- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- 1-748-610/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdo Individualią veiklą, teistas :
1) 2011-02-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 22 iki 6 valandos. 2011-07-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas 2011-02-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis – paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 60 parų areštu, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos, 2012-01-13 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs arešto bausmę,
2) 2012-06-14 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 str. 3 d., BK 178 str. 2 d. - 20 MGL (2600 Lt) pinigine bauda, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. tyčia sukėlė fizinį skausmą, kitam žmogui, o būtent: 2020 m. balandžio 3 d. apie 19.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini)., dėl konflikto, kilusio dėl V. Š. poelgio su A. L. augintiniu, tyčia spyrė koja ne mažiau kaip du kartus V. Š. į tarpkojį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą.
A. L. apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltu prisipažino dalinai. Parodė, kad įvykio dieną, būdamas savo namuose pamatė per langą, kad kažkoks pilietis įspyrė jo šuniui. Šuo po spyrio persivertė.. Šuo lojo prie atidarytų kiemo vartų, asmuo sustojo ir jam įspyrė. Po to nubėgo. Atbėgo verkdamas sūnus. Tuo momentu supyko, sėdo į automobilį, pasiėmė sūnų ir važiavo su minėtu asmeniu pasikalbėti. Prieš naftos bazę esančioje aikštelėje nukentėjusį pamatė. Sustojo ir išlipęs piliečio paklausė ką jis daro. Šis elgėsi neadekvačiai, stumtelėjo jį ir paklausė ką čia jam aiškina. Kada pastūmė automatiškai spyrė nukentėjusiam į krūtinę, po to išsiskirstė. Į tarpkojį nespyrė, nes taip daryti nevyriška, minėta kūno vieta labai skausminga. Mano, kad reikšdamas civilinį ieškinį nukentėjęs nori pasipelnyti. Dirba paramediku, šiuo metu dėl sveikatos problemų į darbą neina, uždarbiauja teikdamas taksi paslaugas, prašo skirti viešuosius darbus.
Nukentėjęs V. Š. parodė, kad 2020-04-03 po 19 val. 15 min. nebaigus taisyti automobilio viename iš servisų esančių Vasaros gatvėje. Vyko pėsčiomis namo. Aukštaičių gatve tai bėgdamas, tai eidamas vyko į namus. Gatvės gale pamatė du šunis tarp kurių sukiojosi berniukas 8 ar 10 metų. Vienas iš šunų ėmė loti ir griebė į bato kulną ir paleido. Tuo metu kitas šuniukas puolė, todėl gindamasis spyrė. Pataikė kažkur į nosytę ir jis sucypęs nubėgo į kiemą. Toliau bėgo per bėgius. Degalinėje sustojo atsikvėpti, perėjo į kitą gatvės pusę ir skveru bebėgant pamatė, kaip privažiavo automobilis. Iš jo išlipo vyriškis ir pasakė: „ Ei sportininke, sustok“ Kadangi jo nepažinojo, bėgo toliau. Buvo pailsęs, todėl sustojo. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, sušuko „Tai ką, šunis spardai?“ Tada pats ištiesė ranką ir pasakė sustoti, nes praneš policijai. Kaltinamasis spyrė į tarpkojį. Po spyrio priklupo. Po to greitai apsisuko toliau bėgti. Kaltinamasis vėl prisivijo, ištiesęs ranką dar kartą pasakė stoti, nurodė, kad praneš policijai. Kaltinamasis ir vėl įspyrė. Tada greitai apsisukęs pabėgo. Grįžo į darbą ir paskambino pagalbos numeriu 112. Kadangi pavojaus jau nebuvo, policijos ekipažo nesiuntė, operatorė rekomendavo nuvykti į policiją parašyti pareiškimą. Išgėrė vaistų nuo skausmo, kadangi nepraėjo, sekančią dieną kreipėsi į medikus, į priėmimo skyrių. Po to kreipėsi į šeimos gydytoją. Gydymas buvo nuskausminamais vaistais, jautė skausmą pusę metų, išrašius siuntimą kito lygio medicininiam patikrinimui, buvo nustatyti ir kito pobūdžio sveikatos sutrikimai. Pats dirbantis, kad uždirbti prašomą priteisti neturtinės žalos sumą reiktų dirbti apie pusę metų.
