Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. N., E. A., Ž. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; pagal BK 146 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 10 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 2 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. R. N. dėl kaltinimo pagal BK 161 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. A. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 m.; pagal BK 146 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. ir 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-21 teismo baudžiamuoju įsakymu E. A. paskirtos 15 parų arešto bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrina bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn. ir 10 d., bausmę atliekant pataisos namuose. E. A. dėl kaltinimo pagal BK 161 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ž. B. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 m.; pagal BK 146 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Solidariai iš R. N., E. A. ir Ž. B. priteista nukentėjusiajai B. M. V., atstovaujamai įstatyminės atstovės D. V., 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. spalio 18 d., apie 2 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. A. ir Ž. B., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą išsivežti B. M. V. prieš jos valią, E. A. ir Ž. B. sugriebus ją už rankų ir liemens ir įstūmus ją į taksi automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė prie namo (duomenys neskelbtini), kur E. A. jėga ištraukus B. M. V. iš automobilio, bei ją bandančią pabėgti sugavus, E. A., R. N., Ž. B. nusivedė B. M. V. prieš jos valią į R. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2012 m. spalio 18 d. apie 6-7 val., tokiu būdu panaudodami smurtą neteisėtai atėmė laisvę B. M. V..

Be to, R. N. 2012 m. spalio 18 d. nakties metu po 2 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su E. A. ir Ž. B., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini), II aukšte, panaudodami fizinį smurtą, prieš jos valią visi trys jėga nutempė B. M. V. į miegamąjį, nurengė ir paguldė ant lovos. Ž. B. sudavė nenustatytą skaičių kartų nukentėjusiajai į veidą, sukeldamas fizinį skausmą ir atsisėdęs ant krūtinės laikė nukentėjusiąją, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis. E. A. prievarta numovė B. M. V. kelnes bei kelnaites ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja B. M. V. prieš jos valią. Po to, E. A. panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis atsisėdo ant B. M. V. krūtinės ir laikė rankas, o Ž. B. lytiškai santykiavo su B. M. V. prieš jos valią. Praėjus nenustatytam laiko tarpui, nukentėjusiajai norint išeiti, R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas tuo, kad B. M. V. valia buvo palaužta Ž. B. ir E. A. ją sumušus ir išžaginus, panaudodamas fizinį smurtą – jėga nusitempė nukentėjusiąją į miegamąjį, suėmęs už rankų parvertė ją ant lovos bei praskėtęs jos kojas, lytiškai santykiavo su B. M. V. prieš jos valią. Taip Ž. B., E. A., R. N., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, padarydami nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, dešiniajame žaste, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu palaužę nukentėjusiosios B. M. V. valią, išžagino nepilnametę nukentėjusiąją B. M. V..

E. A. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. spalio 18 d., apie 2 val., veikdamas bendrininkų grupe su R. N. ir Ž. B., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą išsivežti B. M. V. prieš jos valią, E. A. ir Ž. B. sugriebus ją už rankų ir liemens ir įstūmus ją į taksi automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė prie namo (duomenys neskelbtini), kur E. A. jėga ištraukus B. M. V. iš automobilio, bei ją bandančią pabėgti sugavus, E. A., R. N., Ž. B. nusivedė B. M. V. prieš jos valią į R. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2012 m. spalio 18 d. 6-7 val., tokiu būdu panaudodami smurtą neteisėtai atėmė laisvę B. M. V..

Be to, E. A. 2012 m. spalio 18 d., nakties metu po 2 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su R. N. ir Ž. B., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini), II aukšte, nepilnametei B. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą, prieš jos valią visi trys jėga nutempė B. M. V., į miegamąjį, nurengė ir paguldė ant lovos. Ž. B. sudavė nenustatytą skaičių kartų nukentėjusiajai į veidą, sukeldamas fizinį skausmą ir atsisėdęs ant krūtinės laikė nukentėjusiąją, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, E. A. prievarta numovė B. M. V. kelnes bei kelnaites ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja B. M. V. prieš jos valią. Po to, E. A., panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis atsisėdo ant B. M. V. krūtinės ir laikė rankas, o Ž. B. lytiškai santykiavo su B. M. V. prieš jos valią. Praėjus nenustatytam laiko tarpui, nukentėjusiajai norint išeiti, R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas tuo, kad B. M. V. valia buvo palaužta Ž. B. ir E. A. ją sumušus ir išžaginus, panaudodamas fizinį smurtą – jėga nusitempė nukentėjusiąją į miegamąjį, suėmęs už rankų parvertė ją ant lovos bei praskėtęs jos kojas, lytiškai santykiavo su B. M. V. prieš jos valią. Taip Ž. B., E. A., R. N., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, padarydami nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, dešiniajame žaste, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu palaužę nukentėjusiosios B. M. V. valią, išžagino nepilnametę nukentėjusiąją M. B. V..

