Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K., jo atstovui advokatui Algirdui Gervaičiui, institucijos, priėmusios nutarimą byloje, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovams Laurai Vitosienei, Mindaugui Mačiuliui, 2012 m. rugsėjo 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn D. K. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai dėl 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 398/399 AM 049831 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti 2010 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucijos) vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 398/399 AM 049831 ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Skunde teigiama, kad jokio žuvies iškrovimo iš valties kitoje vietoje nei yra numatyta leidime nebuvo atlikta, institucija netinkamai įvertino situaciją iškėlus pačią plaukiojimo priemonę ant kranto, kad išvengtų laivo su kroviniu paskendimo. Tvirtina, kad Institucija visiškai neatsižvelgė į duomenis apie avarinį laivo iškėlimą, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. D.K. teigimu 2010 m. rugpjūčio 24 d., apie 8.00 val. Kuršių mariose vykdė verslinę žvejybą, ištraukus tinklaičius su žuvimi pastebėjo, kad valtyje atsirado vandens. Suprato, kad valtis prakiuro, todėl siekdamas išsaugoti turtą ir krovinį, skubiai priėmė sprendimą grįžus į krantą pakelti laivą ir užtaisyti jame atsiradusią skylę. Kadangi valtį buvo būtina iškelti į krantą, valtimi su joje esančia žuvimi nuplaukė iki tralo, kuris stovėjo Uostadvario kaime, užplukdė valtį ant jo ir tralu valtį ištraukė ant kranto. Traukiant valtį tralu ant kranto, buvo sulaikytas pareigūnų. Tuo metu žuvis nei iš valties, nei iš tinklų nebuvo išimta. Pareigūnai, radę valtyje pagal verslinės žvejybos taisykles sugautą žuvį bei žvejybos įrankius, surašė žvejybos patikrinimo aktus ir neleido toliau tęsti privalomos verslinės žvejybos taisyklių reikalavimų, t.y. susitaisius laivą grįžti į išsikrovimo vietą, iškrauti žuvį, ją pasverti ir svėrimo duomenis užfiksuoti žvejybos žurnale. Teigia, kad negalėjo šiurkščiai pažeisti verslinės žvejybos vidaus vandenyse nuostatų, kadangi pagal verslinę žvejybą Kuršių mariose reglamentuojančius norminius aktus verslinės žvejybos metu reikalinga turėti žvejybos leidimą ir pildyti žvejybos žurnalus. Iš verslinės žvejybos patikrinimo aktų matyti, kad visos žvejybos žurnalų grafos buvo užpildytos teisingai, nebuvo užpildyta tik grafa „tikslus svoris“. Ši grafa užpildoma prieš nuvežant Kuršių mariose sugautas žuvis nuo iškrovimo vietos prieš tai jas pasvėrus. Kai statomi tinklaičiai išimami su žuvimi ir gabenami į krantą, ne vėliau kaip per 1 valandą po to, kai žuvys bus išrinktos iš tinklų, jos pasveriamos ir žurnale, skiltyse „Rūšys“ ir „Tikslus svoris“ įrašomas tikslus jų svoris. Kadangi verslinė žvejyba Kuršių mariose galima tik nakties metu ir turi baigtis ne vėliau kaip 9.00 val., t.y. žvejybos įrankiai turi būti ištraukti ir parvežti į krantą, o sulaikytas pareigūnų buvo apie 8.00 val., t.y. tik parplaukus iš Kuršių marių, sulaikymo metu žuvis dar nebuvo išimta iš žvejybos įrankių, todėl žuvis nebuvo pasverta ir žvejybos žurnale nebuvo nurodytas tikslus žuvies svoris. Visi privalomi veiksmai būtų buvę atlikti, sutvarkius prakiurusį laivą, grįžus į išsikrovimo vietą. Atkreipia dėmesį į tai, kad žodis išsikrauti lietuvių kalbos žodyne tapatinamas su žodžiais išimti, ištuštinti, iškiloti. Verslinės žvejybos taisyklėse ir žvejybos žurnalo išdavimo ir pildymo taisyklėse žuvies iškrovimo sąvoka neapibūdinta, tačiau įstatymas draudžia iškrauti iš plaukiojimo priemonės laimikį kitoje vietoje, nei yra numatyta leidime. Sulaikymo metu žuvis su žvejybos įrankiais buvo plaukiojimo priemonėje, su kuria buvo vykdyta žvejyba, todėl jokie žuvies iškrovimo iš plaukiojimo priemonės darbai nebuvo vykdomi. Tai ketinta atlikti grįžus į išsikrovimo vietą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. ir jo atstovas advokatas A. Gervaitis skundą palaiko ir prašo skundą tenkinti jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus vyresnysis valstybinis apsaugos inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 399AM047338 (b.l. 14-15), kuriame nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 24 d. 08:00 val., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) žvejybos įmonei, direktorius - grandininkas D. K., vykdydamas verslinę žūklę ir grįždamas iš verslinės žvejybos statomais tinklais Kuršių mariose, išsikrovė sugautą žuvį neleistinoje ir su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu nesuderintoje vietoje - Uostadvario kaime, Rusnės seniūnijoje, Šilutės rajone. Be to, D. K., veždamas sugautą žuvį nuo jam paskirtos išsikrovimo vietos Uostadvario uoste (Verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose Nr. 005772), neleistinai nepatikslino sugauto laimikio svorio žvejybos žurnale Nr. 000013. Turėjo sugavęs 370 vnt./280 kg karšio, 13 vnt./18 kg starkio. Tokiais savo veiksmais pažeidė Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 7, 11, 11.1, 11.2, 11.22 punktus ir Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11, 25, 32 ir 35 punktus.

