Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams J. A. ir T. A. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2017-08-14 (b. l. 33). Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos (El. b. l. 26). Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių (b. l. 2), yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas su draudėju A. L. 2015-08-17 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (b. l. 8). Draudimo sutartimi buvo apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui 651,19 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2016-04-25 dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18), įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu vanduo prasiskverbė į draudėjo patalpas ir apgadino apdraustą turtą (b. l. 5-7, 9-16). Atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjo apdraustų patalpų. Byloje duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovo patirtą žalą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Žalą padariusiu asmeniu nagrinėjamu atveju laikomi asmenys, iš kurių buto įvyko užliejimas, t. y. Pašilaičių g. 17-26, Vilniuje. Byloje nėra duomenų, kad vandens užliejimo židinys buvo ne atsakovų bute, todėl atsakovų kaltė preziumuojama.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atsakovai, būdami patalpų, esančių Pašilaičių g. 17-26, Vilniuje, savininkai (valdytojai), turėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovų 1102,90 Eur nuostolių atlyginimą, iš ieškinio turinio ir priedų matyti, kad ieškovas kompensavo draudėjui 651,19 Eur dydžio nuostolius (b. l. 1-10). Iš ieškinio turinio ir atsakovams siųstos 2017-01-24 pretenzijos matyti, kad ieškovas iš atsakovų reikalauja 599,09 Eur nuostolių atlyginimo (nuo draudėjui išmokėtos 651,19 Eur dydžio sumos atskaičius 8 proc. nusidėvėjimą) (b. l. 2, 5). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovas padarė rašymo apsirikimą. Kadangi atsakovai padarė žalą draudėjui ir negrąžino ieškovui dėl padarytos žalos išmokėtos draudimo sumos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų 599,09 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.111 – 6.112 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai nevykdė savo prievolės grąžinti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką, iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (599,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, už Gyventojų registro tarnybos išrašą – 1,68 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą – 0,86 Eur, iš viso – 17,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovų. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ir 17,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 8,77 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovai taip pat papildomai informuotini viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 599,09 Eur dydžio nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 599,09 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-07-03 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei po 8,77 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo, ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovus papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai sprendimą už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo už akių dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.