Ž. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. spalio 18 d., apie 2 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. A. ir R. N., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą išsivežti B. M. V. prieš jos valią, E. A. ir Ž. B. sugriebus ją už rankų ir liemens ir įstūmus ją į taksi automobilį „FORD GALAXY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė prie namo (duomenys neskelbtini), kur E. A. jėga ištraukus B. M. V. iš automobilio, bei ją bandančią pabėgti sugavus, E. A., R. N., Ž. B. nusivedė B. M. V. prieš jos valią į R. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2012 m. spalio 18 d. 6-7 val., tokiu būdu panaudodami smurtą neteisėtai atėmė laisvę B. M. V..

Be to, Ž. B. 2012 m. spalio 18 d., nakties metu po 2 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su E. A. ir R. N., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini), II aukšte, panaudodami fizinį smurtą, prieš jos valią visi trys jėga nutempė B. M. V. į miegamąjį, nurengė ir paguldė ant lovos. Ž. B. sudavė nenustatytą skaičių kartų nukentėjusiajai į veidą, sukeldamas fizinį skausmą ir atsisėdęs ant krūtinės laikė nukentėjusiąją, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, E. A. prievarta numovė B. M. V. kelnes bei kelnaites ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja B. M. V. prieš jos valią. Po to, E. A., panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, atsisėdo ant B. M. V. krūtinės ir laikė rankas, o Ž. B. lytiškai santykiavo su B. M. V. prieš jos valią. Praėjus nenustatytam laiko tarpui, nukentėjusiajai norint išeiti, R. N., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas tuo, kad B. M. V. valia buvo palaužta Ž. B. ir E. A. ją sumušus ir išžaginus, panaudodamas fizinį smurtą – jėga nusitempė nukentėjusiąją į miegamąjį, suėmęs už rankų parvertė ją ant lovos bei praskėtęs jos kojas, lytiškai santykiavo su B. M. V. prieš jos valią. Taip Ž. B., E. A., R. N., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, padarydami nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, dešiniajame žaste, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu palaužę nukentėjusiosios B. M. V. valią, išžagino nepilnametę nukentėjusiąją M. B. V..

Nuteistųjų gynėjai advokatai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų R. N., E. A. ir Ž. B. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Pagal BK 149 str. 3 d. atsako tas, kas išžagino nepilnametį asmenį. Lytinis santykiavimas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį baudžiamas, kai tai daroma prieš asmens valią, t. y. panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, o šio straipsnio 2 dalyje – tam, kas atliko minėtus veiksmus bendrininkų grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikaltimą, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Teismų praktikoje išžaginimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darydamas nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar tokiais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju. Išžaginimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2014)

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo padarytomis išvadomis, kad R. N., E. A. ir Ž. B. prievartinių grupinių lytinių santykių su nukentėjusiąja B. M. V. prieš jos valią pobūdis ir neteisėtas jos laisvės atėmimo nekelia abejonių ir tai nustatyta byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios B. M. V., jos atstovės D. V., liudytojų A. T., V. R., J. M., K. A., T. J., E. S., L. G., V. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytais duomenimis, specialisto išvadomis ir paaiškinimais, pačių nuteistųjų laiškais. Nukentėjusiosios parodymai apie atimtą galimybę priešintis, nevažiuoti kartu su nuteistaisiais ir pasišalinti iš namo, nuteistųjų fizinio smurto panaudojimą, pasinaudojimą jos palaužta valia, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir jais netikėti nėra jokio pagrindo, šiuos parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys bei rašytinė bylos medžiaga.