V. Š. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad nukentėjęs pateikė skundą nurodydamas, kad 2020-04-03 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas vyras, kuris ne mažiau nei du kartus spyrė į tarpkojį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ( b.l. 4-5).
Ataskaitų žiūryklės ROIK 012000180288 duomenimis nustatyta, kad 2020-04-06 10.58 val. gautas V. Š. pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2020-04-03 tarp 19.45 val. ir 20.15 val. jis bėgiojo Aukštaičių gatve, nuo Vasaros gatvės link geležinkelio stoties, Marijampolės mieste. Iš vieno mano kiemo išbėgo du šunys, ir pradėjo kandžioti kojas. Gindamasis pradėjo šokinėti, mojuoti rankomis, tačiau vienas šuo įsikibo į dešinę koją, nuo kito narsų pavyko apsiginti, ir jis kuo skubiau nubėgo geležinkelio stoties link. Spėjo kieme pamatyti mažametį su dviračiu ir jame stovintį tamsiai mėlynos spalvos automobilį su geltonos spalvos taksi plafonu ant stogo, panašų į Audi 80 modelį. Bėgant Dariaus ir Girėno gatve į įmonės "Bendida" automobilių stovėjimo aikštelę įsuko ir sustojo anksčiai paiminėtas automobilis. Iš automobilio išlipęs vairuotojas pradėjo šaukti, kad jis sustotų. Nesuprasdamas, kodėl turėtų sustoti, jis bėgo toliau. Tačiau taksi vairuotojas jį pasivijo ir pradėjo šaukti, kad jis tariamai spardo jo šunis, ir ėmė agresyviai artėti. Jis ištiesė delną sakydamas "sustok", nes skambins policijai. Tuomet asmuo dar labiau įtūžo, sakydamas "kviesk policiją", pradėjo spardyti jam tarpvietę, taip sukeldamas jam stiprų skausmą. Jis nuo atsitraukė, ir dar kartą pasakė, kad jei jis nesiliaus, jis tikrai iškvies policiją. Asmuo jį vėl prisivijo ir pakartotinai pradėjo spardyti į tarpvietę, taip sukeldamas dar didesnį skausmą. Pabėgęs nuo šio asmens, jis grįžo į darbo patalpas, esančias Klevų gatvėje bei apie įvykį bendru pagalbos telefonu pranešė policijai. Su juo susisiekęs policijos pareigūnas pasakė parašyti pareiškimą epolicija svetainėje. Praėjus parai po įvykio ir nepraėjus skausmui, jis kreipėsi į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo konstatuotas sėklidžių sumušimas, paskirti vartoti nuskausminamieji medikamentai. Šiuo pareiškimu prašo nustatyti jį užpuolusį asmenį ir jį nubausti (b.l.9-10).
Šalies argumentai
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M.tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo užfiksuota, kad buvo gautas V. Š. pareiškimas dėl to, kad 2020 m. balandžio 3 dieną, jam bėgant Marijampolėje, Dariaus ir Girėno gatvės šaligatviu, prie parko į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę, įsuko tamsiai mėlynos spalvos automobilis su geltonu "Taksi" plafonu, iš kurio išlipo vairuotojas ir liepė jam sustoti. Pribėgęs prie jo pasakė, ko jis spardo šunis, ir koja jam spyrė į tarpukojį. Apklausos metu V. Š. nurodė, kad šunys, kurį jie buvo užpuolę ir jis gynėsi, atbėgo iš Aukštaičių g. 3, namo kiemo. Nuvykus minėtu adresu gyvenantis A. L. pasakė, kad asmeniui, kuris spyrė jo šuniui, jis vieną kartą spyrė (b.l. 20-21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto Vytenio Valiuko specialisto išvada Nr. G231/2020 (09), kurioje nurodoma, kad V. Š. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, o klinikiniais duomenimis konstatuotas sėklidžių sumušimas paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, nesant objektyvių sužalojimo požymių, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b.l. 43).