2010 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus vyresnysis valstybinis apsaugos inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 398AM047787 (b.l. 16-17), kuriame nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 24 d., 08:00 val., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) žvejybos įmonei grandininkas D. K., vykdydamas verslinę žūklę ir grįždamas iš verslinės žvejybos statomais tinklais Kuršių mariose, išsikrovė sugautą žuvį neleistinoje ir su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu nesuderintoje vietoje - Uostadvario kaime, Rusnės seniūnijoje, Šilutės rajone. Be to, veždamas sugautą žuvį nuo jam paskirtos išsikrovimo vietos Uostadvario uoste (Verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose“ Nr. 005773), neleistinai nepatikslino sugauto laimikio svorio žvejybos žurnale Nr. 000150. Turėjo sugavęs: 370 vnt./280 kg karšio, 13 vnt./18 kg starkio. Tuo pažeidė Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 7, 11, 11.1, 11.2, 11.22 punktus ir Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11, 25, 32 ir 35 punktus.

2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 398/399 AM 049831 (b.l. 18) D. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui-grandininkui ir UAB (duomenys neskelbtini) grandininkui už Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 7, 11, 11.1, 11.2, 11.22 punktų ir Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11, 25, 32, 35 punktų pažeidimus pagal ATPK 87³ straipsnio 2 dalį paskirta 550 Lt bauda, jis įpareigotas atlyginti 16 100 Lt (UAB (duomenys neskelbtini)) ir 8 708 Lt (UAB (duomenys neskelbtini)) žalą, padarytą žuvų ištekliams.

ATPK 87³ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad verslinės žvejybos vidaus vandenyse nuostatų šiurkštus pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės užsiimti žvejyba atėmimą iki dvejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šioje teisės normoje įtvirtinto pažeidimo esmę (turinį) sudaro atitinkamų teisės aktų reglamentuojančių verslinės žvejybos vidaus vandenyse nuostatas turinys, nagrinėjamu atveju aktualios Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d.įsakymu Nr. D1-267 bei Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180.

Dėl Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių pažeidimo

Nagrinėjamu atveju, D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87³ straipsnio 2 dalį už tai, kad grįždamas iš verslinės žvejybos statomais tinklais Kuršių mariose, išsikrovė sugautą žuvį neleistinoje ir su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu nesuderintoje vietoje, tai yra Uostadvario kaime, Rusnės seniūnijoje, Šilutės rajone.

Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklės (redakcija galiojusi nuo 2010-05-16 iki 2011-01-14) nustato verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose reglamentavimo priemones, juridinių ir fizinių asmenų, vykdančių verslinę žvejybą (toliau – Žuvų išteklių naudotojai), pareigas, leidžiamus bei draudžiamus žvejybos įrankius ir būdus, verslinius žuvų dydžius, šalutinio laimikio dydžius, žvejybos režimą vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose. Šių Taisyklių 7 punkte yra apibrėžta šiurkštaus pažeidimo sąvoka – tai Žvejyba be Leidimo arba viršijus skirtą žvejybos limitą (kvotą), Žvejyba, naudojant draudžiamus arba tuo metu draudžiamus Žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius nei nurodyta Leidime, Žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, arba gaudymas žuvų, kurių Žvejyba visiškai arba tuo metu uždrausta, žvejybos datos, žvejybos įrankių, sugautų žuvų rūšių ir/ar kiekio įrašų žvejybos žurnale nenurodymas arba apytikslio žuvų svorio nurodymas su didesne nei 20 proc. paklaida žvejybos vietoje į dėžes sudėtam žuvų kiekiui ir didesne nei 30 proc. paklaida į dėžes nesudėtam žuvų kiekiui, bet ne mažiau nei 20 kg, taip pat apytikslio žuvų svorio nurodymas su didesne nei 40 proc. paklaida, bet ne mažiau nei 30 kg – kai žuvų laimikis gabenamas į krantą tinkluose, taip pat sugautų žuvų tikslaus svorio neteisingas nurodymas arba sugautų žuvų iškrovimas Leidime nenurodytose žuvų iškrovimo vietose. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad Žuvų išteklių naudotojai privalo: 11.1. turėti žvejybos vietoje leidimą ir žvejoti jame nurodytose vietose, laiku, įrankiais bei laikytis Leidimo sąlygų; 11.2. turėti Žvejybos vietoje žvejybos žurnalą ir pildyti jį laikantis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180, reikalavimų; <...> 11.22. Kauno mariose sužvejotas žuvis iškrauti tik su Kauno RAAD, o Kuršių mariose – su Klaipėdos RAAD suderintose žuvų iškrovimo vietose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad, laikotarpiui nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., Klaipėdos RAAD buvo išdavęs verslinės žvejybos leidimus vidaus vandenyse, žvejoti statomais tinklaičiais Kuršių mariose UAB (duomenys neskelbtini) Nr. 005773 (b.l. 26) bei UAB (duomenys neskelbtini) Nr. 005772 (b.l. 31). Šiuose leidimuose nurodyta: žuvų iškrovimo vieta - Uostadvario uostas; žvejyba galima tik tamsiu paros metu; esant būtinumui laimikį išsikrauti kitoje žuvų išsikrovimo vietoje negu nurodyta leidime, apie tai, darbo valandomis pranešti leidimą išdavusiai institucijai tel. 8-441 53942, kitu laiku, Klaipėdos arba Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkams V. M., tel. 8-618 38833, S. S., tel. 8-698 44527.

Byloje nėra ginčo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) interesais vykdė verslinę žvejybą ir (ar) sugavo žuvį Kuršių mariose. Taip pat ginčo nekyla ir dėl to, kad jis buvo sulaikytas Uostadvario kaime, iškėlus laivą, kuriame buvo tinklaičiai su visa sugauta žuvimi, ant tralo. D. K. iš esmės ginčija kaltę dėl inkriminuojamos veikos, teigdamas, kad grįžtant su pagauta žuvimi pastebėjo, jog prakiuro valties dugnas, todėl buvo priverstas plaukti į kitą, nei nurodyta žvejybos leidime – Uostadvario uostas, žuvies iškrovimo vietą Uostadvario kaime, kur buvo paliktas jo nuosavas visureigis su priemone valčiai sausuma gabenti – tralu. D. K. teigimu, jis tik norėjo ištraukęs laivą apžiūrėti valties dugną ir tuomet spręsti apie tolimesnius veiksmus dėl žuvies iškrovimo, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų.

