Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. N. atstovei advokato padėjėjai Karinai Pribylovai,

išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. K.,

išvadą teikiančios institucijos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Telegrafistas“ dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. N., institucijai teikiančiai išvadą byloje Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo D. V. ieškinys atsakovui Sodininkų bendrijai „Telegrafistas“ dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. N., institucijai teikiančiai išvadą byloje Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Ieškinyje nurodyta, kad 2015-10-10 Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ vandenvietės teritorijoje įvyko Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ narių susirinkimas. Susirinkimo metu svarstant darbotvarkės 2 klausimą „Valstybinės žemės išpirkimas ir išpirkimo tvarkos nustatymas“ sprendimu Nr. 2 buvo nuspręsta išpirkti SB „Telegrafistas“ nuosavybės teise laisvą valstybinę žemę, esančią greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomą 1995-04-05 nuomos sutartimi Nr. 01/95-4983. Sprendimu Nr. 3 buvo nuspręsta valstybinės žemės sklypo, esančio greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimas, išpirkimas bendrijos nuosavybės teise ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymas apmokamas besiribojančio sklypo savininko A. N. lėšomis. Sprendimu Nr. 4 buvo nuspręsta iš valstybės išpirkto sklypo, esančio greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iki 2,3 aro dydžio išnuomoti bendrijos nariui A. N., pasirašant ilgalaikę 99 metų nuomos sutartį su bendrija suderintomis sąlygomis; leisti A. N. išnuomotą sklypą apsitverti bendra tvora su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir statyti statinius statybą reglamentuojančių įstatymų tvarka; leisti A. N. rengti nuomojamo sklypo detalųjį planą ir žemėtvarkos projektą, o taip pat, esant galimybei, perleisti nuomojamą sklypą asmeninės nuosavybės teise, prijungiant jį prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-10-10 atsakovo narių sprendimai Nr. 3 ir Nr. 4, kuriais patenkinti išimtinai vieno bendrijos nario trečiojo asmens interesai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, atsakovo steigimo dokumentams. Valstybinio žemės sklypo, kurį atsakovas valdo 1995-04-05 nuomos sutarties Nr,. 01/95-4983 pagrindu, apie 7,5 aro dalyje, esančioje greta (duomenys neskelbtini) sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1974 metų yra įrengtas ir sodininkų poreikiams naudojamas 100 metrų gylio vandens gręžinys. Gręžinys įregistruotas Žemės gelmių registre 1997-07-07, gręžinio identifikavimo numeris 1008. 2002-04-15 keturiolika bendrijos narių, įskaitant ieškovą, kreipėsi į atsakovo valdybą su prašymu leisti savo lėšomis įrengti požeminį vamzdyną ir giluminio siurblio pultą. 2002-04-20 sodininkų bendrijos valdyba nutarė leisti įrengti požeminį vamzdyną, modernizuojant giluminio siurblio valdymą; nustatyti, kad požeminio vamzdyno įrengimo ir kiti vandens tiekimo sistemos pagerinimo darbai bus atliekami tik bendrijos narių, kurie yra šių darbų jungtinės veiklos dalyviai; įpareigoti D. V. ir K. A. prižiūrėti šio protokolo antrojo klausimo vykdymą. 2004 metais atlikti vandens tiekimo sistemos pagerinimo (modernizavimo) darbai, kurie davė ekonominę naudą. Giluminis siurblys yra sumontuotas kartu su plastikiniu išilginiu 100 mm diametro 65 metrų ilgio vamzdžiu. Šiai dienai iš gręžinio vanduo nuolatos yra tiekiamas 16 šeimų (54 asmenims). 2005-07-03 įvykusio atsakovo narių visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta atlikti detalųjį planą ir išpirkti vandenvietės bokšto teritoriją ir sodo keliuką, esantį tarp 8 ir 8a sklypų. 2005-08-18 susitarimu, 27 bendrijos nariai susitarė pirkti bendrijos nuosavybėn bendrosios dalinės nuosavybės teise žemę, naudojamą vandenvietės statinių eksploatacijai bei lygiomis dalimis įsigyti parduodamą valstybinės žemės sklypą ir apmokėti išlaidas. 