Kaltinamasis A. L. pripažinęs įvykio vietoje ir laiku buvusią konfliktinę situaciją su nukentėjusiu, kaltę pripažino dalinai. Paiškino, kad nukentėjusiam nespyrė į tarpkojį, instiktyviai spyrė į krūtinę. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą švelninti savo padėtį, bei veiksmus apibūdinti kaip mažiau pavojingus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad nesant liudytojų galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo poziciją ar nukentėjusio parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusio aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu, atitikimas kitiems bylos duomenims. Teismas konstatuoja, kad nukentėjęs iš esmės buvo nuoseklus aiškindamas apie šio įvykio aplinkybes. Pranešdamas apie įvykį policijos įstaigai, po to apklausos ir akistatos metu teigė, kad jam buvo spirta į tarpkojį, o ne krūtinę. Vertinant, kad kaltinamasis pripažįsta atlikęs smurtinį veiksmą nukentėjusio atžvilgiu, pažymėtina, kad nėra jokių aplinkybių dėl ko nukentėjęs galėtų norėti šioje dalyje neteisingai parodyti apie kaltinamojo veiksmus. Vertinant, kad tarp nukentėjusio ir kaltinamojo iki įvykio nebuvo jokių asmeninio pobūdžio santykių, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymų teisingumu, tuo labiau, kad juos jis davė būdamas prisiekęs ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to pažymėtina, kad nukentėjusiojo aiškinimo teisingumą patvirtina ir medicininiai duomenys, o būtent iš byloje esančios specialisto išvados(b.l. 43) matyti, kad 2020-04-04, tai yra sekančią dieną po įvykio nukentėjęs kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, gydymo įstaigoje fiksuotas sėklidžių skausmingumas. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir A. L. kaltė patvirtinta byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, visuma, o būtent: nukentėjusio parodymais, specialisto išvada.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Kaip matyti iš aptartų įrodymų nukentėjęs savo skausmo pojūtį išreiškė ir pranešdamas apie įvykį ir duodamas parodymus, taip pat kreipėsi į medikus pagalbos, vertinant, kad nukentėjusiam buvo spirta koja į jautrią žmogaus kūno vietą, teismas neabejoja, kad jam buvo sukeltas būtent fizinis skausmas, o e nemalonus pojūtis ar panašiai.
Nustatyta, kad kaltinamasis A. L. tyčia spyrė du kartus nukentėjusiam, ko pasekoje jis pajuto fizinį skausmą, teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(fizinio skausmo) yra tiesioginis priežastinis ryšis.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas ir nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1d..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių .
Įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos buvo teistas prieš daugiau kaip prieš aštuonerius metus, metų bėgyje baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, charakterizuotinas patenkinamai, įvertinus veikos padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, A. L. pagal BK 140 str. 1d. skirtina sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė artima vidurkiui..
Nukentėjęs V. Š. pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo A. L. 3000 eurų neturtinės žalos ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl sumušimų jautė skausmus, kankina košmariški sapnai, jaučia psichologinę baimę, iki šiol jaučia skausmą.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis yra sveikas, dirbantis. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė skausmą, nepatogumus, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo veikos likę pasekmės nukentėjusio sveikatai. Vertinant ir tai, kad veika įvykdyta dėl asmeninio pobūdžio paskatų, po to kai nukentėjęs įspyrė kaltinamojo gyvūnui ir dėl to stresą patyrė jo nepilnametis sūnus, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, laikytina, kad prašoma priteisti 3000 eurų dydžio neturtinė žala neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nukentėjusio civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas priteisiant jo naudai 500 eurų neturtinės žalos.
Vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio naudai priteistinos 500 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 5(penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt ) valandų visuomenės labui.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
V. Š.( gim (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jo naudai 500 eurų neturtinės žalos iš A. L..
Priteisti iš A. L. 500 eurų V. Š. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.