Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prievolės padalijimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus, papildomai paaiškino, kad su atsakovu kartu santuokoje gyveno vieną savaitę ir pradėjo gyventi atskirai. Išsiskyrė dėl charakterių nesutapimų, nesutarė, kaip vesti bendrą ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė G. Š. ( iki santuokos B.), gimusi (duomenys neskelbtini)ir atsakovas M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini). Šalys vaikų nesusilaukė.

Ieškovė ir atsakovas neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, vertybinių popierių, santaupų, ieškovė neturi transporto priemonių, atsakovas turi savo vardu registruotą iki santuokos įgytą transporto priemonę. Išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Šalys nuo 2018 m. rugpjūčio pabaigos negyvena kartu. Atsakovas M. Š. turi kreditorinį įsipareigojimą VSDFV Panevėžio skyriui, tai yra asmenimis atsakovo įsipareigojimas ir jo prievolė.

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinio pareigos nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Šalys, sudarė santuoką 2018 m. rugpjūčio 24 d., pagyveno savaitę kartu, suprato, kad padarė klaidą ir nusprendė gyventi atskirai. Nė viena iš šalių nesistengė išsaugoti šeimą. Šalys neprašo skirti termino susitaikymui. Nuo santuokos sudarymo nepraėjo vieneri metai, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas su ieškiniu sutinka.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( CK 3.51 – 3.54 straipsniai).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos buvusi pavardė „B.“, o atsakovui prigimtinė pavardė –„Š.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, smulkus kilnojamasis turtas ir namų apyvokos daiktai pasidalinti, reikalavimų juos padalinti nėra, todėl byloje turto padalijimo klausimai nesprendžiami.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas turi kreditorių. Atsakovas nurodė turintis kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kuriai po santuokos nutraukimo skolą mokės pats. Kreditorius su nurodytu prievolės vykdymu sutinka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys patenkintas pilnai. Ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti jos sumokėtų 75 eurų bylinėjimosi išlaidų. Byloje yra 5,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268, 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

G. Š. ( buvusi pavardė – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. Š. palikti pavardę – „B.“, atsakovui M. Š. – „Š.“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniškai vykdys prievolę kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Priteisti iš atsakovo M. Š. valstybei – 5,13 ( penkis eurus ir 13 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojo M. Š. asmens kodą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.