Dėl nuteistojo E. A. apeliacinio skundo

Nors E. A. neginčija lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja, tačiau nurodo, kad tai darė jai sutinkant, fizinio ar psichologinio smurto nenaudojo. Šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir paneigti teismo ištirtų visų byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji B. M. V. nuosekliai teigė, kad buvo išžaginta trijų asmenų R. N. namuose. Degalinėje E. A. buvo per prievartą įtempta į taksi automobilį. Kartu važiavo Ž. B., R. N., niekas nepaaiškino, kur ją veža, nors klausė. Prašė paleisti girdint vairuotojui, tačiau nepaleido. Sustojus taksi jie išlipo, o ji liko sėdėti automobilyje. Jai nenorint lipti E. sugriebė už plaukų ir ištempė ją iš automobilio, dėl to jai buvo išrauti plaukai. Po to, ji griuvo ant kelių ir liko mėlynė. Ji bandė bėgti, bet E. A. ją pasivijo. Visi nuėjo į R. N. namus, antrą aukštą. Ji prašėsi išleidžiama namo, tačiau E. pasakė, kad iš čia lengvai neišeis. Mėgino pabėgti, rasti išėjimą į pirmą aukštą, bet nepasisekė. Visi trys ją nusitempė į miegamąjį, nesakė ko. Ten ją nurengė, Ž. B. užsėdo ant krūtinės, sudavė kelis kartus stiprius smūgius per veidą jai prašant kad paleistų. E. A. numovė džinsus ir apatines. N. tuo metu miegamajame nebuvo, jis jos nemušė. E. A. pradėjo ją žaginti. Lytinį aktą atlikus E. A. atsisėdo ant jos ir tuo metu lytinį aktą atliko Ž. B.. Ji verkė, prašė paleisti. Žaginama pagalbos ji nebandė šauktis, nes manė, kad namuose nieko nėra. Po to, ji apsirengė ir ją nusivedė į R. N. kambarį, kuriame buvo kompiuteris. E. A. prašė jų neišduoti, sakė kad geriau su draugais jai ką nors nupirks. Vėliau E. A. su Ž. B. nuėjo miegoti, o ji liko kambaryje su R. N.. Jam pasakė, kad jai reikia eiti namo. R. N. jos nepaleido, nusitempė į miegamąjį, ten ją nurengė ir pradėjo žaginti. Ryte maždaug 6.50 val. R. N. jai iškvietė taksi, o iki tol ji buvo su R. N. jo kambaryje, kiti du tuo metu miegojo. Atvažiavus taksi R. N. ją palydėjo, davė 10 litų susimokėjimui už kelionę (1 t., b. l. 52-55). Nukentėjusiosios B. M. V. parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G 444/12(11) (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad B. M. V. nustatyti sužalojimai: plaukų nurovimo žymė viršugalvyje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešiniajame skruoste, dešiniajame žaste, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Sužalojimų lytiniuose organuose ir išangėje nėra (1 t., b. l. 39). Teismo ekspertas A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visi nukentėjusiosios sužalojimai yra vienodo senumo. Jei yra priešinimasis lytinių santykių metu, sužalojimų gali būti šlaunyse, jei nebuvo didelio pasipriešinimo lytiniuose organuose sužalojimai galėjo neišlikti. Išžaginimo atveju ne visada padaromi sužalojimai lytinių organų srityje. Sužalojimai žaste palaužiant nukentėjusiosios valią išžaginimo metu, yra būdingi išžaginimui. Oda nukentėjusiajai galėjo būti nubrozdinta jei kažkuris iš kaltinamųjų jai sudavė kumščiu į veidą ar jai pačiai kažkur atsitrenkus (4 t., b. l. 138-139). Specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus paneigia apelianto teiginį, kad prieš nukentėjusiąją smurtas nebuvo panaudotas.