2015-10-10, pažeisdamas vandenvietės statinių bendraturčių susitarimą, atsakovo narių susirinkimas priėmė sprendimą vandenvietės statinių eksploatacijai naudojamą ir tarnaujantį žemės sklypą išpirkti tik trečiojo asmens A. N. lėšomis, siekiant patenkinti šio bendrijos nario interesus turėti didesnį žemės sklypą. Jungtinės veiklos dalyvių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų vandenvietės statinių tinkamam naudojimui bei eksploatavimui tarnaujančio žemės sklypo išpirkime privalo dalyvauti šio objekto bendraturčiai, atitinkamai ir ieškovas. Atsakovo narių susirinkimo sprendimu buvo užkirstas kelias ieškovui vykdyti įstatyme įtvirtintas pareigas. Žemės sklypo išpirkimas išimtinai vieno bendrijos nario lėšomis, kelia grėsmę kitų bendraturčių teisei naudotis vandenvietės statiniais bei juos eksploatuoti, juos prižiūrėti, atlikti remonto darbus, siekiant užsitikrinti, kad geriamasis vanduo būtų tiekiamas nepertraukiamai, saugiai. Tokią grėsmę patvirtina ir kitas atsakovo narių 2015-10-10 susirinkimo metu priimtas sprendimas Nr. 4. Minėtas gręžinys yra vienintelis geriamojo vandens tiekimo šaltinis sodininkų bendrijos teritorijoje. Pažymėjo, kad sodininkų bendrijos teritorijoje eksploatuojamo vandens gręžinio pase nėra nurodytas sanitarinė apsaugos zonos dydis, todėl turi būti vadovaujamasi apsaugos zonos dydžiu, kuris nustatytas teisės aktais. Vandenvietės teritorijai yra nustatytas 15 metrų apsaugos zona, t.y. du kartus mažesnė, nei siūloma teisės aktais, todėl jos sumažinimas siekiant patenkinti vieno bendrijos nario interesus, prieštarauja ne tik teisės aktais nustatytiems reikalavimams bei atsakovo veikslo tikslams, bet neatitinka ir protingumo principų. Atsakovo narių susirinkimas, priėmęs sprendimus, kurių projektus parengė atsakovo valdyba, veikdama vieno valdybos nario interesais, neturėjo jokių duomenų apie tokių sprendimų neigiamas pasekmes, nes nuo susirinkimo dalyvių buvo nuslėptos visos aplinkybės, reikšmingos šių klausimų sprendimui. Atsakovo narių 2015-10-10 susirinkimo sprendimai Nr. 3 ir Nr. 4 yra neteisėti, todėl naikintini. Teismo prašo pripažinti negaliojančiais 2015-10-10 Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ narių susirinkimo Sprendimą Nr. 3 „valstybinės žemės sklypo, esančio greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimas, išpirkimas bendrijos nuosavybės teise ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymas apmokamas nesiribojančio sklypo savininko A. N. lėšomis“ ir Sprendimą Nr. 4., kuriuo buvo nuspręsta iš valstybės išpirkto sklypo, esančio greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iki 2,3 aro dydžio išnuomoti bendrijos nariui A. N., pasirašant ilgalaikę 99 metų nuomos sutartį su bendrija suderintomis sąlygomis; leisti A. N. išnuomotą sklypą apsitverti bendra tvora su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir statyti statinius statybą reglamentuojančių įstatymų tvarka; leisti A. N. rengti nuomojamo sklypo detalųjį planą ir žemėtvarkos projektą, o taip pat, esant galimybei, perleisti nuomojamą sklypą asmeninės nuosavybės teise, prijungiant jį prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas atsakovo Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Bendrijos susirinkimo sprendimai buvo priimti teisėtai, laikantis susirinkimų sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Susirinkime dalyvavę bendrijos nariai aiškiai išreiškė savo valia šių sprendimų priėmimui. Šiai dienai bendrija iš valstybės įgijo ir nuosavybės teise valdo 28,13 arų sklypą. Bendrijos 2011-10-01 sprendimu ieškovui leista naudotis minėto sklypo 3,2 arų dalimi ir pasirašyti ilgalaikės nuomos sutartį. Ieškovas šia suteikta galimybe yra pasinaudojęs visa apimtimi. Valstybinės žemės sklypas, kurį 2015-10-10 sprendimu nutarta išpirkti iš valstybės, ribojasi tik su bendrijos narių A. N. ir M. M. sklypais. A. N. sutiko skirti asmeninių lėšų valstybinės žemės išpirkimui, o M. M. sutiko su šiuo siūlymu. Bendrijos susirinkimas tam pritarė net 92 proc. balsų dauguma bei M. M.. Bendrijos susirinkimas apsvarstė ir ieškovo siūlymą priimti jo piniginį įnašą valstybinės žemės išpirkimui. Tokiam siūlymui pritarė tik vienas susirinkimo dalyvis, t.y. pats ieškovas, vienas dalyvis susilaikė, o kvalifikuota susirinkimo dauguma atmetė tokį ieškovo pasiūlymą, nes jo žemės sklypas su išperkamuoju nesiriboja. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokios rašytinės jungtinė veiklos sutarties, todėl jokie įsipareigojimai ir tariamai nusistovėjusi bendrijos narių daug metų taikoma jungtinės veiklos dalyvių žemės sklypų išpirkimo praktika nėra ir negali būti kildinama iš tariamai sudarytos ieškovo įsivaizduojamos jungtinės veiklos sutarties. Šiuo atveju egzistuoja atskiras juridinis asmuo – Sodininkų bendrija „Telegrafistas“, kuris veikia kaip bet kuris kitas savarankiškas, atskiras nuo savo dalyvių juridinis asmuo. Bendrijai priklausantis gręžinys yra įrengtas dar 1974 metais. Vandens gręžinio pase nurodyta, kad gręžinio užsakovas yra sodininkų bendrija, todėl bendrija ir yra gręžinio savininkė. Gręžinys ir vandens tiekimo sistema yra bendrijos turtas, jo naudojimo, tvarkymo, padavimo klausimus ir disponavimo turtu tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas. Trečiojo asmens numatoma išsinuomoti sklypo dalis nepatenka į vandens gręžinio apsaugos zoną. Bendrijos gręžinio vandenvietė priskiriama vandenvietei, kuriai pirmosios (griežtojo režimo) juostos spindulys yra 5 arba 10 metrų. Atsižvelgiant š bendrijos gyventojų skaičių, kuriems iš gręžinio yra tiekiamas vanduo, vandens gręžinio apsaugos zona yra 5 metrų spinduliu. Vasarą gręžinio vandeniu gali naudotis visis bendrijos nariai, tačiau gręžinio tiekiamu vandeniu visus metus naudojasi 14 sklypų gyventojai. Iš viso gyventojų yra 46, o ne 54. A. N. išnuomoto sklypo riba yra nutolusi daugiau nei 10 metrų nuo vandens gręžinio. Šiai dienai nesant jokių detaliųjų planų, jokių statybos leidimų ar kitos statyboms reikalingos dokumentacijos, nėra jokio pagrindo spręsti ir interpretuoti apie galimą žalą geriamojo vandens kokybei ir tariamus vandens grąžinio naudojimo ribojimus. Teismo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. N. atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovo ginčijami 2015-10-10 bendrijos susirinkimo metu priimti sprendimai Nr. 3 ir Nr. 4 buvo priimti teisėtai, laikantis susirinkimų sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Susirinkime dalyvavę bendrijos nariai aiškiai išreiškė savo interesą šių sprendimui, vieningai balsavo už šių sprendimų priėmimą. Nurodė, kad atsakovo pozicijai dėl ieškinio pilnai pritaria bei prisideda prie atsakovo atsiliepime išreikštų argumentų. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo galės imtis neteisėtų veiksmų ir užkirsti kelią gręžinio tinkamam naudojimui ar darys kitokią žalą vandentiekiui, yra tik niekuo nepagrįsti ieškovo samprotavimai. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Institucija teikianti išvadą byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išvadoje nurodė, kad 1997-07-07 Žemės gelmių registre įregistruotas gręžinys (identifikavimo Nr. 1008) yra valstybinėje žemėje tarp žemės sklypo Nr. 9 ir žemės sklypo Nr. 10, remiantis informacija, esančia viešuose registruose ir bendrijos archyvine byla, žemės sklypas nėra suformuotas. Tarnybos nuomone, sodininkų bendrija turėjo teisę išpirkti laisvą valstybinę žemę, esančią greta žemės sklypo Nr. 9 ir žemės sklypo Nr. 10. Atmestinas ieškovo reikalavimas panaikinti bendrijos sprendimą Nr. 3, kadangi nėra draudžiamas valstybinės žemės išpirkimas sodininkų bendrijos nuosavybės teise. Minėtas sprendimas buvo priimtas sodininkų bendrijos narių susirinkime, kuris išreiškė visos bendrijos valią. Toks bendrijos narių susirinkimo priimtas sprendimas neprieštarauja sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ interesams. Tarnybos nuomone, sprendimu Nr. 4 būtų sumažinama 1997-07-07 Žemės gelmių registre įregistruoto gręžinio apsaugos zona. Kuri šiuo metu yra 15 metrų, t.y. 5 kartus mažiau nei rekomenduojama tesiės aktuose.

