- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- eI2-3246-331/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09060-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 23S180087 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) nustatytu pagrindu.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180087; priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( toliau – ir Bendrovė, ir (duomenys neskelbtini)). Anksčiau pareiškėjas dirbo Lietuvoje kitose įmonėse. Pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos galiojusios nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2018 m. spalio 16 d., o nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2023 m. spalio 10 d. turėjo leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą Departamentui pakeisti (išduoti) leidimą laikiną gyventi Lietuvoje (Leidimas laikinai gyventi). Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi. Skundžiamą Sprendimą Departamentas grindė Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p., numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Savo ruožtu, tariamą pareiškėjo neatitikimą leidimui laikinai gyventi gauti, Departamentas įvardijo aplinkybę, kad „Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas)“.
2.2. Mano, kad Departamento skundžiamame Sprendime išdėstyta pozicija yra nepagrįsta – pažeidžia teisinį reguliavimą, teisinio saugumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei esamos situacijos kontekste yra nemotyvuotas (pažeidžia išsamumo principą). Kaip toliau paaiškina pareiškėjas, nuo Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, įsteigimo, jos vykdoma veikla nepakito, taip pat, nepakito ir skundžiamame Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas. Egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, Atsakovas išdavė kitiems Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
2.3. Pažymi, kad Departamentui yra puikiai žinoma, kad Bendrovė nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) įmonių grupės įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo pat (duomenys neskelbtini) veiklos pradžios ji teikia vairavimo paslaugas ir toks jos veiklos modelis liko nepakitęs iki pat skundžiamo Sprendimo priėmimo. Atitinkamai, Departamento pozicija atsisakyti išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad Bendrovė neva neatitinka teisinio reguliavimo, nes neturi reikiamo kiekio EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių neatlaiko kritikos. Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir pareiškėjui pasikreipus išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi. Todėl faktinė situacija visą Bendrovės veiklos laikotarpį yra nepakitusi.
2.4. Teigia, kad Bendrovės statusas nuo įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs, valstybės institucijos, dar 2017-2018 m. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, t. y.: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2017 m. liepos 10 d. išvada, kurioje nurodyta, kad Bendrovės veikloje darbuotojai išlieka pavaldūs tiesiogiai jai, todėl Bendrovės veikla nelaikytina laikinojo įdarbinimo veikla, t. y. išvadoje net neužsiminta, kad (duomenys neskelbtini) veikla, t. y. vairavimo paslaugos teikimas, galėtų būti kažkuo nelegali ar neteisėta ar negalima Lietuvos Respublikoje. 2017 m. Lietuvos transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktorius, kurie patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. 2018 m. vasario 9 d. Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir (duomenys neskelbtini) įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gali teikti vairavimo paslaugas. 2018 m. rugpjūčio 22 d. VDI išvada, kurioje nurodyta, kad Bendrovės veikla neprieštarauja jokiems darbo teisės aktams. Lygiai taip pat, pats atsakovas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad (duomenys neskelbtini) verčiasi teisėta veika. 2018 m. buvo kilę eilė ginčų tarp (duomenys neskelbtini) ir Departamento dėl to, kad Departamentas atsisakė išduoti leidimus laikinai Lietuvoje gyventi (duomenys neskelbtini) darbuotojams, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) veikla neva galimai yra fiktyvi, be kita ko, nes (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai EBKR licencijų vežti krovinius, todėl darbo sutartys traktuotinos kaip laikinojo pobūdžio. Be to, tarp Departamento ir (duomenys neskelbtini) kilo analogiški ginčai, kaip ir dabar. Vilniaus apygardos administracinis teismas 9 administracinėse bylose patvirtino taikos sutartis ir tokiu būdu išnagrinėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir Departamento kilusius ginčus. Patvirtintomis taikos sutartimis buvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir/ar laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus (duomenys neskelbtini) darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje nėra. Taikos sutartimis Departamentas, taip pat, patvirtino, kad: (i) „neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir/ar dėl Šalių procesiniuose dokumentuose byloje nurodytų aplinkybių“; (ii) supranta ir žino, kad patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo (res judicata galią). Teismas tvirtindamas taikos sutartis patvirtino, kad taikos sutartys atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia viešojo intereso. Pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir patį Departamentą, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės Departamentas ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš (duomenys neskelbtini) EBKR licencijų kopijų ir atsisakyti išduoti pareiškėjui bei kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tokiu būdu atimant iš jų pragyvenimo šaltinį. Pareiškėjo žiniomis, nuo to laiko, kai 2018 m. Departamentas ir Bendrovė sudarė taikos sutartis iki pat 2023 m., atsakovas darbo Bendrovėje pagrindu sėkmingai išduodavo (pakeisdavo) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje jos darbuotojams. Taigi, esant visiškai tokiai pačiai situacijai, Departamentas nemanė, kad Bendrovės veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, o kiti Bendrovės darbuotojai neatitinka UTPĮ keliamų reikalavimų išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nors pagal Departamento skundžiamo Sprendimo logiką tariama neatitiktis teisiniam reguliavimui egzistavo nuo pat Bendrovės veiklos pradžios. Tačiau, nepasikeitus absoliučiai jokioms aplinkybėms, Departamento pozicija dėl nepaaiškinamų priežasčių drastiškai pasikeitė.