Tai, kad B. M. V. nebuvo nustatyti sužalojimai lytinių organų srityje, nepaneigia nukentėjusiosios aiškinimo, kad Ž. B., E. A. ir R. N. lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nuteistuosius ji pažinojo, jie naudojo fizinį smurtą. Teigė, kad bandė priešintis, verkė. Be to, vienam lytiškai santykiaujant, kitas sėdėjo nukentėjusiajai ant krūtinės, laikė rankas, sudavė smūgius per veidą. Taigi jai buvo atimta galimybė pasipriešinti, o nesant labai aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo, mažai tikėtinas ir sužalojimų lytinių organų srityje atsiradimas. Be to, pasak teismo eksperto A. G., išžaginimo atveju ne visada padaromi sužalojimai lytinių organų srityje.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytoja V. R., kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. spalio 23 d. policijos pareigūnai atvežė B. M. V. į komisariatą. Vizualiai mergina atrodė sumušta: iš viršugalvio išrauti plaukai, mėlynės skruoste, ant rankų. Mėlynės buvo ne tos nakties, iš anksčiau (4 t., b. l. 25-26).

Nuteistasis E. A. teigia, kad nukentėjusioji meluoja, nes lytinių santykių metu, nesišaukė pagalbos, nors R. N. namuose buvo suaugusių žmonių. Nukentėjusioji B. M. V. parodė, jog nešaukė pagalbos, nes galvojo, jog namuose jie yra vieni, grojo muzika. Atėjus į R. N. namus, šviesa nedegė. Liudytojos V. P., E. N. parodė, kad buvo namuose, kai grįžo R. N. su draugais. Girdėjo, kad jie leido muziką. Liudytoja E. N. teigė, kad garsiai netriukšmavo, todėl jų nedrausmino, į antrą aukštą nebuvo užlipusi, moteriškų balsų negirdėjo (4 t., 23-24). Liudytoja V. P. teigė, kad buvo garsiai įjungta muzika, todėl šūktelėjo R. N., jis muziką išjungė (4 t., b. l. 24-25). Kaip matyti iš parodymų nei E. N., nei V. P. nebuvo užlipusi į antrą aukštą, jos nematė kokie draugai buvo atėję pas R. N.. Pasak E. N., sugrįžus sūnui, ji jau miegojo. Nuteistieji E. A., Ž. B. taip pat nepasakė matę, ką nors dar be jų buvus namuose. Todėl akivaizdu, jog nukentėjusiajai buvo susidaręs įspūdis, jog jie name yra vieni. Be to, kai nukentėjusioji prašė ją paleisti, jai buvo suduoti smūgiai į veidą, ji bijojo priešintis ar šauktis pagalbos, nuteistieji panaudodami fizinį smurtą palaužė B. M. V. valią.

Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą ar grasinimus, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią, kuri palaužta dėl fizinio ar psichinio smurto poveikio.

Nuteistasis E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. vežėsi tam, kad su ja patenkinti lytinius poreikius bei kad ji palaikytų jiems kompaniją, nes kitų panų nebuvo. Nepamena, ar važiuojant M. prašė ją paleisti. Būnant pas R. N. visi, taip pat ir M., gėrė šampaną, alų. Po to, M. pasikvietė jį į kitą kambarį, jis nuėjo, jie atliko lytinį aktą. Kambaryje jis prašė M. pasimylėti, ji sutiko, jis jos neprievartavo, su M. pasimylėjo pirmas (4 t., b. l. 140-141). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu E. A. parodymai nuolat keitėsi. Apklausiamas 2012 m. spalio 18 d. neigė turėjęs su B. M. V. lytinius santykius (3 t., b. l. 36-38), 2012 m. lapkričio 5 d. apklausoje parodė, kad 2012 m. spalio 18 d. nebuvo kartu su M. ir neturėjo jokių lytinių santykių (3 t., b. l. 45-46), tačiau 2013 m. kovo 26 d. apklausoje nurodė, kad 2012 m. spalio 18 d. parsivežė M. į R. N. namus, tačiau lytinių santykių su ja neturėjo (3 t., b. l. 59-60). Taigi ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. A. neigė turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja, iš pradžių neigė, net 2012 m. spalio 18 d. buvęs kartu su M. ir tik teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su B. M. V. turėjo lytinius santykius jos sutikimu. Nuteistieji R. N. ir Ž. B. teigė, jog nežinojo ar E. A. turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja. Byloje nustatyta, kad E. A., veikdamas bendrininkų grupe su R. N. ir Ž. B., namo II aukšte, prievarta numovė B. M. V. kelnes bei kelnaites ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja B. M. V. prieš jos valią. Po to, E. A., panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis atsisėdo ant B. M. V. krūtinės ir laikė rankas, o Ž. B. lytiškai santykiavo su B. M. V. prieš jos valią.

