Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-69-380/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-04-17
Bylos Nr.: 1A-69-380/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-60-1-00071-2011-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
Kaltinamasis: M. M. U., L. U.
Nukentėjusysis: J. G.
Civilinis ieškovas: J. G.
Advokatai: Robertas Skėrys

Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-69-380/2015Teisėja L. Paulauskaitė Proceso Nr. 1-60-1-00071-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.3.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,išteisintajai M. M. U.,išteisintajai L. U.,išteisintųjų gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,nukentėjusiosios J. G. atstovui advokatui Robertui Skėriui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Ginto Pikčiūno ir nukentėjusiosios, civilinės ieškovės J. G. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. U. ir L. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 str. 3 d. išteisintos, nes neįrodyta, kad jos padarė nusikalstamą veiką.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. U. ir L. U. buvo kaltinamos tuo, kad pažeidusios teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui o būtent: M. M. U., būdama 1/6 dalies gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, bei L. U., būdama 2/3 dalių gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininke ir nepilnamečio R. U., 1/6 dalies gamybinio pastato savininko, atstovė pagal įstatymą, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996-03-19 Nr. I-1240) (toliau „Įstatymo“) 2 straipsnio 73 punktą („Statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu“) būdamos statinio naudotojos, pagal Įstatymo 41 str. 1 d. („Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu...“) būdamos atsakingos už minėto statinio techninę priežiūrą, iki 2011-04-21 pažeidė:

1. Įstatymo 40 straipsnio 3 punkto („laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio Įstatymo 4 straipsnį“) reikalavimus.

2. Įstatymo 40 straipsnio 4 punkto („šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą“) reikalavimus.

3. Įstatymo 40 straipsnio 5 punkto („suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai“) reikalavimus.

4. Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies („Statinio techninę priežiūrą sudaro:

1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;

2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse;

3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas;

4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas“) reikalavimus.

5. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (toliau „Reglamento“) II skyriaus 38 straipsnio („Nuolatiniai statinio stebėjimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per mėnesį“) reikalavimus.

6. Reglamento II skyriaus 39 straipsnio („Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ir griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti...“) reikalavimus.

7. Reglamento II skyriaus 40 straipsnio („Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro:

41.1. kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui)...“) reikalavimus.

8. Reglamento II skyriaus 44 straipsnio („Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose:

44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (...), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti“) reikalavimus, būtent:

nesilaikė normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus,

neorganizavo ir neatliko statinio techninės priežiūros,

neremontavo, nerekonstravo statinio, kai jo tolesnis naudojimas kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai,

nevedė statinio techninės priežiūros žurnalo,

nestebėjo statinio ne rečiau kaip kartą per mėnesį, neorganizavo statinio periodinių (kasmetinių) apžiūrų, vizualiai pastebimų statinio būklės defektų, avarijų ar griūties pavojų neaprašė ir neregistravo statinio techninės priežiūros žurnale, statinio būklės neįvertino, nenumatė priemonių defektams šalinti, neorganizavo remonto.

Esant pastato išorės sienai ir išilginei laikančiajai vidaus sienai deformuotoms (dėl fizinio plytų ardymo, erozijos) ir avarinės būklės, defektų neregistravo statinio techninės priežiūros žurnale, nešalino pastebėtų statinio būklės defektų, statinio būklės neįvertino, neorganizavo remonto, nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią patekti į pastatą. Dėl fizinio plytų ardymo bei neleistinai didelės erozijos (plytų masinio ištrupėjimo dėl sudrėkusių plytų užšalimo-atšilimo) mūrinio stulpo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinės techninės ekspertizės akto schemoje pažymėto Nr. 4) skerspjūvis sumažėjo tiek, kad nebeužtikrino mechaninio atsparumo ir pastovumo (esminiai statinio reikalavimai, numatyti Įstatymo 4 straipsnio 1 p. 1 pap.) reikalavimų, tai sąlygojo statinio avarinę būklę ir griūties pavojų, sukeltas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl to 2011 m. balandžio 21 d. 14 val. 50 min., įvykus atraminio mūrinio stulpo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinės techninės ekspertizės akto schemoje pažymėto Nr. 4) griūčiai, pažeidžiant kitas statinio dalis (pokraninę siją, atraminę 7,5 m siją, ant jos besiremiančias gelžbetonines briaunuotas plokštes su stogo konstrukcija) įvyko statinio avarija, kurios metu žuvo statinio viduje buvęs V. G.. Taigi M. M. U. ir L. U., pažeisdamos anksčiau nurodytas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. G..