2.5. Pareiškėjo įsitikinimu skundžiamas Sprendimas sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, taikant teisės aktų reikalavimus ir sprendžiant, ar yra įstatyme numatyti pagrindai atsisakyti išduoti (pakeisti) pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, bet dėl per Departamentą įgyvendinamų verslo grupių interesų, Departamentu pasinaudojant kaip priemone patenkinti savo komercinius interesus. Pareiškėjas neturi nieko bendro su Departamento įsitraukimu į tam tikrų verslo grupių politinių interesų tenkinimą. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuriam Leidimas laikinai gyventi yra būdas turėti pragyvenimo šaltinį, užtikrinantį asmens ir jo šeimos narių orų pragyvenimo lygį. Departamento, kaip viešojo administravimo institucijos sprendimas, privalo būti motyvuotas ir negali neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Šiuo atveju, Departamentas jokių priežasčių kodėl Departamento pozicija dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo nuo to laiko, kai buvo įsteigta Bendrovė, nepateikė. Toks Departamento elgesys negali būti laikomas suderinamu su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais viešojo administravimo principais bei teisinio tikrumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių principais. Atitinkamai, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktus, todėl naikintinas.
2.6. Akcentuoja, kad pirma, Departamentas spręsdamas, ar Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, viršijo savo kompetenciją. Departamentas yra viešojo administravimo institucija, išduodanti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktais nėra pavesta Departamentui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Taigi valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo ne Departamentas, bet Transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija. Būtent šių institucijų pareigūnai yra įgalinti tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos. Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisių, neturėjo teisės skundžiamo Sprendimo dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) Leidimą laikinai gyventi grįsti ne leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimais bei sąlygomis, bet krovinių vežimo kelių transportu reikalavimais. Tokiais veiksmais Departamentas veikė ultra vires, t. y. viršijęs jam įstatymų suteiktą kompetenciją, todėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Antra, Departamentas viršijo savo kompetenciją skundžiamame Sprendime nurodydamas, kad Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių. Departamentas skundžiamame Sprendime konstatuodamas, kad „Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis<...>“ veikė ultra vires. Dar daugiau, Departamentas tokiu būdu ignoravo jam puikiai žinomą VDI 2018 m. rugpjūčio 22 d. išvadą, kurioje konstatuota, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikino įdarbinimo požymių. Todėl skundžiamas Sprendimas turi būti naikinamas.