Institucija teikianti išvadą byloje Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodė, kad gręžinys, identifikavimo Nr. 1008, Žemės gelmių registre įregistruotas 1997-07-17. Pagal Žemės gelmių registro duomenis gręžinio Nr. 1008 išteklių rūšis – požeminis vanduo, paskirtis – gavybos, būklė – veikiantis, adresas – Vilniaus apskr.., Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gręžiniui Nr. 1008 nustatytų ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų vandenvietės apsaugos zonos nėra. Ieškovo teiginiai ieškinyje, kad atsakovo sprendimais pakeičiama vandenvietės apsaugos zona nepagrįsti, nes teisės aktai nesuteikia jai tokios tesiės. Gręžiniui vandenvietės apsaugos zona turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į požeminį gėlą vandenį iš gręžinio naudojančių asmenų skaičių arba per parą vidutiniškai paimamo iš gręžinio vandens kiekį. Jeigu požeminį gėlą vandenį naudojančių asmenų yra mažiau kai 50 arba kai per parą vidutiniškai paimama ne daugiau kaip 10 m³ vandens, gręžiniui Nr. 1008 turėtų būti nustatoma 5 m vandenvietės apsaugos zona 1-oji juosta (griežto režimo apsaugos juosta) aplink vandenvietę. Jeigu požeminį gėlą vandenį naudojančių asmenų yra 50 ar daugiau arba kai per parą vidutiniškai paimama daugiau kaip 10 m³ vandens, gręžiniui turėtų būti nustatoma vandenvietės apsaugos zona 1-oji juosta (griežto režimo apsaugos juosta) 10 m spinduliu aplink gyvenvietę ir vandenvietės apsaugos zona taršos apribojimo juosta 50 m spinduliu (įskaitant 1-ąją juostą) aplink gyvenvietę. Gręžinio Nr. 1008 vandenvietės apsaugos zona turėtų būti nustatoma ir įregistruojama vadovaujantis Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo 15 punktu.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad įregistravus gręžinį vandentiekio apsaugos zona nebuvo įregistruota. Ieškovas nurodė, jog jis yra suinteresuotas asmuo dalyvauti išpirkimo procese. Ieškovas siekia, kad tretieji asmenys nedarytų poveikio vandentiekiui. Ieškinio tikslas yra gauti geriamąjį vandenį ir ateityje išvengti nuostolių. Šiuo metu geriamojo vandens vartotojų yra 16 pastatų ir 54 asmenys nuolatinai vartojantys geriamąjį vandenį. Gyventojai per parą sunaudodavo daugiau nei 10 m³ vandens, apie 12 m³ . Ieškovas neturi patvirtintos techninės dokumentacijos dėl gręžinio ir žemės sklypo, kurie patvirtintų jo teiginius, nurodytus ieškinyje, kadangi jis tokia dokumentacija nedisponuoja. Atsakovas nepateikė vandentiekio apžiūros dokumentacijos, kad matytųsi kaip yra išsidėstę įrenginiai. Ieškovas turi žodinį kitų bendrasavininkų įgaliojimą kalbėti jų vardu. Statiniai patenka į zoną, kuri būtų leidžiama naudotis trečiajam asmeniui, patenka vandens bokštas. Jeigu Narkevičius apsitvertu tvora žemės sklypo dalį, kuri jam būtų perduota, požeminiai įrenginiai patektų į jo sklypą, antžeminiai statiniai ne. Vandentiekio požeminės trasos patenka ir į kitų savininkų žemės sklypus. Išpirkimas turi būti vykdomas visuotinai dalyvaujant bendrijos nariams. Šiai dienai, kiek kubų vandens gręžinys išgavo, duomenų neliko. Vandenvietei buvo nustatyta 15 m. apsaugos zona, spindulio vidurys buvo pasirinktas vandens bokštas. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį prašė tenkinti.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė byloje pateiktą tarnybos išvadą.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas palaikė byloje pateiktą tarnybos išvadą.

Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. N., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jį atstovauja advokato padėjėja Karina Pribylova. Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 1995-04-05 nuomos sutarties Nr. 01/95-4983 pagrindu atsakovas Sodininkų bendrijai „Telegrafistas“ valdo valstybinį žemės sklypą, kuriame yra gręžinys, identifikavimo Nr. 1008 (tomas 1, e.b.l. 23-26). Gręžinys, identifikavimo Nr. 1008, Žemės gelmių registre įregistruotas 1997-07-17, gręžinys įrengtas 1974-01-01, pagal Žemės gelmių registro duomenis gręžinio Nr. 1008 išteklių rūšis – požeminis vanduo, paskirtis – gavybos, būklė – veikiantis, adresas – Vilniaus apskr.., Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). (tomas 5, e.b.l. 134). 2015-10-10 įvyko Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ narių susirinkimas. Susirinkimo metu svarstant darbotvarkės 2 klausimą „Valstybinės žemės išpirkimas ir išpirkimo tvarkos nustatymas“ sprendimu Nr. 2 buvo nuspręsta išpirkti SB „Telegrafistas“ nuosavybės teise laisvą valstybinę žemę, esančią greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomą 1995-04-05 nuomos sutartimi Nr. 01/95-4983. Sprendimu Nr. 3 buvo nuspręsta valstybinės žemės sklypo, esančio greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimas, išpirkimas bendrijos nuosavybės teise ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymas apmokamas besiribojančio sklypo savininko A. N. lėšomis. Sprendimu Nr. 4 buvo nuspręsta iš valstybės išpirkto sklypo, esančio greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), dalį iki 2,3 aro dydžio išnuomoti bendrijos nariui A. N., pasirašant ilgalaikę 99 metų nuomos sutartį su bendrija suderintomis sąlygomis; leisti A. N. išnuomotą sklypą apsitverti bendra tvora su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir statyti statinius statybą reglamentuojančių įstatymų tvarka; leisti A. N. rengti nuomojamo sklypo detalųjį planą ir žemėtvarkos projektą, o taip pat, esant galimybei, perleisti nuomojamą sklypą asmeninės nuosavybės teise, prijungiant jį prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e.b.l. 17-22). Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodė, kad šiuo metu gręžiniui Nr. 1008 nustatytų ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos vandenvietės apsaugos zonos nėra (tomas 5, e.b.l. 133).

Byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos sprendimo teisėtumo.

Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys).

Mėgėjų sodininkystės veikla skirta keletui tikslų, kurie ne visi gali būti aktualūs atskiriems asmenims, turintiems sklypus sodų bendrijos teritorijoje, įgyvendinti: vieni jų gali teikti prioritetą žemės ūkio produkcijai auginti, kiti – apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis ar aktyviam poilsiui. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Dėl to bendrijos narių galimybę savo nuožiūra plėtoti mėgėjų sodininkystę riboja ne tik teisės aktų, aktualių vykdant pasirinktą veiklą, reikalavimai (pvz., aplinkosaugos, žemėtvarkos, statybos sričių), bet ir būtinybė paisyti bendrų interesų, atsižvelgti į kitų bendrijos narių suderintus ir įstatymų nustatyta tvarka išreikštus poreikius. SBĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

Pagal SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

Byloje nagrinėjamu atveju 2015-10-10 įvyko Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ narių susirinkimas, kuriame (be kitų sprendimų) buvo nuspręsta išpirkti SB „Telegrafistas“ nuosavybės teise laisvą valstybinę žemę, esančią greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), valdomą 1995-04-05 nuomos sutartimi Nr. 01/95-4983. Sprendimu Nr. 3 buvo nuspręsta, jog valstybinės žemės sklypo, esančio greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. 9 ((duomenys neskelbtini)) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimas, išpirkimas bendrijos nuosavybės teise ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymas apmokamas besiribojančio sklypo savininko A. N. lėšomis. Sprendimu Nr. 4 buvo nuspręsta iš valstybės išpirkto sklypo, esančio greta (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį iki 2,3 aro dydžio išnuomoti bendrijos nariui A. N., pasirašant ilgalaikę 99 metų nuomos sutartį su bendrija suderintomis sąlygomis; leisti A. N. išnuomotą sklypą apsitverti bendra tvora su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statyti statinius statybą reglamentuojančių įstatymų tvarka; leisti A. N. rengti nuomojamo sklypo detalųjį planą ir žemėtvarkos projektą, o taip pat, esant galimybei, perleisti nuomojamą sklypą asmeninės nuosavybės teise, prijungiant jį prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e.b.l. 17-22).

Ieškovas, ginčydamas 2015-10-10 susirinkimo sprendimus Nr. 3 ir Nr. 4, remiasi argumentais, kad žemės sklypo išpirkimas išimtinai vieno bendrijos nario lėšomis kelia grėsmę kitų bendraturčių teisei naudotis vandenvietės statiniais bei juos eksploatuoti, juos prižiūrėti, atlikti remonto darbus, siekiant užsitikrinti, kad geriamasis vanduo būtų tiekiamas nepertraukiamai, saugiai.

Tai, kad po ginčijamo susirinkimo sprendimo priėmimo ir jo įgyvendinimo bus galima be trukdžių atlikti vandenvietės statinių priežiūrą bei vykdyti remonto darbus paneigia atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. bendrovių, kurios daugelį metų vykdė vandens gręžinio remonto darbus pažymos. UAB „Juovaldas“ pažymi, jog atlikus Sodininkų bendrijai „Telegrafistas“ priklausančio gręžinio (identifikavimo Nr.1008) buvimo vietos vertinimą ir atstumą iki Kalnėnų gatvės važiuojamosios dalies, nemato kliūčių atlikti gręžinio einamojo remonto, aptarnavimo ir rekonstrukcijos darbus, kai aplink gręžinį iki besiribojančių sklypų išlaikoma nepatverta 5 metrų riba (e.b. 4 t. b.l. 186). UAB „Artva“ 2016-03-23 rašte nurodyta, kad įvertinus Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ eksploatacinio gręžinio (identifikavimo Nr.1008) išdėstymo vietą ir atstumą nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, rekomenduoja, kad tvora, ribojanti gręžinį su aplinkine teritorija būtų ne arčiau kaip 5-8 metrai iki gręžinio. Tokios aikštelės pilnai pakaktų privažiavimui prie gręžinio, jo remontui ir profilaktikai (e.b. 4 t. b.l. 187).