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintas Pikčiūnas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: M. M. U. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 132 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams paskiriant per šį laikotarpį pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. L. U. pripažinti kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 132 str. 3 d., padarymo ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant per šį laikotarpį pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nurodo, kad šioje konkrečioje situacijoje baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu nėra reikšminga, ar V. G. teisėtai ar neteisėtai pateko į pastatą. Kaltinime nurodytų teisės aktų (specialių elgesio taisyklių) reikalavimų turi būti laikomasi visada, nepriklausomai, kokiu pagrindu asmenys patenka į pastatą. Juolab, kad patekimas į pastatą nebuvo niekaip apribotas (aptvertas ar pan.), patekti į jį nebuvo jokių kliūčių. Net jei asmuo ir neteisėtai pateko į pastatą, tai niekaip neeliminuoja pareigos vykdyti statinio techninę priežiūrą, kad statinys negriūtų. Baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu nėra reikšmingas ir patekimo į pastatą tikslas. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme negauta jokių duomenų, kad V. G. su A. G. būtų atlikę kokius nors veiksmus, lėmusius pastato (kuris neturėjo būti avarinės būklės bei neužtikrinantis mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų) griūtį. Nėra jokių duomenų, kad jie turėjo kokius nors daiktus, įrankius, iš kurių būtų matoma, jog galėjo daryti tokį poveikį pastato konstrukcijoms, kad jos nugriūtų. Nei A. G., nei nueinančius V. G. ir A. G. matęs A. M. neparodė, kad nešėsi ką nors (laužtuvą, kūjį ar pan.). Net ir darant šioje byloje niekuo nepagrįstą prielaidą, kad asmuo pateko į pastatą siekdamas jį ardyti ar nugriauti, tai niekaip neeliminuoja pareigos vykdyti statinio techninę priežiūrą, kad statinys negriūtų. Teismas, teigdamas, kad eksperto išvada nepatvirtina M. M. U. ir L. U. kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo, ir nurodydamas, kad „nelaimingo atsitikimo <...> priežastimi buvo ne tik tai, kad kaltinamosios nevykdė statinio priežiūros, taip pat kaip viena iš priežasčių nurodoma ir tai, kad nebuvo vykdoma statinio naudojimo priežiūra, kurią privalėjo atlikti viešojo administravimo subjektas“, prieštarauja pats sau (vienu atveju eksperto išvada „nepatvirtina“ kaltės, kitu – nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad išteisintosios nevykdė statinio priežiūros). Teismas teigia, „kad nevykdant statinio naudojimo priežiūros kaltinamosios neturėjo realios galimybės sužinoti apie tai, kokių veiksmų jos privalo imtis siekdamos tinkamai vykdyti statinio techninę priežiūrą“. Reikiamų teisės aktų nežinojimas nepanaikina atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis reglamentuoja, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), o šiuo atveju teismas, priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad M. M. U. ir L. U. galėjo nežinoti specialių elgesio taisyklių ir neturėjo realios galimybės sužinoti, kokių veiksmų reikia imtis. Akivaizdu (be to, tai pažymėta ir ekspertizės akte), jog pastatu ilgą laiką nebuvo rūpinamasi, jis tapo tokios avarinės būklės, kad griūtis galėjo prasidėti nuo menkiausios apkrovos. Tad ne žuvusiojo V. G. ir ne su juo buvusio A. G. nustatyti veiksmai (t. y. patekimas į pastatą) buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtina padarinių kilimo sąlyga yra tik išteisintųjų padarytas specialių elgesio taisyklių pažeidimas. Tarp pažeidimo ir pasekmių yra būtinasis priežastinis ryšys, nes iš anksto galima numatyti, kad neprižiūrimi statiniai griūna.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: M. M. U. ir L. U. pripažinti kaltomis ir nuteisti pagal BK 132 str. 3 d. bei paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti jai iš kaltinamųjų 10 800 Lt turtinės žalos ir 180 000 Lt neturtinės žalos. Priteisti iš kaltinamųjų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas kaip vienu iš pagrindinių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje laikydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktą ir šio akto išvadas, rėmėsi jomis jų iki galo neišanalizavęs, nesusiedamas akte padarytų išvadų į vieną visumą su kitais byloje esančiais įrodymais bei LR teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme aiškiai nustatyta statinio naudotojo pareiga atlikti statinio techninę priežiūrą, o viešojo administravimo subjektams, vykdantiems statinio naudojimo priežiūrą, numatytos ne pareigos, o teisės reikalauti atsižvelgiant į statinio grėsmės pobūdį, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti arba juos evakuoti, arba sustabdyti statinio naudojimą, taigi teismas turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktą įvertinti atsižvelgdamas į anksčiau aptartų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40, 42 straipsnių reglamentavimą. Apeliantės manymu, kaltinamosios, pažeisdamos specialias elgesio taisykles, kurių privalėjo laikytis, t. y. neužtikrindamos statinio techninės priežiūros, leido sugriūti gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijoms, kurios krisdamos atėmė gyvybę V. G.. Taigi šiuo atveju būtent kaltininkių veika (neveikimas) buvo V. G. mirties priežastis, t. y. tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas pačių kaltininkių veikos rezultatas. O tuo tarpu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, būdama statinio naudojimo priežiūrą vykdančiu subjektu, turėjo tik teisę, o ne pareigą reikalauti, kad kaltinamosios vykdytų gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą. 2011 m. balandžio 21 d., kai įvyko statinio avarija ir žuvo statinio viduje buvęs V. G., ieškinio, kurio pagrindu jų turtui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jau buvo ieškovo atsisakyta. O tai automatiškai reiškia, kad įsigaliojus tokiai nutarčiai, nustojo galioti ir laikinosios apsaugos priemonės. Todėl šiuo atveju duotais kaltinamųjų parodymais, kaip paneigiančiais jų kaltę, remtis nebuvo galima. Netgi tuo atveju, jeigu įvykusios statinio avarijos metu dar būtų galioję minėto statinio disponavimo apribojimai, tai nereiškia, kad kaltinamosios galėjo nevykdyti statinio techninės priežiūros.

Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas advokatas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Išteisintosios ir jų gynėja advokatė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, atlikus įrodymų tyrimą, apklausus liudytoją J. R. ir išteisintąsias L. U., M. M. U., teisėjų kolegija mano, kad Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis dėl L. U. ir M. M. U. išteisinimo pagal BK 132 str. 3 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nes L. U. ir M. M. U. padarė joms inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas L. U. ir M. M. U. padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis dėl L. U. ir M. M. U. išteisinimo pagal BK 132 str. 3 d., neįrodžius, jog jos padarė nusikalstamą veiką, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą išnagrinėjo apeliacinius skundus ir nustatė, kad M. M. U. ir L. U. pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, t. y.:

M. M. U., būdama 1/6 dalies gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, bei L. U., būdama šio gamybinio pastato 2/3 dalių savininkė ir nepilnamečio R. U., 1/6 dalies gamybinio pastato savininko, atstovė pagal įstatymą, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 punktą būdamos statinio naudotojos, pagal 41 straipsnio 1 dalį būdamos atsakingos už statinio techninę priežiūrą, iki 2011 m. balandžio 21 d. pažeidė Statybos įstatymo 40 straipsnio 3, 4, 5 punktų, 41 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ II skyriaus 38, 39, 40, 44 straipsnių reikalavimus: nesilaikė normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, neorganizavo ir neatliko statinio techninės priežiūros, neremontavo, nerekonstravo statinio, kai jo tolesnis naudojimas kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, nevedė statinio techninės priežiūros žurnalo, nestebėjo statinio ne rečiau kaip kartą per mėnesį, neorganizavo statinio periodinių (kasmetinių) apžiūrų, vizualiai pastebimų statinio būklės defektų, avarijų ar griūties pavojų neaprašė ir neregistravo statinio techninės priežiūros žurnale, neįvertino statinio būklės, nenumatė priemonių defektams šalinti, neorganizavo remonto. Dėl fizinio plytų ardymo bei neleistinai didelės erozijos pastato išorės sienai ir išilginei laikančiajai vidaus sienai esant deformuotoms ir avarinės būklės, M. M. U. ir L. U. neregistravo defektų statinio techninės priežiūros žurnale, pastebėtų statinio būklės defektų nešalino, statinio būklės neįvertino, neorganizavo remonto, nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią patekti į pastatą. Dėl masinio plytų ištrupėjimo dėl sudrėkusių plytų užšalimo–atšilimo mūrinio stulpo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinės techninės ekspertizės akto schemoje pažymėto Nr. 4) skerspjūvis sumažėjo tiek, kad nebeužtikrino mechaninio atsparumo ir pastovumo (esminiai statinio reikalavimai, numatyti Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 punkto 1 papunkčio) reikalavimų, tai lėmė statinio avarinę būklę ir griūties pavojų bei pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl to 2011 m. balandžio 21 d. 14.50 val., įvykus atraminio mūrinio stulpo griūčiai, pažeidžiant kitas statinio dalis (pokraninę siją, atraminę 7,5 m siją, ant jos besiremiančias gelžbetonines briaunuotas plokštes su stogo konstrukcija) įvyko statinio avarija, kurios metu žuvo statinio viduje buvęs V. G.. Taip M. M. U. ir L. U., pažeisdamos teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. G..