2.7. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad Migracijos departamentas apskritai neanalizavo jokių su šiuo faktu susijusių aplinkybių, t. y.: nei to, kad pareiškėjas neturi jokių kitų darbo santykių, tik su trečiuoju asmeniu, nei to, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas gavo vairuotojo liudijimą, nei kokiu teisiniu pagrindu Lietuvos transporto saugos administracija išdavė liudijimą, nei to, kad pareiškėjas faktiškai vykdo tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo veiklą ir neturi apskritai jokių galiojančių nuobaudų. Primintina, jog pagal Kelių transporto kodekso 14 straipsnį atsakomybę už tarptautinių krovinių vežimo veiklos vykdymą yra atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija, Kelių policija, Muitinė, bet ne Migracijos departamentas. Migracijos departamentas uždavė manipuliatyvų klausimą Lietuvos transporto saugos administracijai, ir Lietuvos transporto saugos administracija pateikė atsakymą pagal suformuotą klausimą, ką patvirtina Trečiojo asmens komunikacija su Lietuvos transporto saugos administracija.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti pagal į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – (duomenys neskelbtini)). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230802-142340 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas. Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija ((duomenys neskelbtini)), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 1 EBKR licencijos kopija. Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių tik 2 yra krovininės transporto priemonės ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))).
3.1. Patikrinus Fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. spalio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Atsižvelgiantį tai, Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla). 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovei buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.
3.2. Nesutinka su pareiškėjo skundu, kad Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą viršijo savo kompetenciją, kadangi pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Taigi, būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį).
3.3. Teigia, kad atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi Įstatyme 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Migracijos departamento vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
3.4. Pažymi, kad Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Migracijos departamentas Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau, Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.
3.5. Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. Taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Atsižvelgdami į tai, kad po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 str. pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 str. pakeitimai, t. y. Kodekso 8 str. buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėją norinti įdarbinti Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Taigi, ginčijamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, o skundo teiginiai neva sprendimas buvo sąlygotas Bendrovės konkurentų poveikio, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Bendrovė (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime prašo panaikinti Departamento Sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo įkurta Bendrovė, kuri šiai dienai yra viena didžiausių (duomenys neskelbtini) regiono įmonių ir darbdavių. 2023 m. balandžio 11 d. Nr. 10K-4077 sprendimu atsakovas pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Bendrovė 2023 m. gegužės 10 d. pateikė skundą Departamentui, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir kuriame paaiškino, kad 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ne tik yra ribojama Bendrovės ūkinė laisvė ir sąžininga konkurencija, bet ir atsakovas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko šalys jau yra sudariusios taikos sutartį, pradėjo naują ginčą. Tačiau, 2023 m. rugsėjo 4 d. Departamentas priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Bendrovės 2023 m. gegužės 10 d. skundą, kadangi Departamentas „nenustatė pagrindo pripažinti ginčijamą raštą [2023 m. balandžio 11 d. sprendimą] neteisėtu ar nepagrįstu“. Nesutikdama su Departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, Bendrovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio pagrindu iškelta administracinė byla Nr. eI2-11752-331/2023. Iškart po 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, atsakovas ėmė masiškai naikinti Bendrovės darbuotojams, išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje bei atsisakė išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nors nuo pat 2018 m. sėkmingai juos išduodavo (pakeisdavo) Bendrovės darbuotojams. Departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė skundžiamą Sprendimą.
4.1. Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes: (i) Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Skundžiamo sprendimo priėmimo nepakito; (ii) UTPĮ1 reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek pirmą kartą išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tiek ir dabar; (iii) kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Skundžiamo sprendimo priėmimo; (iv) esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui valstybės institucijos, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino (duomenys neskelbtini) veiklos modelio teisėtumą; (v) esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai, atsakovas išdavė pareiškėjui leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Departamentas savo skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti (pakeisti) pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) –įmonė, kurioje pareiškėjas yra įdarbintas, (i) vykdo vairavimo paslaugų veiklą, kuri nėra laikoma krovininio kelių transporto veikla; ir (ii) Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, nes neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo keliu transportu veiklą pagal Kodekso numatytus reikalavimus. Departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nes Departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių–tokia kompetencija priklauso LTSA. Lygiai taip pat, Departamentas viršijo savo kompetenciją, spręsdamas, kad (duomenys neskelbtini) veikla atitinka laikinojo įdarbinimo požymius.