Pažymėtina, jog pagal į bylą pateiktą Žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašą gręžinį 1974 metais įrengė valstybinė Vilniaus hidrogeologijos įmonė „Artva“ ir, kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, minima bendrovė ir toliau vykdo gręžinio priežiūrą (tomas 5, e.b.l. 134). Taigi, minėti įrodymai patvirtina, jog bendrovėms prižiūrinčioms gręžinį nebus kliūčių prižiūrėti ir atlikti gręžinio remonto darbus, siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekimą (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos, kad požeminio vandens vandenvietės nebūtų užterštos pavojingomis medžiagomis. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarką nustato aplinkos ministras.

Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ teritorijoje veikiantis gręžinys identifikavimo Nr.1008 Žemės gelmių registre įregistruotas 1997-07-17, išteklių rūšis – požeminis vanduo, paskirtis – gavybos, būklė – veikiantis, vandenvietės apsaugos zonos nenustatytos (e.b. 5 t. b.l. 134).

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens vandenviečių, iš kurių tiekiama ar planuojama tiekti vidutiniškai daugiau kaip 10 m³ geriamojo vandens per parą arba kai geriamasis vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, arba kai jis naudojamas ūkinei komercinei veiklai, apsaugos zonos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Šių zonų nustatymo tvarką nustato aplinkos ministras. Šiose zonose taikomi ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš geriamojo vandens vandenviečių paimamą vandenį, apribojimai, kuriuos nustato Vyriausybė, tvirtindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų aprašą. 2015-12-14 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-912 „Dėl Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zona , atsižvelgiant į požeminio vandens naudojimo paskirtį ir paimamą jo kiekį, gali būti sudaryta iš trijų apsaugos juostų: griežto režimo apsaugos juosta (toliau – 1-oji juosta) nustatoma ne mažesniu kaip: 1) 5 m spinduliu aplink I grupės požeminio vandens vandenvietes; 2) 10 m spinduliu aplink II grupės požeminio vandens vandenvietes; 3) 25 m spinduliu aplink III grupės požeminio vandens vandenvietes ir infiltracinius įrenginius.

Pagal į bylą pateiktą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadą gręžiniui Nr. 1008 turėtų būti nustatoma vandenvietės apsaugos zonos 1-oji juosta (griežto režimo apsaugos juosta) 10 m spinduliu aplink vandenvietę ir vandenvietės apsaugos zonos taršos apribojimo juosta 50 m spinduliu (įskaitant 1-ąją juostą) aplink vandenvietę. Gręžinio vandenvietės apsaugos zona turėtų būti nustatoma ir įregistruojama vadovaujantis Aprašo 15 punktu (e.b. 5 t. b.l. 131 -133). Tai, kad ginčijamus bendrijos susirinkimo sprendimus įgyvendinus būtų pažeista vandenvietės apsaugos zona Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išvadoje nenurodyta, o teismo posėdžio metu institucijos atstovas patvirtino, jog vandenvietės apsaugos zonos taršos apribojimas nesietinas su ginčijamais susirinkimo sprendimais, kadangi ir iki susirinkimo sprendimų priėmimo vandenvietės apsaugos zonos taršos apribojimo juosta buvo naudojamų žemės sklypų teritorijoje.