Išteisintoji L. U. apygardos teisme parodė, kad paveldėtą pastatą norėjo parduoti, turėjo kelis pirkėjus, tačiau teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tai sudarė didelę materialinę naštą, ūkinės veiklos nevykdė, tvarkė tik aplinką. Areštas pastatui buvo uždėtas apie 9 metus. Pastatas buvo aptvertas. Vyras su anyta teritoriją aptvėrė, sudėjo spynas. Pastatas buvo 1966 metų, gamybinis, nebuvo apleistas. Žuvęs žmogus nebuvo pašalinis, žinojo kieno yra pastatas, netoli turėjo verslą, būdavo kiekvieną dieną. Kovo mėnesio pabaigoje buvo nuvykusi apžiūrėti teritoriją, ji buvo vietomis aptverta tvora, buvo ženklas – privati valda. Žmonės piktybiškai ėjo ir nešė šiukšles, žvejai laikydavo tinklus. Teritorija buvo aptverta, vykdė visus reikalavimus, niekada jokių pretenzijų nebuvo. Po įvykio liepė kitą tvorą pastatyti. Visus reikalavimus vykdė. Kai 2001 m. paveldėjo pastatą, teritorija buvo aptverta. Pastatas buvo su stogu, galbūt vietomis langai buvo uždaužti, nuo durų nuimta spyna. Pastato remontuoti nereikėjo. Ji to padaryti negalėjo, nes visam turtui buvo uždėtas areštas. Negalėjo gauti paskolos, gaudavo 800 Lt atlyginimą, turėjo išlaikyti vaiką. Ji važiuodavo apžiūrėti pastatą. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

L. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paveldėtas pastatas buvo nenaudojamas, jokia veikla jame nebuvo vykdoma. Norėjo pastatą parduoti, nes neturėjo galimybės jį eksploatuoti ir prižiūrėti. 2003 m. teismas taikė pastatui laikinąsias apsaugos priemones, todėl negalėjo tinkamai rūpintis pastatu, į jį investuoti, juo naudotis. Ji nuvažiuodavo apžiūrėti pastatą, matė, jog buvo išvogti visi vertingi įrengimai, išardyti ir išimti metalo gaminiai, langai. Pastatas tapo visiškai apleistas. Nežinojo ar gali keisti areštuoto statinio būklę, neorganizavo techninės statinio priežiūros, neremontavo, nerekonstravo statinio, nevedė statinio techninės priežiūros žurnalų. Stebėjo statinio būklę, tačiau neatrodė, jog pastatas būtų nestabilus, avarinės būsenos (1 t., b. l. 88-89, 159-160, 166-167, 172-174).

Išteisintoji M. M. U. apygardos teisme parodė, kad pastatas buvo pritaikytas laivams remontuoti. Pastato perdengimas buvo betoninis, sienos mūrinės, iš vidaus pastatas buvo normalus. Pastato vartai buvo uždaryti, iš kitos pusės, nuo pliažo, vartai buvo iš dalies aplaužyti. Visa (duomenys neskelbtini) žinojo, kad V. G. reikėjo 300 vnt. vidinių plytų, buvo dirbama su perforatoriumi, atvažiavę buvo su baltu autobusiuku. V. G. įėjo iš šiaurinės pusės pro vartus, atsidaręs didžiuosiuose vartuose mažuosius vartelius. Vartai buvo 3,5 m. pločio ir 4 m. aukščio, toliau eina pastato siena, didžiuliai vartai į gamybinį pastatą. Paskutinį kartą buvo kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Pirmą kartą su sūnumi teritoriją aptvėrė medine tvora. Geodezininkai davė teritorijos matmenis. Įkalė kuolus, atvėrė viela. Nuo jūros pusės palei kopas buvo senoji tvora, iš kitos pusės buvo kelias į pliažą, ten pat buvo tinklinė tvora. Tačiau žmonės viską išrankiojo ir išnešiojo. Iš šiaurinės pusės buvo statomos mašinos prie jūros. Tvora buvo išardyta, nes trukdė automobiliams privažiuoti arčiau. Teigia, kad pastatas nebuvo pavojingas. Pastato sienos iš lauko nebuvo griaunamos, iš vidaus buvo išneštas metalas.

M. M. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paveldėjo pastatą iš sūnaus M. U.. Paveldėjusi nuvyko apžiūrėti pastatą. Pastatas buvo nenaudojamas, tačiau nebuvo visiškai apleistas, jame buvo remonto įrenginiai, elektros instaliacija, veikė pramoniniai šviestuvai, pakėlimo mechanizmai ir kiti įrenginiai, skirti atlikti technikos remonto darbus. Nusprendė paveldėtą turtą parduoti, nes neturėjo galimybės jo eksploatuoti ir prižiūrėti. Iš teismo gavo pranešimą, kad į pastato dalį pretenduoja L. S.. Teismas pastatui taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl ji negalėjo tinkamai rūpintis pastatu, investuoti. Dažnai nuvažiuodavo iki pastato, matė kaip jis niokojamas, buvo pavogti visi įrenginiai, išardyti ir išimti metalo gaminiai, langai ir kiti vertingi daiktai. Po kelerių metu šis pastatas tapo visiškai apleistas (1 t., b. l. 84-85, 3-4, 10-12, 16-18, 22-23).