D. K. nurodoma įvykio eigos bei teisinio vertinimo versija paneigiama teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklaustų V. V. (Klaipėdos AVPK vyr. specialistas, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius), L. J. (Klaipėdos AVPK pareigūnas), A. T. (Klaipėdos RAAD Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr.aplinkos apsaugos inspektorius) parodymais, kurie nurodė, jog D. K. buvo stabdytas automobiliui jau ištempus tralą ir važiuojant jam link savo namų valdos, esančios netoli sulaikymo vietos. Tralu tempiamoje valtyje buvo tinklai su Kuršių mariose sugauta ir iš tinklų neišpinta žuvimi. Liudytojai taip pat nurodė, kad sulaikymo vietoje, nei vienas iš žūklės grįžusių asmenų nenurodė apie valties dugno prakiurimą bei besisunkiantį į valtį vandenį. Apklausiant liudytoju teismo posėdžio metu D.D., kuris kartu su D. K. vykdė verslinę žvejybą (b.l.64), pastarasis nurodė, kad buvo apsemtas tik valties dugnas o valtyje veikiantis vandens siurblys pumpavo vandenį. Taigi net ir konstatavus, kad valties korpusas buvo pažeistas, jos techninė būklė nebuvo tokia, kad nebūtų galima vykdyti žvejybos laimikio iškrovimo numatytoje vietoje, be to valties techninė įranga leido vandenį šalinti iš valties ir grėsmės valčiai nuskęsti nebuvo. Be to iš administracinio teisės pažeidimo protokolų matyti, kad D.K. 2010 m. rugsėjo 8 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus paaiškinimo neteikė ir jokių svarbių aplinkybių dėl būtinumo iškrauti žuvį kitoje vietoje nei numatyta leidime nenurodė. Savo versiją apie valties defektus iškėlė tik 2010 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime (b.l.34), tai yra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dieną. Įvertinus faktinius bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad D. K. iškelta versija dėl valties dugno prakiurimo yra siekimas išvengti administracinės atsakomybės bei išvengti žalos padarytos žuvies ištekliams atlyginimo, todėl laikytina nepagrįsta.

Be to pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos RAAD išduotuose verslinės žvejybos leidimuose vidaus vandenyse yra numatyta, kokie veiksmai turi būti atliekami esant būtinumui žuvį iškrauti kitoje žuvų išsikrovimo vietoje, negu nurodyta leidime. D. K. skunde nurodo, kad sprendimą dėl išsikrovimo kitoje vietoje priėmė dar traukiant tinklus kai pastebėjo sunkiantis į valtį vandenį, t.y. dar Kuršių mariose. Todėl esant tokioms aplinkybėms D. K. nebuvo kliūčių grįžtant į krantą informuoti KRAAD atsakingą asmenį (kontaktai nurodyti verslinės žvejybos leidime (b.l.26-27, 31-32) apie būtinybę iškrauti žuvį kitoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad D. K., iš anksto žinodamas, jog vyksta išsikrauti laimikio į minėtuose leidimuose nenurodytą žuvies išsikrovimo vietą, ir (ar), po to, kai į šią vietą atvyko būtų minėtais telefonais susisiekęs ar kitaip informavęs atsakingus pareigūnus (institucijas) apie tokią būtinybę išsikrauti. D. K. teismo posėdžio metu neneigia, kad tokios informacijos neteikė.

Pasisakant dėl D.K. argumentų, kad tinklai iš valties nebuvo iškrauti, o juos siekta kartu su žūklės laimikiu ir valtimi nugabenti į išsikrovimo vietą pakėlus ant tralo, todėl tokio veiksmo negalima laikyti žuvies iškrovimu, pažymėtina, kad 2012 m. sausio 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią administracinę bylą nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-969/2012 konstatavo, kad: teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog žuvies iškrovimas neįvyko. Pažymėtina, kad laimikio iškrovimo sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta. Šiuo atveju nustatyta, valtis su tinklais ir žuvimi buvo ištraukta ant kranto ir automobilis su valtimi buvo sustabdytas nuvažiavęs apie 50 m nuo kranto bei transporto priemonė jau buvo pasukusi važiuoti į gyvenamojo namo kiemą. Taigi nors žuvis iš pačios plaukiojimo priemonės nebuvo iškrauta, tačiau pati plaukiojimo priemonė su visa žuvimi buvo ištraukta iš vandens ir nutempta nuo kranto, todėl, remiantis protingumo principu, tokia situacija laikytina žuvies iškrovimu. Taigi akivaizdu, kad argumentai, jog žuvies iškrovimo faktas neįvyko yra nepagrįsti.