Šias nustatytas faktinės aplinkybės patvirtina, kad prieš B. M. V. buvo panaudotas fizinis smurtas. Fizinis smurtas buvo panaudotas tam, kad būtų palaužtas nukentėjusiosios pasipriešinimas. Nukentėjusioji paaiškino, kad prašėsi išleidžiama namo, tačiau E. A. pasakė, kad iš čia lengvai neišeis. Visi trys nusitempė į miegamąjį, paguldė į lovą. Ž. B. užsėdo ant krūtinės, sudavė kelis smūgius per veidą, kaip prašė, kad paleistų, laikė ją už rankų. Ji verkė, prašė paleisti. Pagalbos nebandė šauktis, nes manė, jog namuose jie vieni. Po visko R. N. pagrasino, kad jei kam nors pasakys, ją pakas sode už Tauragės, kur niekas negyvena (1 t., b. l. 52-55). Po įvykio ant B. M. V. veido, rankų buvo mėlynes. Specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusioji buvo sumušta. O tai, kad nuteistasis siekdamas lytinių santykių vartojo fizinį smurtą, įrodo, jog jis aiškiai suprato, nukentėjusiosios atsisakymą lytiškai santykiauti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. A. aiškiai suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, lytiškai santykiavo su B. M. V. prieš nukentėjusiosios valią.