4.2. Bendrovė pilnai palaiko pareiškėjo argumentus. Proceso koncentruotumo tikslais jų nekartoja. Bendrovės vykdoma veikla –vairavimo paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini) įmonių grupės įmonėms, kurios būtent ir turi reikalingas EBKR licencijas. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti. Bendrovės vykdoma veikla –vairavimo paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini) įmonių grupės įmonėms, kurios būtent ir turi reikalingas EBKR licencijas. Paaiškino, kad Bendrovei pateikus šiuos įrodymus apie nuo pat 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, Bendrovei nesuprantama, kaip skundžiamame Sprendime Departamentas ir toliau laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla)“ir dėl to nusprendė atsisakyti išduoti (pakeisti) pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu, atimdama iš jo pajamų šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti bei Bendrovės veikla atitinka Reglamento reguliavimą.
4.3. Departamentas skundžiamame Sprendime nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, kuris yra įdarbintas Bendrovėje teikiančioje vairavimo paslaugas, negali būti laikomas turinčiu profesiją įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, nes vairavimo paslaugos teikimas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių nepatenka į krovininį kelių transportą. Duomenų, kad pareiškėjas neatitiktų šių reikalavimų ir atitinkamai jam negalėtų būti išduotas Leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44str.2 d. pagrindu byloje nėra. Savo ruožtu nėra pagrindo pritarti ir Departamento pozicijai, jog vairavimo paslaugų veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių negali būti priskiriama krovininiam kelių transportui ir atitinkamai todėl negali būti išduotas Leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44str.2 d. pagrindu. Priešingai nei bando pavaizduoti Departamentas, ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius neįtvirtina, kad vairavimo paslaugos teikimas nepatenka į krovininio kelių transporto klasę. Aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, patvirtina tai, kad teisinis reguliavimas nuo Bendrovės įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs, o 2017-2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitikimą teisės aktams). Departamento nurodomas reikalavimas „viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei“, kuriuo ji remiantis teigia, kad Bendrovė negali verstis jos nurodoma veikla ir dėl to atsisakė išduoti (pakeisti) pareiškėjo Leidimą laikinai gyventi, nėra naujai atsiradęs. Toks reikalavimas galiojo ir Bendrovės įsteigimo metu bei 2018 m., kuomet eilė valstybės institucijų patvirtino, kad Bendrovės veikla yra teisėta. Lygiai taip pat, toks reikalavimas galiojo ir 2018 m., kuomet Departamentas 9 Taikos sutartimis patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą.
4.4. Nors teisinis reglamentavimas ir faktinė situacija išliko nepakitusi, Departamentas iki šiol nesugeba paaiškinti, kodėl iki pat 2023 m. Departamentas sėkmingai išduodavo (pakeisdavo) leidimus laikinai gyventi Bendrovės darbuotojams UTPĮ 44 str. 2 d. pagrindu. Kaip išsamiai pagrįsta tiek skunde, tiek šiame atsiliepime nei faktinė situacija, nei teisinis reguliavimas nepasikeitė. Pasikeitė tik Departamento daugiau nei 5 metus vyravusi nuomonė, kad Bendrovės veikla visą laiką buvusi teisėta ir sudaranti pagrindą išduoti leidimus laikinai gyventi jos darbuotojams, staiga neva tapo neatitinkanti teisinio reguliavimo. Tačiau tokio netikėto nuomonės pasikeitimo, dėl kurio masiškai Bendrovės darbuotojų atžvilgiu priimami sprendimai (administracinių bylų skaičius per trumpesnį nei 2 mėn. laikotarpį greitai pasieks kone 30 bylų), atimantys iš jų finansinį šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje, Departamentas nesiteikia paaiškinti. Tokia nesąžininga pareiškėjo ir Bendrovės interesus pažeidžianti pozicija negali būti suderinama nei su pareiškėjo teisėtais lūkesčiais, nei su teisinės valstybės principu, nei su Departamento, kaip viešojo administravimo subjekto pareiga pagrįsti savo priimamus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą Departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti pagal į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) Bendrovėje.