Skundo argumentai dėl būtinojo reikalingumo taip pat laikytini nepagrįstais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. K. praplaukė išsikrovimo vietą - Uostadvario uostą ir valtį su žvejybos laimikiu ištraukė į krantą Uostadvario kaime. Kaip matyti iš teikiamos planinės medžiagos ir schemų, valties pakrovimo vieta ant tralo yra nutolusi apie 2-3 kilometrus nuo numatytos leidime žuvies iškrovimo vietos. Todėl esant grėsmei, kad valtis gali nuskęsti plaukimas tolimesnį atstumą nei išsikrovimo vieta yra logiškai nepaaiškinamas, paneigiantis D. K. argumentus. Be to kaip nustatyta iš institucijos atstovo ir pačio D. K. paaiškinimų, Uostadvario uoste yra galimybė valtimi užplaukti ant seklesnės vietos ir tada iškrauti žuvį nesant grėsmės, kad nuskęs valtis. Todėl teiginiai, kad valtis su visa įranga uoste būtų nuskendusi taip pat nepagrįsti. Aplinkybės, jog valtis - „AMUR“, valst. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojama po 2010 m. rugpjūčio 24 d., (buvo lopomas aliuminis šios valties dugnas ir tai patvirtina remonto sąmata (b.l. 42)) nepagrindžia D.K. nurodomų aplinkybių dėl būtinybės išsikrauti žuvį kitoje vietoje. D. K. nepranešdamas atsakingoms institucijoms (pareigūnams) apie būtinybę išsikrauti laimikį kitoje nei leidime nurodytoje vietoje, neabejotinai pažeidė minėtame leidime nurodytas žvejybos sąlygas - Taisyklių 11.1 punktą ir Kuršių mariose sugautą žuvį iškrovė su Klaipėdos RAAD nesuderintose žuvų iškrovimo vietoje – Taisyklių 11.22 punktas ir šie pažeidimai pagrįstai laikytini šiurkščiais pažeidimais (Taisyklių 7 punktas).

Dėl Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių pažeidimo

D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87³ straipsnio 2 dalį ir už tai, kad veždamas sugautą žuvį nuo jam paskirtos išsikrovimo vietos Uostadvario uoste, neleistinai nepatikslino sugauto laimikio svorio žvejybos žurnaluose Nr. 000150 ir Nr. 000013.

Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 (redakcija galiojusi nuo 2010-04-28 iki 2012-05-17) (toliau - Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklės) nustato žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo tvarką, subjektus, išduodančius žurnalus, ir subjektus, žvejybos metu pildančius žurnalus. Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 25 punktas numato, kad Kuršių mariose, Kauno mariose ir didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose žvejojantys Žuvų išteklių naudotojai iškrauti iš plaukiojimo priemonių laimikį gali tik su to RAAD, kuris išduoda leidimą verslinei žvejybai, suderintoje vietoje. Iškrovimo vietos nurodomos leidime žvejybai. Šių taisyklių 32 punkte nustatyta, kad prieš nuvežant Kuršių mariose sugautas žuvis nuo laimikio iškrovimo vietos (bet ne vėliau kaip per valandą), žuvys pasveriamos ir Žurnale (skiltyje „Tikslus svoris“) įrašomas tikslus jų svoris pagal atskiras žuvų rūšis. Kiekvienos žuvų rūšies laimikio svorio paklaida negali viršyti 5 procentų. Draudžiama neįrašytas į Žurnalą žuvis nugabenti nuo vandens telkinio. Žuvys, nugabentos iš 29, 32–34¹ punktuose nurodytų vietų ir nustatyta tvarka neįrašytos į Žurnalą, laikomos sužvejotomis neteisėtai (35 punktas).

