, tiek teismo apklausoje patvirtino, kad Toyota Avensis sustojo. Liudytoja bendrakeleivė A. G. paaiškino, kad sustojusios dar spėjo apkalbėti, kaip Opel Astros vairuotoja važiuoja, ir joms visai nesitikint atsimušė į jų automobilio šoną. Opel Astros vairuotoja tuo metu dar kažką veikė ir nematė visos aplinkos. Kad nematė jos sustojusios praleisti, paliudijo ir D. D.. Policininkas S. V. irgi prisiminė, kaip Opel Astros vairuotoja prisipažino, kad nepamatė Toyota Avensis automobilio. Teismo apklausoje policijos pareigūnai E. I. ir S. V. patvirtino, kad eismo įvykio situacija teisingiausiai įvertinama iš karto po įvykio. Tą ir padarė policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą. Teismas negali nesiremti šių policijos pareigūnų parodymais. E. I. apklausoje teigė, kad tik perskaitęs vairuotojų paaiškinimus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. atsižvelgė tik Opel Astros vairuotojos paaiškinimą, kuris buvo surašytas kitą dieną po eismo įvykio. Liudytojas D. D. apklausoje atsakė, kad esamoje situacijoje nevažiuotų tokia važiavimo trajektorija kaip važiavo Opel Astros vairuotoja. Važiuodama kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir sukant neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą Opel Astros vairuotoja būtų išvengusi atsitrenkimo į sustojusią Toyota Avensis.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog V. G. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Nors pažeidėja savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis. Teismo posėdžio metu apklausus liudytojus buvo nustatyta, kad pažeidėja susidūrimo metu nebuvo visiškai sustojusi, tai patvirtino liudytojas D. D., kuris nurodė, kad automobiliai judėjo, nei vienas automobilis nebuvo visiškai sustojęs ir autoįvykis įvyko staiga. Teismas nesirėmė liudytojų Č. S. J. ir S. V. parodymais, kadangi šie liudytojai paties eismo įvykio nematė, o apie įvykį sužinojo tik iš vairuotojų.
Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojos apklaustos teisme pateikė skirtingas įvykio kilimo versijas. Teismų praktika pažymi, kad tokio pobūdžio bylose siekiant nustatyti, kuris KET pažeidimas lėmė eismo įvykį, yra būtina nustatyti eismo įvykio kilimo seką. Pripažindamas V. G. kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje važiavimo tvarka KET neaptarta, ženklinimų joje nėra, todėl pažeidėja privalėjo vadovautis KET 120 p., kuris numato, kad, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Šio reikalavimo pažeidėja nevykdė, todėl susidūrimas įvyko dėl jos kaltės.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo išvados yra neteisingos, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Skunde nurodytos aplinkybės, kad 2013-09-05 teisme apklausta V. V. paneigė 2013-05-27 savo paaiškinime nurodytą teiginį, jog įvykio metu abi transporto priemonės judėjo, ir tai, kad liudytojas D. D. tiek 2013-06-06 paaiškinime, tiek apklausimas teigė, jog prieš eismo įvykį Toyota Avensis sustojo, o liudytoja bendrakeleivė A. G. irgi tvirtino, kad sustojus jos automobiliui dar spėjo apkalbėti, kaip Opel Astros vairuotoja važiuoja, nepaneigia apylinkės teismo nustatyto fakto, kad iki eismo įvykio abu automobiliai judėjo. Taip pat atmestinas ir skundo argumentas, kad Opel Astros vairuotoja nematė visos aplinkos, nes tuo metu dar kažką veikė, ką patvirtina ir liudytojas D. D., ir policininkas S. V., nurodęs, kad Opel Astros vairuotoja prisipažino nepamačiusi Toyota Avensis automobilio. Nurodytos aplinkybės nepašalina vairuojant pažeidėjai kilusios pareigos vadovautis KET 120 p. ir jos kaltės įvykus susidūrimui dėl šio reikalavimo pažeidimo, nes Opel Astros vairuotoja turėjo pirmumo teisę ir galėjo tikėtis, kad bus praleista numanomoje transporto priemonių važiavimo trajektorijų susikirtimo vietoje. Skundo argumentas, kad kaltas vairuotojas dažnai būna pamokomas, kaip parašyti paaiškinimą, kad išvengtų atsakomybės, yra deklaratyvus. Argumentas, kad liudytojai teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kaip būtų vairavę nagrinėjamu atveju arba nurodė, kad būtų vairavę kitaip, pagrįsti tik subjektyvia liudytojų nuomone, todėl sprendžiant V. G. kaltės klausimą jis nevertinamas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. G. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.