Iš L. U. ir M. M. U. parodymų matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nenaudojamas, jokia veikla jame nebuvo vykdoma. Išteisintosios teigia, kad neturėjo galimybės pastatą eksploatuoti ir prižiūrėti, todėl norėjo parduoti, bet pastatui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vyko teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisės į minėtą pastatą. Todėl negalėjo tinkamai rūpintis pastatu, į jį investuoti, juo naudotis. Kai pastatą paveldėjo, jis nebuvo apleistas, jame buvo įrengimai, elektros instaliacija, veikė įvairūs mechanizmai. Pastatas buvo aptvertas tvora. Išteisintosios teigė, kad nuvažiuodavo prie pastato, matė, kaip buvo išvogti visi vertingi įrengimai, išardyti ir išimti metalo gaminiai, langai. Po kelerių metų pastatas tapo apleistas. Tvora vietomis buvo išardyta. Taigi išteisintosios pačios pripažino, kad pastatas buvo apleistas, jo tinkamai neprižiūrėjo, neorganizavo techninės statinio priežiūros, neremontavo, nerekonstravo statinio, nevedė statinio techninės priežiūros žurnalų.

Nors L. U. ir M. M. U. apygardos teisme teigė, kad teritorija buvo aptverta tvora, tačiau pripažino, kad apžiūrint pastatą kovo mėnesį tvora vietomis buvo išardyta. L. U. teigė, kad buvo ženklas – privati valda. Liudytojas J. M. parodė, kad pastate laikė žvejybos įrankius ir tinklus. Į pastatą laisvai galėdavo patekti, kam jis priklausė, nežino (3 t., b. l. 22-24). Liudytoja J. R. apygardos teisme parodė, kad 2011 m. balandžio 21 d. atliko įvykio vietos apžiūrą. Teritorija buvo aptverta tik gelbėtojų juosta, nebuvo nei tvoros, nei įspėjamųjų ženklų, kad ribojamas vaikščiojimas. Įvykio vietos apžiūros protokole nepažymėta, kad teritorija buvo aptverta tvora (1 t., b. l. 32-37). Komisija, ištyrusi statinio avarijos aplinkybes, rekomendavo nedelsiant užtikrinti statinio apsaugą, kad pašaliniai asmenys negalėtų prisiartinti prie avarinio pastato ir aptverti pastatą tvora (1 t., b. l. 104-106). Nors specialistas R. M. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad atliekant ekspertizę statinio teritorija buvo aptverta tvora, tačiau ekspertizė buvo atliekama praėjus keliems mėnesiams po įvykio. L. U. apygardos teisme parodė, kad po įvykio teritoriją aptvėrė tvora. Todėl darytina išvada, jog įvykio metu teritorija nebuvo aptverta tvora. Taigi L. U. ir M. M. U. nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią žmonėms patekti į pastatą.

Nustatyta, kad 2011 m. balandžio 21 d., 14.50 val., įvyko statinio avarija, kurios metu žuvo statinio viduje buvęs V. G.. Išteisintosios M. M. U. ir L. U. teigė, kad V. G. žinojo kam priklauso gamybinis pastatas. Pasak M. M. U. V. G. ėjo į pastato vidų, nes jam reikėjo 300 vnt. vidinių plytų. Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su tėvu ėjo į apleistą pastatą, norėdami kažką apžiūrėti. Jokių įrankių nesinešė, neturėjo tikslo ką nors parsinešti. Jiems vaikščiojant, staiga pradėjo nuo stogo kristi statinio gabalai. Jis išbėgo iš pastato, o tėvas liko pastate (3 t., b. l. 13-15). Liudytojas A. M., matė, kaip A. G. ir V. G. nuėjo prie apleisto pastato, tačiau nežino ko jie ėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. G. su A. G. pastate būtų atlikę kokius nors veiksmus, lėmusius pastato griūtį. L. U. ir M. M. U. versija, kad V. G. į pastatą pateko neteisėtai ir nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo neteisėtų veiksmų yra nepagrįsta. Šiuo atveju nėra reikšminga ar V. G. teisėtai ar neteisėtai pateko į pastatą. Be to, kaip nustatyta, patekimas į pastatą nebuvo apribotas, t. y. teritorija nebuvo aptverta. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. mirė nuo stipraus galvos ir kūno sumušimo padarytų sužalojimų (1 t., b. l. 41-43). Nėra abejonių, jog specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, dėl kurių V. G. mirė, buvo padaryti būtent dėl pastato avarijos.

