Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-12504-638/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-22
Bylos Nr.
e2-12504-638/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
UAB „Autobroliai“, E. J.
Civilinė byla Nr. e2-12504-638/2015Proceso numeris 2-69-3-07623-2015-6
Procesinio dokumento kategorijos: 34.3; 128.2(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys UAB „Autobroliai“ ir E. J., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 499,18 Eur nuostolių atlyginimo, 65,17 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-05-17 transporto priemonė „BMW 7 730D“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kreidos g., Kaune, ties sankryža su Kalkinės g., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2011-10-30 iki 2012-10-29 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas J. D. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, bei reikalingas priekinės ir galinės pakabos reguliavimas.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „BMW 7 730“ atsirado 499,18 Eur žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Pakeistų padangų nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi jos pakeistos ne naujomis, o naudotomis padangomis. Ieškovas pažymėjo, kad 2012-08-22 ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti 499,18 Eur žalą, atsiradusią dėl 2012-05-17 eismo įvykio, tačiau žala sumokėta nebuvo.

Ieškovas taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 499,18 Eur žalą ir CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelio (Kreidos g., Kaune), atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonei įvažiavus į kelyje buvusią duobę, ieškovės draudėjai atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti, prižiūrėti jai priklausantį kelią nevykdymo rezultatas. Ieškovo nuomone, remiantis LR CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 65,17 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012-09-07) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Remiantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Trečiasis asmuo E. J. su ieškiniu sutiko (16 b.l.).

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, vykdė savo ūkinę-komercinę veiklą, draudimo išmokai išmokėti naudojo draudimo techninius atidėjimus, o pati ūkinė-komercinė veikla yra susijusi su tam tikra rizika. Taip pat ieškovas, atsakovo nuomone, nepateikė žalai įrodyti reikalingų įrodymų, kurie turi būti nurodomi turto arba verslo vertinimo ataskaitoje. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad žala atsirado ir dėl automobilio vairuotojo veiksmų, nes vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, 08 val. 50 min. matomumas yra geras ir vairuotojas turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio.

Atsakovas pažymėjo, kad nėra atsakingas už padarytą žalą, nes Vyriausybė, o ne pats atsakovas, t.y. Kauno miesto savivaldybė, nustato lėšų naudojimo tvarką, komisijos sudėtį tvirtina Vyriausybė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovo argumentai, jog draudimo įmonės prisiima riziką ir negali reikalauti visiško žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-17 transporto priemonė „BMW 7 730D“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kreidos g., Kaune, ties sankryža su Kalkinės g., įvažiavo į nepaženklintą kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Dėl to buvo sugadintos transporto priemonės priekinė ir galinė dešinės pusės padangos bei sugadinta priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, bei buvo reikalinga atlikti priekinės ir galinės pakabos reguliavimą.

Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).

Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog automobilis įvažiavo 0,5x1x0,15 dydžio duobę.

Transporto priemonė tą pačią dieną buvo apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta keistinos detalės – abi padangos ir remontuojamos detalės – abu ratlankiai, taip pat, kad reikia atlikti važiuoklės patikrą. Atliktus darbus patvirtina – AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmata.

Ieškovui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymėtina, jog jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 178 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės normomis ir ištyręs aptartas faktines aplinkybes, sprendžia ieškovo ieškinį tenkinti. Konstatavus, kad atsakovas turėjo atlyginti žalą, tačiau praleido terminą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesines metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) iki visiško sprendimo įvykdymo, ir 65,17 Eur palūkanų, kurios yra minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai(LR CK 6.261 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis) – 70,08 Eur už ieškinio parengimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 11 07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybė, kodas 111106319, 499,18 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 18 ct) turtinės žalos atlyginimo, 65,17 Eur (šešiasdešimt penkis eurus ir 17 ct) palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. balandžio 21 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 70,08 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Diana Labokaitė