Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viliaus Paulausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. aplaidžiai organizavo (duomenys neskelbtini), finansinę apskaitą, o būtent:

jis, (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų, registrų išsaugojimą, žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – ir FAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pažeidė FAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 dalies nuostatą, kuri numato pareigą patvirtintas finansines ataskaitas, apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, o būtent, privalėdamas organizuoti teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, jos neorganizavo, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą. Taip pat jis pažeidė Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie įpareigoja įmonės vadovą: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinus galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugoti su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teises; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus Dokumentų ir archyvų įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka bei 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką, o būtent, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, t. y. neišsaugojo (duomenys neskelbtini) visų tiriamojo laikotarpio (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) kasos apyvartos žiniaraščių už 2020–2022 m., bendrovės gautų sąskaitų suvestinės už 2020–2022 m., finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020–2022 m., kurių duomenimis apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos, mokesčiai (PVM, pelno), todėl negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 26 d. apklaustas įtariamasis L. S. parodė, kad kaip vadovas nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų organizuojama tinkamai, tačiau tai padarė dėl aplaidumo, o ne turėdamas tyčią nuslėpti mokesčius. Laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. vasario 24 d. organizavo visų reikiamų deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikimą. Pateiktose deklaracijose duomenys nurodyti teisingai. Šiai dienai (duomenys neskelbtini) pagal pateiktas deklaracijas bendrai yra skolinga valstybės biudžetui 10 916,32 Eur, iš kurių 5 402 Eur pelno mokesčio ir 1 266,92 Eur šio mokesčio delspinigių, ir 3 244 Eur PVM ir 1 003,40 Eur šio mokesčio delspinigių. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl visos jo veiksmais padarytos žalos (10 916,32 Eur) valstybės biudžetui padengimo artimiausių dviejų savaičių bėgyje. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat yra (duomenys neskelbtini). Sodros duomenimis, bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2(duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), tikslaus laikotarpio nepamena, toliau dirbo bendrovėje, tačiau Sodroje jo įdarbinimo dokumentai nėra sutvarkyti. Jis buvo vienintelis bendrovės darbuotojas. Bendrovė veiklos vykdymo ofiso, kiek pamena, neturėjo, dažniausiai dirbdavo iš namų. Bendrovės finansinę apskaitą nuo pat jos įsteigimo pagal paslaugų sutartį tvarko (duomenys neskelbtini) atstovė E. L. (K.). Bendrovės finansinės apskaitos dokumentų dalis laikomi pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kita dalis su registrais pas buhalterę E. L., tikslaus ofiso adreso nepamena, nes didžioji dalis dokumentų buvo teikiami el. paštu (adresai nurodyti). (Duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad ne visada laiku teikdavo buhalterei visus reikalingus apskaitai sutvarkyti dokumentus, netinkamai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kai prasidėjo renginiai, filmavimai, klipų adaptacijos, nespėjo tvarkyti dokumentų ir apleido šį procesą, bet nenorėjo nieko apgauti, nuslėpti ar kitaip pakenkti bendrovei. Aplaidžiai į viską pažiūrėjo, todėl nepavyko visko teisingai organizuoti. Dėl to bendrovės buhalterė negalėjo laiku ir tinkamai pateikti deklaracijų ir ataskaitų. Taip pat jo aplaidumą įtakojo ir karantino laikotarpis bei vaikų ligos. Supranta, kad tai yra nepateisinama, žino, kad kaip įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ir to neneigia, taip nesielgė tyčia. Pripažįsta, kad buhalterinę apskaitą organizavo aplaidžiai, bet nenorėjo nieko apgauti, nesiekė nieko pasisavinti, niekam žalos nepadarė. Labai gailisi, kad dėl jo aplaidumo vyksta ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 1 d. papildomai apklaustas įtariamasis L. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad privalėdamas organizuoti teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, jos neorganizavo, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą. Taip pat įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, t. y. neišsaugojo bendrovės visų tiriamojo laikotarpio (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) kasos apyvartos žiniaraščių už 2020–2022 m., bendrovės gautų sąskaitų suvestinės už 2020–2022 m., finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020–2022 m., kurių duomenimis apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos, mokesčiai (PVM, pelno). Tokio savo poelgio priežastis nurodė duodamas parodymus pirmosios apklausos metu, prašo jais vadovautis. Pripažįsta, kad elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, dėl tokių jo veiksmų buhalterė negalėjo laiku paskaičiuoti mokesčių ir pateikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, iš jo pasimokė. Šiuo metu valstybės biudžetui padaryta 10 916,32 Eur žala visiškai atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Be L. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojos E. L. parodymais, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktos stebėsenos metu nustatytais duomenimis, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės vykdytos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad L. S., (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų, registrų išsaugojimą, žinodamas, kad pagal FAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pažeidė FAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, o būtent, privalėdamas organizuoti teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, jos neorganizavo, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą. Taip pat jis pažeidė Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o būtent, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, t. y. neišsaugojo (duomenys neskelbtini) visų tiriamojo laikotarpio (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) kasos apyvartos žiniaraščių už 2020–2022 m., bendrovės gautų sąskaitų suvestinės už 2020–2022 m., finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020–2022 m., kurių duomenimis apskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos, mokesčiai (PVM, pelno), todėl negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieš tai aptarti L. S. neatsargūs neteisėti veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju prokuroro pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nurodomas uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad teisingas bendrovės pavadinimas yra (duomenys neskelbtini) (Juridinių asmenų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) pavadinimu registruotų bendrovių nėra), teismas šį rašymo apsirikimą ištaiso. Taip pat pareiškime yra nurodomas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, tačiau Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas neteko galios nuo 2002 m. sausio 1 d., o pareiškime nurodytos pažeistos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, todėl teismas ištaiso ir šią rašymo apsirikimo klaidą.

Paskelbus L. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę L. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę L. S., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nusikaltimas finansų sistemai, kaltinamasis veikė neatsargia kaltės forma. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. kovo 15 d. duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra atsiskaičiusi su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, skolų neturi, visos privalomos mokesčių deklaracijos yra pateiktos. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį L. S. – neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirba. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, nustatytam už neatsargius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.

Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidos nepatirtos, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 20 MGL, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų), dydžio baudą.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (1 000 Eur) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.