Apeliaciniame skunde teigia nežinojęs, kad M. nepilnametė, ji atrodė, kaip suaugusi moteris. Nukentėjusioji teigė, kad su Ž. B. ėjo į tą pačią mokyklą, ji buvo 8 klasėje, o Ž. B. – 9 klasėje. Su E. A. susipažino per draugus. Kiek jai metų jis galėjo nežinoti, bet žinojo, jog ji nepilnametė (1 t., b. l. 52-55). E. A. teigė, kad su Ž. B. buvo draugai. Byloje nustatyta, kad Ž. B., E. A. ir R. N., veikdami bendrininku grupe, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir lytiškai santykiavo prieš jos valią. Ž. B. žinojo, kad nukentėjusioji buvo 15 metų amžiaus. E. A. taip pat pažinojo nukentėjusiąją, jie buvo susipažinę per draugus. Be to, vienas iš nuteistųjų su ja mokėsi vienoje mokykloje. Todėl akivaizdu, jog pažinodamas nukentėjusiąją ne vieną dieną, E. A. žinojo, kad nukentėjusioji mokosi ir yra nepilnametė.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios sumušimai atsirado po muštynių su K. A.. Tačiau šiuos nuteistojo E. A. argumentus paneigia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad B. M. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 6-7 dienas nuo apžiūros poskyryje ir visi yra vienodo senumo (1 t., b. l. 39). Teismo ekspertas A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog visi nukentėjusiosios sužalojimai yra vienodo senumo (4 t., b. l. 138-139). Liudytoja K. A. teigė, jog sužalojimų B. M. V. nepadarė, tik apsistumdė, gal ir sudavė ranka į veidą (4 t., b. l. 45-46). Liudytojas T. J. parodė, kad muštynės vyko apie 5 min., sudavė viena kitai kelis smūgius, abi buvo nugriuvusios ant žemės (4 t., b. l. 47). Liudytojai K. A. ir T. J. patvirtino, jog muštynės vyko spalio 22 d. Nukentėjusioji B. M. V. į policijos komisariatą buvo atvežta spalio 23 d. Liudytoja V. R. teigė, kad matėsi, jog nukentėjusioji buvo sumušta, bet mėlynės buvo iš anksčiau (4 t., b. l. 25-26). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų buvusi sužalota muštynių su K. A. metu. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiosios sumušimai atsirado po muštynių su K. A., nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde E. A. iš dalies sutinka padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 str. 2 d. Nuteistasis E. A. parodė, kad degalinėje išlipęs iš taksi automobilio, pasikalbėjęs su pažįstamais, automobilyje pamatė M.. Priėjo prie jos ir paėmęs už liemens nusivedė į automobilį. Jos nenešė, netempė. Nepamena, kad M. prašė ją paleisti (4 t., b. l. 140-141). Nukentėjusioji parodė, kad degalinėje matė, kaip iš taksi automobilio išlipo Ž. B. ir E. A.. Ji išlipo iš automobilio ir nuėjo į tualetą. E. A. nieko nesakęs čiupo ją už rankos, apkabino iš už nugaros ir įsitempė į taksi automobilį per prievartą. Ž. B. pasakė, kad ji važiuos su jais. Ji prašė, girdint vairuotojui, ją paleisti, tačiau jos nepaleido. Prašė taksi vairuotojo ją paleisti, bet E. A. pasakė, kad taksi vairuotojas yra jo dėdė, taksi nesustos (1 t., b. l. 52-55). Pasak Ž. B., degalinėje jis pasisveikino su M., pasiūlė vykti kartu su jais pas R. N.. M. sakė nevažiuosianti, jis nuėjo atsisėdo į taksi. Po kelių minučių atėjo E. su M.. Jis nematė ar ją atnešė, ar ji pati įlipo. Neprisimena ar važiuojant M. prašė sustabdyti automobilį. Kai taksi sustojo, M. pradėjo bėgti, nes buvo išsigandusi. Jis pasivijo, nuramino, apsikabino ir jie nuėjo (4 t., b. l. 139-140). Nuteistasis R. N. patvirtino Ž. B. parodymus, tik nematė ar M. norėjo pabėgti (4 t., b. l. 141-142). Nors nuteistieji teigia, kad nukentėjusioji pati atsisėdo į taksi automobilį ir važiavo su jais savo noru, tačiau tai paneigia liudytojų parodymai. Liudytojas A. T., taksi vairuotojas parodė, kad jo keleiviai degalinėje pasiėmė merginą, kuri lyg ir nenorėjo su jais važiuoti. Ties stotimi mergina paprašė sustoti, jis suprato, jog mergina nenori važiuoti, keleiviai ginčijosi, bet mergina nelipo. Jis liepė leisti merginai išlipti, bet jo niekas neklausė (4 t., b. l. 22-23). Liudytojai K. A., T. J., V. D. parodė, kad degalinėje iš taksi automobilio išlipęs vaikinas, pasiėmė M. iš už nugaros ir nusinešė į automobilį (4 t., b. l. 45-47; 87-88). Nors pasak liudytojo T. J. jis nesuprato, kad B. M. V. nuvežta prieš jos valią, tačiau tai paneigia tolimesni M. draugų veiksmai. Jie sekė taksi automobilį, nes suprato, kad M. buvo išvežta ne savo noru. Maždaug po pusvalandžio M. T. D. parašė SMS žinutę „kodėl leidot mane išvežti?“. Liudytojas V. D. patikslino, kad E. elgesys buvo agresyvus, jis apsikabino ir nusitempė M.. Be to, draugų automobilyje palikta jos rankinė, patvirtina aplinkybes, jog nukentėjusioji buvo išvežta prieš jos valią. Nukentėjusioji teigė, kad atvežta į R. N. namą, prašėsi išleidžiama, tačiau niekas jos neišleido. E. A. sakė, kad lengvai iš čia neišeis. Vėliau R. N. sakė, kad ryte iškvies taksi. Ji norėjo eiti pėsčiomis, tačiau jis neleido. Ryte maždaug 6.50 val. iškvietė taksi, palydėjo, davė 10 Lt kelionei susimokėti. Taksi vairuotojas A. T. patvirtino, kad ryte apie 6-7 val., gavo iškvietimą ir tą pačią merginą parvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nematė merginos sužalojimų ar netvarkingų rūbų, nes nesikalbėjo su ja ir tuo nesidomėjo (4 t., b. l. 22-23).

Įvertinus visas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog E. A., veikdamas bendrininku grupe su Ž. B., R. N., neteisėtai atėmė nukentėjusiajai B. M. V. laisvę, 2012 m. spalio 18 d., apie 2 val. degalinėje prieš valią prievarta įsisodindami į taksi automobilį, nusiveždami ją į kaltinamojo R. N. namus, jai nenorint išlipti iš automobilio E. N. ją ištempiant iš automobilio prievarta už plaukų, po to griūnant padarytos poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, jai bandant pabėgti ir E. A. ar Ž. B. ją sugavus, ji buvo prieš jos valią nuvesta į R. N. namus, kur laikoma iki 2012 m. spalio 18 d., 6 ar 7 valandos.