Teismas jau šioje nutartyje konstatavo, kad D. K. buvo stabdytas automobiliu tempiantis tralą su valtimi, kurioje buvo tinklai su Kuršių mariose sugauta žuvis ir jis buvo nuvažiavęs apie 50 metrų nuo valties pasikrovimo ant tralo vietos, taigi nustatytas žuvies iškrovimo faktas. D. K. neginčija, kad sugautas laimikis nebuvo pasvertas, taip pat duomenys nebuvo įrašyti žurnale, grafoje „Tikslus svoris“, tačiau D.K. nurodo, kad patikslinti žuvų svorio jis negalėjo, nes buvo sulaikytas pareigūnų. Kaip minėta, UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) išduotuose verslinės žvejybos leidimuose, žuvies iškrovimo vieta nurodyta Uostadvario uostas. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, D. K. privalėjo Kuršių mariose sugautą žuvį iškrauti Uostadvario uoste, ją pasverti ir patikslintą svorį įrašyti žurnale, grafoje „Tikslus svoris“ ir tik atlikęs šiuos laimikio iškrovimo ir svėrimo veiksmus galėjo sugautą žuvį išgabenti į jos apdorojimo ar realizavimo vietą arba pristatyti su visa valtimi iki Uostadvario kaimo kur buvo palikęs valties gabenimo priemonę – tralą. Tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog šių veiksmų D.K. neatliko, tai yra praplaukė verslinės žvejybos leidimuose nurodytą žuvies iškrovimo vietą, žuvį iškrovė neleistinoje vietoje, ją išgabendamas iš išsikrovimo vietos nepatikslino žuvies svorio ir jo neįrašė į žvejybos žurnalus. D. K. teigia, kad jis per 1 valandą galėjo tikslinti įrašą žurnale dėl žuvies svorio. Tačiau taisyklės numato, kad įrašai apie tikslų svorį padaromi prieš nuvežant Kuršių mariose sugautas žuvis nuo laimikio iškrovimo vietos (bet ne vėliau kaip per valandą). Taigi laimikis nuo išsikrovimo vietos gali būti nuvežamas tik padarius įrašus apie jo tikslų svorį. 1 valandos trukmė numatyta žuvies išpynimui iš tinklų ir kt. veiksmams, tačiau neišvykstant iš išsikrovimo vietos. Kadangi išsikrovimas ir išvykimas įvyko vienu metu, akivaizdu, kad D. K. argumentai, kad jis per 1 valandą galėjo tikslinti įrašus žurnale, nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu (b.l.63) liudytoju apklaustas A. T. nurodė, kad konstatavus išsikrovimo faktą leidime nenumatytoje vietoje žuvis išimta iš tinklų, ji pasverta, surašyti verslinės žvejybos patikrinimo aktai (b.l.28, 30) ir padaryti įrašai žvejybos žurnaluose su nuoroda apie konstatuotą Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 32 punkto pažeidimą. Tai reiškia, kad D.K. 2010 m. rugpjūčio 24 d. 8:00 val. iškrovė Kuršių mariose sugautą žuvį ne tik neleistinoje vietoje, bet ją nuveždamas nuo vandens telkinio nenurodė tikslaus svorio, todėl Institucija pagrįstai inkriminavo ir Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 32 punkto pažeidimą bei pagrįstai vadovaujantis Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 35 punkto nuostatomis visą sugautą laimikį pripažino neteisėtu.

Dėl pažeidimų kvalifikavimo ir nuobaudos skyrimo

Nustatytų faktinių bei teisnių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Institucija pagrįstai nustatė, kad D.K. eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus – grandininko bei UAB (duomenys neskelbtini) grandininko pareigas 2010 m. rugpjūčio 24 d. vykdydamas verslinę žūklę, grįžus iš verslinės žvejybos statomais tinklais Kuršių mariose, nesilaikė Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 7, 11, 11.1, 11.22 punktų ir Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 25, 32 ir 35 punktus reikalavimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, turi būti atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

Kaip jau minėta, už ATPK 87³ straipsnio 2 dalyje numato administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės užsiimti žvejyba atėmimą iki dvejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad D. K. paskirta administracinė nuobauda - 550 Lt bauda, be to, bendrovėms, kurių interesais jis veikė pasiūlyta atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams: UAB (duomenys neskelbtini)16 100 Lt ir UAB (duomenys neskelbtini) 8 708 Lt. Pažymėtina, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina žalos skaičiavimo pagrįstumą (b.l. 21, 22). Institucija skiriant D.K. administracinę nuobaudą, nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 7 d. D. K. jau buvo baustas pagal ATPK 87³ straipsnio 1 dalį (b.l. 35) ir pripažino šią aplinkybę sunkinančia atsakomybę (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš Institucijos 2010 m. spalio 4 d. pažymos matyti, kad D. K. nuo 2005-01-25 iki 2010-09-07 buvo baustas 15 kartų už aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus, iš jų 12 kartų pagal ATPK 87³ straipsnio 1 dalį, 2 – pagal ATPK 87³ straipsnio 2 dalį, 1 – ATPK 87³ straipsnio 3 dalį. Tai iš esmės neigiamai apibūdina D. K. asmenybę ir akivaizdu, kad pažeidimai gamtos išteklių naudojimo srityje jo daromi ir toliau, paskirtosios administracinės nuobaudos neturėjo jokio prevencinio poveikio. Tačiau Institucija, nepaisant nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės D. K. paskyrė baudos vidurkį, kuris pagal nuobaudų skyrimo taisykles skiriamas nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, ir dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas (žr. nutartis bylose Nr.N3-1195-04, N3-394-07). Teismas, vadovaudamasis non reformatio in peius principu, neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties.

Apibendrinant nagrinėjamojoje byloje padarytas išvadas, teismas konstatuoja, jog ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

2010 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 398/399 AM 049831 palikti nepakeistu ir D. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.