Pagal į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, jog sodininkų bendrijoje „Telegrafistas“ iš gręžinio tiekiamas vanduo daugiau nei 50 asmenų ir išgaunama daugiau nei 10 m³

vandens per parą (tomas 5, e.b.l. 142), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-14 įsakymo Nr.D1-912 „Dėl požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.1 ir 5.3 punktais, požeminio vandens gavybos gręžinio Nr.1008 griežto režimo apsaugos juosta turi būti 10 m spinduliu aplink vandenvietę. Atsakovas pateikė į bylą sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ išperkamosios valstybinės žemės sklypo ir vandens gręžinio griežtojo režimo apsaugos juostų nepatvirtintą planą, pagal kurį įvykdžius ginčijamo bendrijos susirinkimo sprendimą ir bendrijai išnuomojus A. N. žemės sklypo dalį išnuomota žemės sklypo dalis nekirstų 10 metrų spindulio griežto režimo apsaugos juostos (tomas 4, e.b.l. 31).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis su kitais „jungtinės veiklos grupės“ nariais įgijo nuosavybės teisę į vandens gręžinį, todėl tik jungtinės veiklos grupės partneriai gali priimti sprendimus dėl vandenvietės bokšto teritorijos nuomos ir/ar išpirkimo. Įstatymas numato, jog be bendrojo naudojimo žemės, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Pagal į bylą pateiktą 2004-04-03 Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ susirinkimo sprendimą buvo nutarta įrengti požeminį vandentiekį ir patvirtinti 500,00 Lt rinkliavą, kuri bus renkama po pirmojo etapo įrengimo (tomas 1, e.b.l. 12). 2011-10-01 Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ narių susirinkime buvo aptariama vandenvietės būklė, planuojami darbai, nustatomas rinkliavos dydis už prisijungimą prie požeminio vandentiekio (tomas 1, e.b.l. 38). Taigi, būtent sodininkų bendrijos susirinkimas priėmė sprendimą įrengti požeminį vandentiekį, rūpintis vandenvietės būkle, imti rinkliavas už prisijungimą, todėl ir priimdamas ieškovo ginčijamus sprendimus sprendė išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, o vien tai, kad 14 bendrijos narių kreipėsi į bendrijos valdybą ir gavo pritarimą įrengti požeminį vamzdyną ir giluminio siurblio valdymo punktą nepatvirtina, jog buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis (tomas 1, e.b.l. 13,14).

Vertinant ieškinio argumentus dėl bendrijos sprendimų teisėtumo, svarbu pažymėti ir tai, kad 2015-10-10 Sodininkų bendrijos „Telegrafistas“ susirinkime ieškovas dalyvavo ir pasisakė, jog ir jis pats norėtų prisidėti asmenimis lėšomis išperkant valstybinę žemę, tą aplinkybę patvirtindamas ir parengiamajame teismo posėdyje. Balsuojant dėl šio prašymo, bendrijos nariai pasisakė: už-1, prieš – 24, susilaikė -1. Taigi, ieškovas ir pats siekė savo lėšomis prisidėti prie ginčo valstybinės žemės išpirkimo taip gaunant galimybę ilgalaikei valstybinės žemės nuomai (ką yra padaręs ir anksčiau) tokiu būdu naudodamasis ne tik nuosavybės teise priklausančiu, bet ir nuomojamu žemės sklypu (tomas 1, e.b.l. 19).

Apibendrinus nurodytus motyvus ir įvertinus tai, jog nenustatyta, kad ginčijami bendrijos sprendimai prieštarautų teisėms aktams ar bendrijos narių interesams, ieškinys atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius 700,00 Eur atstovavimo išlaidų turėjimą (tomas 5, e.b.l. 145). Ieškinį atmetus, atsakovo prašymas tenkinamas, priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai 700,00 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, pažymint, jog priteisiamos atstovavimo išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų prašo priteisti 600,00 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus (tomas 4, e.b.l. 190-192). Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas įvertinęs parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį, kurio motyvų apimtis – 1 lapas), tai, kad nebuvo pateikta kitų įrodymų, o remtasi tik atsakovo surinktais, tai, jog atstovavo advokato padėjėjas, bylinėjimosi išlaidos mažintina. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atstovavimo išlaidas patirtas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų mažina iki 300,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovo trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų naudai priteisiama 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,48 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Sodininkų bendrija „Telegrafistas“, j.a.k. 191503756, naudai 700,00 Eur (septyni šimtai Eur) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (trys šimtai Eur) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.