- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2-751-834/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00587-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Dirgėlienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., Utenos apskrities VMI Anykščių skyriaus, Z. K.
- Advokatai
- Vidmantas Žilinskas
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Utenos apskrities VMI Anykščių skyriaus atstovui ir suinteresuotam asmeniui Z. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę, turinčio fakto nustatymo ir nurodė, jog 2004 m. gegužės 6 d. mirė jos tėvo P. D. pusseserė E. D.. Po jos mirties pirmos eilės įpėdinių nėra likę. Palikėja testamento nepaliko. Jos brolis J. D. mirė 1992-10-19, vaikų neturėjo, santuokos sudaręs nebuvo, sesuo M. D. mirė 1993-12-20, vaikų neturėjo, ištekėjusi nebuvo. Daugiau seserų ar brolių šeimoje nėra, jokių įpėdinių taip pat nėra. Po J. D. mirties E. D. paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), piniginį indėlį ir pajų, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat Anykščių rajono Traupio apylinkės agrarinės reformos tarnyba patvirtino, kad E. D. (duomenys neskelbtini) priklauso 8,42 ha žemės sklypas. Po tėvo pusseserės E. D. mirties, kadangi niekas palikimo nepriėmė ir pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti paliktą turtą, juo rūpinasi, prižiūrėti, naudotis paliktais namų apyvokos daiktais, baldais, indais, mokėti mokesčius. Atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti turtą. Mirus tėvo pusseserei, pareiškėja pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą, atsiradusį po tėvo pusseserės mirties, priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šiuo metu norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarai jį atsisako išduoti, nes ji praleido terminą pareiškimui į notarų biurą paduoti. Todėl kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo pusseserės mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį patenkinti. Posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog jos tėvelis ir E. D. buvo pusbrolis ir pusseserė. Ji yra palikėjos E. D. pusbrolio P. D. vaikas. Pirma mirė jos tėvelis-1976 metais. Po to mirė E. D.-2004 metais. Po E. D. liko sodyba, kurią ji prižiūrėjo, sudarė sutartis su elektros tinklais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, kadangi R. L. prižiūrėjo E. D. ir tvarkė jos sodybą. E. D. mirus ją palaidojo. Kitų artimesnių giminaičių, galinčių paveldėti paliktą turtą nėra. Prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Z. K. į posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, kadangi R. L. prižiūrėjo E. D. ir tvarkė jos sodybą. E. D. mirus ją palaidojo. Kitų artimesnių giminaičių, galinčių paveldėti paliktą turtą nėra. Prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens Utenos apskries VMI atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareikštu pareiškimu nesutinka, kadangi pagal LR CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių kitų asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. LR CK 5.11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja įpėdinių pagal įstatymą eiles. Pareiškėjos tėvas P. D. buvo palikėjos E. D. pusbrolis, t. y. šeštos (paskutinės) eilės įpėdinis. Pareiškėja R. L. nėra plikėjos E. D. įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs teisinių padarinių, t. y., pareiškėja, nebūdama palikėjos įpėdinė, negalės paveldėti savo tėvo pusseserės turto. Todėl prašo pareiškimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad 2004 m, gegužės 06 d. mirė pareiškėjos tėvo P. D. pusseserė E. D. (b.l. 8). Po E. D. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas (b.l.12-15). Pareiškėjos tėvas P. D. mirė 1976 m. sausio 04 d. Pareiškėja nurodė, jog po jos tėvo pusseserės E. D. mirties niekas palikimo nepriėmė ir pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimą priėmė ji, pradėdama turtą faktiškai valdyti, juo rūpintis kaip savo, prižiūrėjo, mokėjo už elektrą. Todėl tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė palikimą faktiškai valdydama.
LR CK 5.12 straipsnis, nustato jog prie šeštosios eilės įpėdinių priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai ( pusbroliai ir puseserės). Tolimesnės eilės giminaičiai nei šeštosios eilės įpėdiniai negali paveldėti palikėjo turto pagal įstatymą. Kaip byloje nustatyta pareiškėjos R. L. tėvas buvo palikėjos E. D. pusbrolis, tai yra šeštos ( paskutinės) eilės, galinčios paveldėti pagal įstatymą įpėdinis. Jis mirė pirmiau nei palikėja E. D.. Nors pareiškėja R. L. valdė ir prižiūrėjo savo tėvo puseserės, tai yra palikėjos turtą po jos mirties, tačiau ji pagal įstatymą paveldėtoja būti nebegali. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt. ) atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. Kaip nustatyta byloje pareiškėja R. L., būdama palikėjos pusbrolio duktė negali būti paveldėtoja pagal įstatymą, todėl jos prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo ), todėl civilinė byla nutrauktina . (LR CPK 293 straipsnio 1 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str. – 448 str., 259 str., 268 str., 270 str.
nusprendė:
Civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo puseserės E. D. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, nutraukti.
Nutartis per 7 d. gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.