Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. (2016-09-07 d. teismo posėdyje), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016-04-15 apie 12:37 val., vairuodamas automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės kelio Vilnius-Minskas 9,82 km viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiuodamas 116 km/h greičiu (po paklaidos), t.y. viršijo leistiną greitį 56 km/h. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste- KET) 127 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu (2016-09-07 d. teismo posėdyje) pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, t.y. kad viršijo kelio ženklais nustatytą greitį. Nurodė, kad šiuo metu toje vietoje jau yra pasikeitę greitį ribojantys ženklai. Tačiau tuomet iki pastatyto greičio matuoklio buvo neįmanoma taip staigiai sumažinti transporto priemonės greitį iki nurodyto reikalaujamo. Tam buvo skirtas per mažas atstumas. Šiuo metu dėl kelio rekonstrukcijos ženklai nukelti toliau, o tuo metu jie nebuvo sudėlioti protingai. Ten yra 60 km/h greitį nustatantis ženklas ir iš karto už jo matuoklis. Jis įrengtas neseniai, įspėjimo apie jį dar net nėra. Pažeidimo padarymo metu iki matuoklio nebuvo net 30 metrų atstumo. Prieš šį iki 60 km/h greičio ribojimo ženklą yra dar 70 km/h greitį nustatantis ženklas, o iki tol - normalus greitkelio greitis. Gailisi dėl pažeidimo, tačiau mano, kad jį padarė dėl netinkamai sustatytų kelio ženklų. Rašytiniame paaiškinime parašė, kad nepastebėjo kelio ženklo, tačiau jis taip parašė, nes reikėjo paaiškinimą parašyti greitai, iš tiesų jis tiesiog neturėjo galimybės ir nespėjo pristabdyti automobilio.

Į antrąjį teismo posėdį V. P. neatvyko, nors apie jį buvo informuotas tiek paštu, tiek elektroniniu paštu siųstais teismo šaukimais, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla baigta nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant V. P. paaiškinimo, kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d., padarymo visiškai įrodyta rašytine bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-69126163-16, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-57464777-16, kuriame nurodyta, kad 2016-04-15 d. 12:37 val. TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas kelio Vilnius-Minskas 9,82 kilometre, važiuojantis 120 km/h greičiu, galima prietaiso paklaida ± 4 km/h, po paklaidos automobilio greitis 116 km/h, kai toje vietoje leistinas greitis 60 km/h, tokiu būdu leistinas greitis viršytas 56 km/h, prietaiso metrologinė patikra galioja iki 2017-04-08 d.

Lietuvos automobilių kelių direkcija, atsakydama į teismo paklausimą dėl eismo reguliavimo, buvusio 2016-04-15 Vilniaus rajono savivaldybės kelyje Vilnius-Minskas (A3), nurodė, kad kelio ruožas, kuriame fiksuotas pažeidimas, greitkelio statuso neturi, iki greitį ribojančio kelio ženklo 9,82 kilometre leistinas maksimalus greitis buvo 70 km/h, kelio 9,68 km (dešinėje kelio pusėje) ir 9,9 kilometre (kairėje kelio pusėje) buvo įrengtas iki 60 km/h ribojantis greitį ženklas, 9,56 kilometre (dešinėje kelio pusėje) ir 9,96 kilometre (kairėje kelio pusėje) iki 70 km/h greitį ribojantis ženklas, automatinis greičio matuoklis įrengtas 9,82 kilometre, priešais automatinį greičio matuoklį įrengtas informacinis ženklas „Automatinė greičio kontrolė“, atstumai tarp greitį ribojančių kelio ženklų ir automatinio greičio matuoklio buvo tokie: dešinėje kelio pusėje tarp kelio ženklo, greitį ribojančio iki 70 km/h, esančio kelio 9,56 km, iki kelio ženklo, greitį ribojančio iki 60 km/h, esančio 9,68 km, atstumas buvo 120 metrų, kairėje kelio pusėje tarp kelio ženklo, greitį ribojančio iki 70 km/h , esančio 9,9 km, iki kelio ženklo, greitį ribojančio iki 60 km/h, esančio 9,96 km, atstumas buvo 60 metrų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 127 punktas numato kelio ženklo „Ribotas greitis“ įrengimo taisykles, o 290 punktas – kelio ženklo „Automatinė greičio kontrolė“ įrengimo taisykles. Minėtų taisyklių 290 punktas numato, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė: turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. 127.1. punktas nurodo, kad jeigu nustatomasis greičio apribojimas skiriasi nuo leidžiamojo važiavimo greičio prieš tai esančiame kelio ruože daugiau kaip 20 km/h, greitis turi būti apribojamas palaipsniui, įrengiant keletą ženklų Nr. 329 taip, kad ribojimo žingsnis nebūtų didesnis kaip 20 km/h (pavyzdžiui, ribojant greitį nuo 90 km/h iki 50 km/h, reikia įrengti mažiausiai du ženklus, kurių viename turi būti nurodyta 70 km/h, o kitame – 50 km/h reikšmės). Šiuo atveju atstumas tarp ženklų Nr. 329 turi būti 100–150 m. Jeigu greičio ribojimo žingsnis yra 10 km/h, atstumas tarp ženklų neturi būti mažesnis nei 50 m.