Dėl nuteistojo R. N. apeliacinio skundo

Nors nuteistasis R. N. neigia turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji buvo 2012 m. spalio 18 d. jo namuose. Jie visi, t. y. jis, E. A., Ž. B., B. M. V. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo paleista muzika, įjungtas kompiuteris. Vėliau jis užmigo. Jam pabudus E. kalbėjosi su M.. M. pasakius, jog nori namo, jis iškvietė taksi (4 t., b. l. 141-142). Tačiau jo parodymų paneigia nuteistasis E. A., kuris aiškino, kad pasimylėjęs su M., nuėjo į kitą kambarį ir užmigo (4 t., b. l. 140). Nuteistasis Ž. B. parodė, kad kai E. su M. nuėjo į kitą kambarį, praėjus 15-20 min. nuėjo pažiūrėti kur jie. Rado juos besėdinčius ant lovos kambaryje. Jis atsisėdo šalia M., pradėjo bučiuoti, savaime gavosi pasimylėjimas, jokios prievartos nebuvo. Po lytinio akto išėjo iš kambario. E. pasiūlė išgerti šampano, tačiau jis atsisakė ir jis kartu su E. nuėjo miegoti. Pabudo ryte, apie 7 val., matė, kad M. stovėjo su R. N. (4 t., b. l. 139-140). Taigi pasak Ž. B. ir E. A., jie miegojo, ir nežino kas vyko. Nuteistasis E. A. nepatvirtino, kad jam kalbantis su M., atėjo R. N.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų parodymai nuolat keitėsi, buvo nenuoseklūs. R. N. pirmosios 2012 m. spalio 24 d. apklausos metu teigė, kad B. M. V. nepažįsta (2 t., b. l. 150-151), vėliau teigė, kad 2012 m. spalio 18 d. ji buvo jo namuose, tačiau lytinių santykių su ja neturėjo (2 t., b. l. 158-159; 160-162; 3 t., b. l. 17-18). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nuteistųjų parodymus, kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusiosios parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, iš pradžių ji nurodė ne tą dieną kada neva buvo išžaginta, jos žaginimo aplinkybės nurodytos skirtingos. Nukentėjusioji B. M. V. parodė, kad po to, kai ją išžagino E. A. ir Ž. B., jie nuėjo miegoti. Ji kambaryje liko su R. N.. R. N. pasakė, kad jai reikia eiti namo. Jis jai pasakė, kad iškvies taksi ryte ir nusitempęs į kambarį, ją nurengė ir išžagino. Ji nenorėjo, mėgino priešintis, bet jis buvo stipresnis. Kai viskas baigėsi, R. N. pasakė, jog turės problemų su policiją. R. N. pagrasino, kad jei pasisakys, tai pakas sode už Tauragės, kur niekas negyvena. Ryte R. N. iškvietė taksi, palydėjo ir davė 10 Lt susimokėti už kelią (1 t., b. l. 52-55). Kaip matyti, nukentėjusioji kelis kartus buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu tyrėjų ir buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo teisme perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., nes teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji teisme apklausta nebuvo. Įvertinus nukentėjusiosios duotus parodymus matyti, kad B. M. V. iš pradžių nuosekliai tvirtino, kad ją išžagino trys vaikinai, kuriuos ji atpažino. Tai patvirtino liudytoja V. R.. Nukentėjusioji duodama parodymus nurodydavo vienodas esmines įvykio aplinkybes, išsamiai apibūdino vietą kur tai buvo padaryta. Tai, kad pirmosios apklausos metu nurodė, kad buvo išžaginta naktį iš spalio 22 d. į 23 d., neleidžia daryti išvados, jog jos parodymai nenuoseklūs. Liudytoja V. R. teigė, kad nukentėjusiosios nepaklausė kada ji buvo išžaginta (4 t., b. l. 25). Nuteistoji paaiškino, kad pirmos apklausos metu nurodė išžaginimo klaidingą dieną, nes bijojo būti nubausta, jog nebuvo namuose. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji turėjo motyvą nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius, naudojus prieš ją fizinį smurtą bei lytiškai santykiavus prieš jos valią. Nors nuteistieji E. A. ir Ž. B. teigia, kad nukentėjusioji meluoja, tačiau nenustatyta, jog nukentėjusioji galėjo būti suinteresuota nepagrįstai juos apkaltinti. Nors ir nebuvo nukentėjusiajai nustatyta sužalojimų, būdingų išžaginimui, tačiau tai nepaneigia prievartinio lytinių santykių pobūdžio. Nukentėjusiajai prieš jos valią atsidūrusiai trijų neblaivių agresyvių nuteistųjų visiškoje kontrolėje ir savivalėje, negali būti keliamas reikalavimas, kad ji rizikuodama savo sveikata būtinai turėtų priešintis, aktyviai prieštarauti žagintojams ar bandyti nuo jų bėgti.

