- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-21
- Bylos Nr.
- 1S-642-491/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Kaltinamasis
- T. Š.
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės A.Gališanskytės skundą dėl 2008 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje T. Š. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d., perduoti šią bylą prokurorui trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas perdavė prokurorui baudžiamąją bylą, kurioje T. Š. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d., pašalinti kaltinamojo akto trūkumus ir nurodė tai padaryti iki 2008-10-31. Teismo nutartyje nustatyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų dėl to, kad : 1) byloje nėra kaltinamojo darbovietės Vakarinės saugyklos pareigybės aprašymo, kurioje būtų nurodyta, koks konkrečiai turtas yra patikėtas darbuotojui ar koks konkrečiai turtas yra jo žinioje; 2) byloje nėra apklaustas darbdavio įgaliotas asmuo – l.e. Panevėžio regiono vadovo pareigas PPPS vadovas R. Š., bei Panevėžio regiono vadovas L. K., kurie galėtų paaiškinti, už kokį konkrečiai turtą atsako Vakarinės saugyklos vedėjas, koks konkrečiai turtas jam yra patikėtas ar koks turtas yra jo žinioje. Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų trūkumų negalima ištaisyti teisme, nes paaiškėjus naujoms tyrimo metu neištirtoms aplinkybėms, gali keistis ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Skundu prokurorė prašo panaikinti šią apylinkės teismo nutartį ir priimti nutartį perduoti aptariamą bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi byloje esančio kaltinamojo akto turinys ir forma atitinka BPK 219 str. reikalavimus. Jame nurodyti visi privalomi BPK 219 str. nurodyti duomenys, kurių sąrašas įstatyme yra baigtinis. Todėl teismui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo perduoti bylą prokurorui pagal BPK 232 str. 3 d., 234 str. 2 d. Prokurorė skunde taip pat tvirtina, kad jeigu teismui, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, iškilo abejonių dėl T. Š. veikos kvalifikavimo pagal kitą nei kaltinamajame akte nurodytą straipsnį, jis negalėjo priimti sprendimo perduoti bylą prokurorui. Kaltinamajame akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta prokuroro užimama procese pozicija dėl veikos kvalifikavimo ir surinkti ją pagrindžiantys duomenys. Kaip matyti iš įtariamuoju apklausto T. Š. parodymų, rašytinės bylos medžiagos, T. Š., pinigai, esantys inkasacinėse pakuotėse, jam dėl užimamų pareigų nebuvo patikėti, nebuvo jo žinioje ir šių pinigų jis nei valdė, nei disponavo jais. T. Š. nebuvo nurodyta, kiek ir kokių įmonių pinigai buvo pakuotėse. Į jo pareigas įėjo inkasacinių pakuočių, kuriose esančių pinigų atžvilgiu jis buvo svetimas ir neturėjo jokių įgalinimų, pernešimas. Prokurorės nuomone, siekiant išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, teismas galėjo vadovautis BPK 232 str. 6 p. ir pavesti savo nuožiūra prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir surinkti naujus duomenis ar įrodymus (įpareigoti prijungimui prie bylos pateikti Vakarinės saugyklos vedėjo pareigybės aprašymą). Klausimas dėl liudytojų R. Š. ir L. K. apklausos, prokurorės nuomone, pilnai galėjo būti išsprendžiamas teisiamojo posėdžio metu, ištyrus įrodymus ir įvertinus šių asmenų parodymų reikalingumą. Pažymėtina kad R. Š. šioje baudžiamojoje byloje yra pripažintas civilinio ieškovo atstovu, todėl teisminio nagrinėjimo metu iškiltų sunkumų dėl dvigubos procesinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte BPK 219 str. numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus, ypač tai pasakytina apie bylos parengimo nagrinėti teisme stadiją, kuomet nėra ir negali būti tiriami byloje esantys įrodymai.
Prieš imantis vertinti patį kaltinamąjį aktą, pirmos instancijos teismo dėmesys atkreiptinas į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nedetalizavo (nors būtinai privalėjo tą padaryti), kokie konkrečiai BPK 219 str. punktai (o jų yra septyni) buvo pažeisti. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme, nes ikiteisminio tyrimo trūkumai, jeigu jie betarpiškai nesusiję su reikalavimų kaltinamojo akto turiniui pažeidimu, negali būti kliūtimi pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, be abejonės, jeigu tokie trūkumai nėra esminiai, t.y. tokie, dėl kurių byla teisme negali būti pilnai ir visapusiškai išnagrinėta ir priimtas teisėtas bei pagrįstas teismo nuosprendis.
Kita vertus, susipažinus su kaltinamuoju aktu šioje baudžiamojoje byloje matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 str. reikalavimus atitinkantys – taigi, šiuo atveju reikalingi ir būtini, duomenys. Čia yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; pakankami duomenys apie kaltinamąjį; aprašyta nusikalstama veika, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą ir padarinius; aptartos įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; nurodytas BK straipsnis ir jo dalis, numatanti atsakomybę už padarytą veiką; nurodyti kaltinamojo gynėju vardai ir pavardės; pakankamai išsamiai aprašyta kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo (107-108 b.l.). Taigi, visi esminiai BPK 219 str. reikalavimai kaltinamojo akto turiniui yra išpildyti.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas abejoja kaltinamajame akte pateikta kaltinamojo veikos kvalifikacija. Tačiau, baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato, jog konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia prokuroras surašydamas kaltinamąjį aktą, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Taigi, gavus baudžiamąją bylą, kurioje nėra akivaizdžių ir aiškiai matomų kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų, teismas turėtų iš esmės spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, be abejonės, jeigu nėra kitų aplinkybių, numatytų BPK 232 str. Be paminėto, prokurorui taip pat suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir pan., kaip tai numato BPK 256 str. 1 ir 2 d., jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus atsiranda tam būtinybė. Perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką į lengvesnę, kuomet iš esmės nesikeičia faktinės bylos aplinkybės, turi teisę ir pats teismas (BPK 256 str. 4 d.). Tokiu būdu, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Vertinti gi byloje esančius įrodymus ir, tuo labiau, daryti išvadas apie galimą nusikalstamos veikos kvalifikavimą jau bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teismas neturėtų.
Prokurorė visiškai teisingai skunde nurodė, kad iškilus pagrįstiems neaiškumams, teismas ir šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje galėjo pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti BPK XIV skyriaus 2, 3, 4 ir 5 skirsniuose numatytą proceso veiksmą ar organizuoti šio proceso veiksmo atlikimą (BPK 232 str. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pats teismas nėra pasyvus proceso dalyvis, t.y. reikalui esant teismas savo iniciatyva gali atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir pan. (BPK 287 str.). Skundžiamoje nutartyje teismo nurodytos aplinkybės galėtų būti priskirtos ne kaltinamojo akto turinio, o paties ikiteisminio tyrimo trūkumams, kurie pilnai gali būti išspręsti arba pašalinti tiek rengiantis bylą perduoti nagrinėti teisme, tiek ir paties teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tam visiškai nebūtina baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kaip kad tai šiuo atveju padarė pirmos instancijos teismas.
Todėl, ši skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ji naikinama, priimant naują sprendimą – grąžinant bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui nuo bylos parengimo nagrinėti teisme stadijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas
NUTARĖ:
Panaikinti 2008-09-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje T. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti nuo bylos parengimo nagrinėti teisme stadijos.
Ši nutartis neskundžiama.