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad greičio matuoklio veikimo zonoje leistinas 60 km/h greitis, atsižvelgiant į galimą paklaidą, V. P. buvo viršytas daugiau nei 50 km/h, jam važiuojant 116 km/h greičiu. Nors V. P. neigia tyčią viršyti greitį, teigdamas, kad dėl netinkamai sustatytų kelio ženklų nespėjo laiku pristabdyti automobilio iki leistino greičio, tačiau transporto priemonės vairuotojas kelyje turi nuolatinę pareigą stebėti kelio ženklus ir iš anksto modeliuoti savo vairavimą taip, kad automobiliui jį privažiavus būtų laiku ir tinkamai sumažintas transporto priemonės greitis iki nurodyto maksimalaus leidžiamo. Pats V. P. patvirtino, kad greičio ribojimas toje vietoje buvo laipsninis, iš pradžių stovėjo kelio ženklas, nurodantis 70 km/h leistiną greitį, tik po to – 60 km/h leistiną greitį ir tik po abiejų jų buvo įrengtas greičio matuoklis. Tą patį patvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcija. Akivaizdu, kad laiku ir tinkamai pradėjus mažinti transporto priemonės greitį pagal įrengtus kelio ženklus, pažeidimo nebūtų buvę padaryta. Nepagrįstas pažeidėjo argumentas, kad važiuojant greitkeliu nebuvo įmanoma greitai sustabdyti transporto priemonės iki reikalaujamų greičių (70, vėliau 60 km/h), kadangi V. P. važiavo ne greitkeliu, o magistraliniu keliu A3, Vilnius-Minskas, kuris neturi greitkelio statuso ir leistinas greitis jame yra ne didesnis nei 90 km/h, jei kelio ženklai nenustato kitaip. Be to greitis, ką pripažįsta pats pažeidėjas, toje vietoje buvo ribojamas palaipsniui, kas atitinka Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 127.1 punkto nuostatų reikalavimus, kad jeigu nustatomasis greičio apribojimas skiriasi nuo leidžiamojo važiavimo greičio prieš tai esančiame kelio ruože daugiau kaip 20 km/h, greitis turi būti apribojamas palaipsniui, įrengiant keletą ženklų Nr. 329 taip, kad ribojimo žingsnis nebūtų didesnis kaip 20 km/h.

Skirtingai nei teigia V. P., kelio ženklas, įspėjantis apie greičio matuoklį, įrengtas buvo.

Pažymėtina, kad jo argumentas, kad tarp kelio ženklo, ribojančio greitį iki 60 km/h, iki greičio matuoklio buvo per mažas atstumas, neturi reikšmės, nes pagal KET reikalavimus, juo nuo pat KET greitį ribojančio ženklo vairuotojui atsiranda pareiga važiuoti ne didesniu nei jame nurodytu greičiu, todėl atstumas tarp ženklo ir automatinio greičio matuoklio reikšmės iš viso neturi. Kaip minėta, greitis kelyje buvo mažinamas palaipsniui – o atstumai tarp jį mažinančių kelio ženklų nepažeidė Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 127.1 punkto nuostatų reikalavimų (tarp 70 km/h ir 60 km/h leistiną maksimalų greitį žyminčių ženklų turėjo būti ne mažesnis nei 50 m atstumas). Todėl važiuojant kelyje leistinu greičiu iki greitį ribojančių ženklų, o toliau nuosekliai laikantis kelio ženklų reikalavimų, buvo galimybė sulėtinti transporto priemonės greitį iki leistino greičio matuoklio veikimo zonoje.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – V. P. praeityje baustas už KET pažeidimus, dalis nuobaudų dėl nesumokėtų baudų tebegaliojančios. Jo atsakomybę lengvina tai, kad dėl pažeidimo gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skirtina bauda sankcijos ribose atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 124 str. 6 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str., teismas

nutarė:

V. P. už Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą skirti 300 (trijų šimtų) eurų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16056992080.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.