Avarijos tyrimo akte (priedas Nr. 1) nurodyta, jog avarijos priežastis yra nevedama pastato techninė priežiūra, dėl to konstrukcijos prarado atsparumą ir viena kolona (ketvirta) griuvo neatlaikiusi stogo apkrovos. Atsakingi asmenys – gamybinės ir ūkinės paskirties pastatų bendraturčiai L. U., M. M. U. ir R. U. (1 t., b. l. 61-67). Gamybinio pastato ekspertizės akte nustatyta, kad statinio avarija įvyko dėl silikatinių plytų mūrinio stulpo suirimo. Dėl fizinio plytų ardymo, erozijos, mūrinio stulpo skerspjūvis sumažėjo tiek, kad nebeužtikrino „mechaninio atsparumo ir pastovumo esminio statinio reikalavimo“, įvyko stulpo griūtis, pažeisdama kitas statinio dalis (pokranines sijas, atraminę 7,5 m siją, ant jos besiremiančias gelžbetonines briaunuotas plokštes su stogo konstrukcija. Suirimas galėjo prasidėti nuo menkiausios apkrovos: vibracijos netoliese kalant polius ar tankinant pagrindus, nedidelio smūgio į stulpą ar į priešais esančią mūro sieną, vėjo gūsio. Ekspertizės akte nurodyta, kad nebuvo vykdoma statinio naudojimo priežiūra, kurią privalėjo atlikti viešojo administravimo subjektas ir nebuvo vykdoma statinio techninė priežiūra (1 t., b. l. 109-119). Specialistas R. M. teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės išvadas, paaiškino, kad statinio priežiūra nebuvo vykdoma, pastato savininkai dėl pareigos rūpintis pastatu įspėti nebuvo, iš jų nebuvo reikalaujama nustatyti statinio būklės. Pastato savininkai turėjo vesti pastato eksploatacijos žurnalą, pasirūpinti, kad į teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys (3 t., b. l. 25-29). Kaip matyti, nors ekspertizės akte nurodoma, kad viešojo administravimo subjektas nevykdė statinio naudojimo priežiūros, tačiau pažymima, kad ir pastato savininkės nevykdė statinio techninės priežiūros, nevedė statinio eksploatacijos žurnalo. L. U. ir M. M. U., būdamos statinio naudotojos, turėjo Statybos įstatyme numatytas pareigas, kurių nevykdė, t. y. neorganizavo ir neatliko statinio techninę priežiūrą, neremontavo statinio, nesilaikė reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, taip pat pažeidė Statybos įstatymo 41 str. 5 d. reikalavimus, t. y. nestebėjo statinio būklės, neorganizavo statinio periodinių apžiūrų, nešalino pastebėtus statinio būklės defektus, neremontavo statinio.

BK 132 str. 3 d. nustato atsakomybę asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus žūtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyvių požymių buvimą, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-389/2012).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal 2001 m liepos 23 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Nr. (duomenys neskelbtini) L. U. paveldėjo 2/3, M. M. U. 1/6 ir R. U. 1/6 pastato, esančio Palangoje, Prieplaukos g. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95-96). Nuosavybės teisė į šį pastatą L. U., M. M. U. ir R. U. įregistruota Registrų centre nuo 2001 m. gruodžio 19 d. (1 t., b. l. 45-46). L. S. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/3 dalį gamybinio pastato. Palangos miesto apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėtam pastatui taikė laikinąsias apsaugos priemones (1 t., b. l. 97). 2011 m. balandžio 21 d., 14.50 val., įvykus statinio avarijai, žuvo statinio viduje buvęs V. G.. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. mirė nuo stipraus galvos ir kūno sumušimo padarytų sužalojimų (1 t., b. l. 41-43). Komisija 2011 m. gegužės 3 d. avarijos tyrimo akte nurodė, kad avarijos priežastys yra nevedama pastato techninė priežiūra, atsakingi asmenys – gamybinės ir ūkinės paskirties pastatų bendraturčiai (1 t., b. l. 61-67).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 str. 1 d. nurodyta, jog statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas. Nustatyta, kad gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės yra L. U., M. M. U.. Teisiamojo posėdžio metu L. U. ir M. M. U. patvirtino, kad gamybinį pastatą paveldėjo iš M. U.. Statybos įstatymo 2 str. 73 p. nurodyta, jog statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Taigi L. U. ir M. M. U. yra ne tik statinio savininkės, bet ir jo naudotojos, todėl turi organizuoti statinio techninę priežiūrą.

Statybos įstatymo 40 str. nurodytos statinių naudotojų pareigos, t. y. 3 p. – laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio Įstatymo 4 straipsnį; 4 p. – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; 5 p. – suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

Statybos įstatymo 41 str. 1 d. numatyta, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoja. Minėto įstatymo 5 dalyje nurodyta, jog statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ II skyriaus 38 str. numatyta, kad nuolatiniai statinio stebėjimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ir griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (39 str.). Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro: kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui) (40 str., 41.1.). Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale, pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti (44 str., 44.1.).

Statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 privalomas visiems statinių naudotojams. Pagal minėtą Statybos įstatymą ir patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 01.12.07:2004 ,,Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašą“ statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją (34 punktas). Statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo: laikytis <...> normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės <...> (30.3 punktas); suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (30.5 punktas).