6.1. Departamentas Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Sprendime konstatavo: „kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Viešai skelbiami Registrų centro duomenys apie tai, kad Bendrovės veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas, patys savaime nepatvirtina, kad Bendrovė realiai šią veiklą vykdo. Migracijos departamento vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Transporto kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija. Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei buvo suteiktas protingas ir pakankamas terminas išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų UTPĮ nuostatas. Bendrovė šia galimybe nepasinaudojo ir iki šiol pakankamo EBKR licencijos kopijų skaičiaus, kuris atitiktų Bendrovėje įdarbintų darbuotojų skaičių, neįsigijo. Tokiu būdu Bendrovė šiuo metu yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių ir yra įsigijusi EBKR licencijos kopijų, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Transporto kodekse nustatytus reikalavimus. Bendrovė ir toliau teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. Neatitikdama teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, Bendrovė negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas). Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Tai, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas, patvirtina ir pačios Bendrovės Registrų centrui kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu už 2022 m. pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame tai yra nurodyta. Tai, jog Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas Migracijos departamentui bendrovė taip pat patvirtino 2023-09-29 raštu, nurodžiusi, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju“.
6.2. Byloje pateikti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) duomenys, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė turi 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ((duomenys neskelbtini)), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Taip pat byloje pateikti 2023 m. sausio-gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir buhalterinės pažymos iš kurių matyti, jog Bendrovės darbuotojai teikė vairavimo paslaugas.
7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija), Viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAĮ).
7.1. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.
7.2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
7.3. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
7.4. Įstatymo 26 straipsnyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Įstatymo 26 straipsnio 3² dalis, nustatanti, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
8. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu). Teismas, atlikęs išsamią minėtų teisės aktų analizę, daro išvadą, kad nurodytas teisinis reglamentavimas, vertinant jį sistemiškai, patvirtina, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.
9. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nustatė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo (pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui).
10. Teismo vertinimu, šiuo atveju Departamentas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Migracijos departamentas, Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt. Todėl, tik išsiaiškinus aplinkybes, su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Nors Departamento Sprendime nurodyta, jog Bendrovė informavo Departamentą, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas, tačiau šiuo atveju Sprendime neįvertinta, kurioje bendrovėje pareiškėjas buvo įdarbintas, kieno naudai konkrečiai (Bendrovei ar UAB „(duomenys neskelbtini)“) pareiškėjas dirbo, kam jis buvo pavaldus bei kieno nurodymus jis turėjo vykdyti. Neįvertinęs šių aplinkybių, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
11. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodytų argumentų, kad Bendrovė turi tik vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba (duomenys neskelbtini) darbuotojai, pažymi, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Taigi, valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Šiuo aspektu paminėtina, kad Departamento Sprendime nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai teikė vairavimo paslaugas (byloje pateiktos 2023 m. sausio-gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir buhalterinės pažymos). Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatuoja, jog atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos atitiktį Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.
12. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami Įstatymo straipsniai (Įstatymo 35, 44 straipsniai), kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos apsektu, būtent, Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, įvertinimas nėra pateiktas. Teismas konstatuoja, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).
14. Teismas sprendžia, kad Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas pripažintinas formalus, nepakankamai motyvuotas individualia pareiškėjo situacija, todėl neatitinkantis Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) bei 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų ir aukščiau nurodytos teismų praktikos. Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 23S180087 naikinamas.
15. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo įsitikinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
16. Pareiškėjas ir Bendrovė (duomenys neskelbtini) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant klausimą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
16.1. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
16.2. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis) (LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
16.3. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2024 m. sausio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2024-01-09/MIKITA01, kurioje nurodyta mokėtina suma 500 Eur, su PVM 605 Eur (skundo rengimas, paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas), AB Šiaulių banko 2024 m. sausio 10 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 0110105204080, kuriame nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 605 Eur, pagal AB Šiaulių banko 2023 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1023145327855, Bendrovė sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 628 Eur.
16.6. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs preiškėjo ir Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, į tai, kad teisme nagrinėjama nemažai analogiško pobūdžio bylų, kuriose pareiškėjui ir tam pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja vienas advokatas K. G., vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma yra neproporcinga, todėl mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 323 Eur (23 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur išlaidų advokato pagalba apmokėti) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180087.
Priteisti pareiškėjui M. K. (M. K.) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 323 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.