2011 m. gegužės 3 d. avarijos tyrimo akte nurodyta, kad vadovaujantis STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nevedama statinio pastato techninė priežiūra. L. U. ir M. M. U. būdamos atsakingos už statinio techninę priežiūrą, statinio neprižiūrėjo. L. U. ir M. M. U. turėjo suvokti, kad neprižiūrimas pastatas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, ir turėjo domėtis joms tenkančiomis pareigomis dėl statinio priežiūros. Dėl statinių naudotojų pareigų nevykdymo pastatas tapo avarinės būklės. Ekspertizės aktas patvirtina, kad statinys yra avarinės būklės (1 t., 109-119). L. U. ir M. M. U. patvirtina, kad kol vyko teisminiai ginčai pastatas tapo apleistas, tačiau tik dėl to, kad pastatui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir jos nežinojo ar galėjo pastatą prižiūrėti, remontuoti. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.), todėl tai, kad M. M. U. ir L. U. nežinojo ar gali areštuotą pastatą remontuoti, neatleidžia jų nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad pastato areštas, t. y. disponavimo teisių apribojimas, neužkirto išteisintosioms kelio įgyvendinti savininko pareigų, numatytų Statybos įstatyme ir Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 ,,Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos apraše“. Nors M. M. U. ir L. U. dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų galėjusios pastato parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitokiu būdu keisti gamybinio pastato teisinę būklę, tačiau tai neatleido jų nuo pareigos imtis visų priemonių, siekiant užtikrinti statinio tinkamą techninę būklę.

Ekspertizės akte padaryta išvada, kad nebuvo vykdoma statinio naudojimo priežiūra, kurią privalėjo atlikti viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija (1 t., b. l. 110-119). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai nevykdant statinio naudojimo priežiūros, L. U. ir M. M. U. neturėjo realios galimybės sužinoti kokių veiksmų jos privalo imtis siekdamos tinkamai vykdyti statinio priežiūrą, yra nepagrįsta. Viešojo administravimo subjektas nėra įpareigotas pranešti statinių naudotojams kaip tinkamai atlikti jiems priklausančias pareigas. L. U. ir M. M. U. buvo atsakingos už statinio techninę priežiūrą, todėl turėjo domėtis savo kaip gamybinio pastato savininko ir naudotojo teisėmis ir pareigomis.

Taigi, jei L. U. ir M. M. U., būdamos pastato savininkėmis ir statinio naudotojos, būtų organizavusios statinio techninę priežiūrą, remontavusios pastatą, šalinusios pastebėtus statinio būklės defektus, apsaugojusios patekimą į šį pastatą – aptvėrusios teritoriją, būtų buvę galima išvengti sunkių pasekmių. Visa tai, patvirtina, kad L. U., būdama 2/3 dalių gamybinio pastato savininke ir M. M. U., būdama 1/6 dalies gamybinio pastato savininke, statinio naudotojos, pažeidė Statybos įstatymo 40 str. 3 p., 4 p., 5 p., 41 str. 5 d., Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ II skyriaus 38 str., 39 str., 40 str., 44 str., dėl to 2011 m. balandžio 21 d., 14.50 val., įvyko statinio avarija, kurios metu žuvo statinio viduje buvęs V. G.. L. U. ir M. M. U., kaip statinio naudotojos, buvo atsakingos už jo priežiūrą, privalėjo užtikrinti jo saugumą kitų žmonių gyvybei, sveikatai, to neužtikrindamos, yra atsakingos už kilusius padarinius. Taigi, yra neginčijamai nustatytas priežastinis ryšys tarp L. U. ir M. M. U. veikos, t. y. neveikimo, ir kilusių pasekmių.

Atsakomybė pagal BK 132 str. 3 d. numatyta dėl neatsargumo, t. y. nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame Kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Svarbiausias nusikalstamo nerūpestingumo kaltės momentas išreiškiamas jo kriterijuose, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „turėjo“ ir „galėjo“ numatyti, kad padariniai atsiras. Galėjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris išreiškia nuo asmeninių subjekto savybių priklausantį rūpestingumo, atidumo lygį, galimybę suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastų. Turėjimas (pareiga) yra objektyvusis kriterijus, išreiškiantis objektyvų, nepriklausantį nuo kaltininko subjektyvių savybių, rūpestingo, atidaus, pareigingo elgesio, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys. Konstatuojant nusikalstamą nerūpestingumą būtina nustatyti abu, t. y. ir objektyvųjį, ir subjektyvųjį, kriterijus.

Šiuo atveju yra tiek subjektyvusis, tiek ir objektyvusis kriterijai, kurie leidžia tvirtinti, kad L. U. ir M. M. U. nenumatė, kad dėl jų neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. L. U. ir M. M. U., būdamos atidžios ir rūpestingos savininkės, matydamos blogėjančią pastato būseną, privalėjo numatyti, kad dėl to gali kilti neigiamų padarinių žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl turėjo imtis priemonių tokių padarinių išvengimui, t. y. organizuoti statinio priežiūrą. L. U. ir M. M. U., kaip statinio naudotojos, turėjo pareigą vykdyti, tačiau nevykdė Statybos įstatymo 40 str. 3 p., 4 p., 5 p., 41 str. 5 d., Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo: II skyriaus 38 str., 39 str., 40 str., 44 str., numatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą, L. U. ir M. M. U. veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. 3 d.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę M. M. U. ir L. U. vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo principais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos neatsargumo rūšį – nusikalstamą nerūpestingumą, atsiradusias pasekmes, teisiamųjų asmenybes, kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Skiriant bausmę M. M. U. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį. Tačiau, įvertinus tai, kad M. M. U. yra pensininkė, teisiama pirmą kartą, neatsargų nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 75 str. M. M. U. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).

Skiriant bausmę L. U., atsižvelgiama į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį. Įvertinus tai, kad L. U. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 75 str. L. U. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).

Pripažinus M. M. U. ir L. U. kaltomis pagal BK 132 str. 3 d., sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas. Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji J. G. civiliniu ieškiniu prašo iš M. M. U. ir L. U. priteisti 10 800 Lt turtinės žalos ir 180 000 Lt neturtinės žalos (2 t., b. l. 74-77).

Nukentėjusioji J. G. nurodė, kad padarytą turtinę žalą sudaro išlaidos laidotuvių reikmėms, gedulingiems pietums, paminklo pagaminimui, pastatymui, kapavietės sutvarkymui, išlaidos mirties metinių paminėjimui, gydymo išlaidos dėl patirto streso ir išgyvenimų, išlaidos transportui ir advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, kuriame nurodyta, kad paminklo pagaminimui, pastatymui, kapavietės sutvarkymui, betonavimo darbams atlikti J. G. sumokėjo 9800 Lt (2838,28 Eur). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog civiliniame ieškinyje nurodytas prašomos turtinės žalos atlyginimo dydis, susijęs su išlaidomis paminklui, yra pagrįstas, todėl priteistinas solidariai iš M. M. U. ir L. U..

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos, taip pat ir neturtinės, atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (tarp jų nepilnamečiai vaikai bei sutuoktinis) (CK 6.284 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nukentėjusioji J. G. prašo priteisti solidariai iš M. M. U. ir L. U. neturtinę žalą 180 000 Lt ir nurodo, kad dėl sutuoktinio V. G. mirties patyrė dvasinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei nervinius išgyvenimu, sumažėjo bendravimo galimybės, nes po vyro mirties nenorėjo bendrauti, nuolat verkė, negalėjo užmigti naktimis, iki šiol jaučia įtampą, galvos skausmus. Dėl patirto streso, kreipėsi į gydytojus, buvo paskirtas gydymas (2 t., b. l. 72-73).

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinami bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pirmiausia, sunkios nusikalstamos veikos pasekmės – dėl M. M. U. ir L. U. nusikalstamos veikos buvo atimta V. G. gyvybė. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač stiprūs ir ilgalaikiai. Kita vertus, M. M. U. ir L. U. padarė neatsargų nusikaltimą, t. y. sąmoningai nesiekė V. G. atimti gyvybę ir dėl to sukelti nukentėjusiajai dvasinius ir moralinius išgyvenimus. Be to, atsižvelgiama ir į ypatingai rizikingą paties V. G. elgesį – jo didelį neatsargumą, t. y. V. G., nebuvo atsitiktinis praeivis, o jis dirbo netoli pastato, turėjo matyti, kad daugelį metų pastatas buvo neprižiūrimas, apleistas, ir numatyti, kad dėl to gali sugriūti. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis mažintinas, ir priteistinas solidariai iš M. M. U. ir L. U. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., numatyta, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pripažinus M. M. U. ir L. U. kaltomis pagal BK 132 str. 3 d., sprendžiamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad J. G. sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur) (2 t., b. l. 71) ir 1500 Lt (434,43 Eur) (2 t., b. l. 141) už suteiktas atstovo advokato paslaugas. Apygardos teisme pateiktas mokėjimo nurodymas (3 t., b. l. 67), patvirtinantis, kad J. G. atstovui advokatui R. Skėriui sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur) (3 t., b. l. 67), 200 Eur (3 t., b. l. 159-160) ir pinigų priėmimo kvitas (3 t., b. l. 68), patvirtinantis, kad J. G. atstovui advokatui R. Skėriui sumokėjo 2000 Lt (579,24 Eur). Nukentėjusiosios turėtos išlaidos yra adekvačios proceso trukmei bei sudėtingumui, jos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkintinas ir iš M. M. U. ir L. U. solidariai priteistina prašoma suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. M. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, M. M. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. M. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. M. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

L. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, L. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

L. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš M. M. U. ir L. U. nukentėjusiajai J. G. 2838,28 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiajai J. G. priteisti iš M. M. U. 824,05 Eur ir L. U. 824,05 Eur turėtas išlaidas už advokato paslaugas.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Dalius JocysSavinijus Katauskas