Policijos pareigūnė V. R. teigė, kad B. M. V. yra nepilnamečių įskaitoje nuo 2011 m. Į įskaitą įtraukta už alkoholio vartojimą, vagystes, melagingų parodymų davimą (4 t., b. l. 25-26). Liudytoja J. M. parodė, kad mokosi su B. M. V., E. A., Ž. B., R. N. yra jos draugai. Su B. M. V. nelabai sutaria, abejoja jos parodymais, nes dažnai pasitaiko nesusipratimų (4 t., b. l. 26). Liudytoja L. G. parodė, kad B. M. V. yra jos klasiokė, jų santykiai geri. Nepastebėjo, kad B. M. V. buvo linkusi meluoti ar fantazuoti (4 t., b. l. 87). Nors B. M. V. yra nepilnamečių įskaitoje, vieni liudytojai ja tiki, kiti jos pasakojimu abejoja, tačiau tai nėra pagrindas paskirti teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar galima tikėti nukentėjusiosios parodymais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog B. M. V. 2012 m. spalio 18 d. buvo išžaginta nuteistųjų E. A., Ž. B., R. N..

Apelianto nuomone, jam kaltinimas dėl laisvės atėmimo nukentėjusiajai pareikštas be jokių įrodymų, nes jis jokių veiksmų neatliko ir neprisidėjo prie kitų asmenų veiklos. Vien nuosprendyje nurodyti kitų asmenų veiksmai, negali būti pakankamas pagrindas jį patraukti atsakomybėn. Įvertinus visus anksčiau aptartus įrodymus (atsakant į nuteistojo E. A. apeliacinio skundo motyvus) matyti, kad nukentėjusiosios laisvė neteisėtai buvo atimta nuo 2012 m. spalio 18 d., apie 2 val. iki 6-7 val., ir ši veika pasireiškė keletu nukentėjusiosios laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymo veiksmų: iš pradžių ji neteisėtai prieš jos valią buvo jėga įsodinta į taksi automobilį, vėliau atvykus prie R. N. namus, ji buvo prievarta ištempta iš automobilio ir laikoma R. N. namuose prieš jos valią iki 6-7 valandos. B. M. V. jėga įsodinant į taksi automobilį aktyviausias buvo E. A., jam padėjo Ž. B.. Taksi automobilyje važiavo visi trys nuteistieji. Nukentėjusioji prašėsi išleidžiama, tai girdėjo taksi vairuotojas, todėl abejotina, kad to negirdėjo R. N.. Atvykus prie R. N. namų, E. A. jėga ją ištempė už plaukų iš automobilio. Nukentėjusiąją nusivedė į R. N. namus. Nukentėjusioji nuosekliai patvirtino, kad namuose ji buvo išžaginta E. A., Ž. B., R. N.. R. N. prašė ją paleisti, tačiau jis jos nepaleido, sakė ryte iškvies taksi. Vėliau R. N. ją išžagino. Nors R. N. aktyvių veiksmų neatliko, t. y. fizinio smurto jos atžvilgiu nevartojo, tačiau turėjo suvokti, kad į taksi automobilį B. M. V. buvo įsodinta prieš jos valią, jo namuose buvo ne savo noru. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad visi nuteistieji veikė vieninga tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nukentėjusiąją B. M. V. prieš jos valią įsodino į taksi automobilį, nuvežė į R. N. namus ir ten laikė, kol visi pasiekė savo tikslą, t. y. ją išžagino. Todėl R. N. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 146 str. 2 d.

Dėl nuteistojo Ž. B. apeliacinio skundo

Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija, tik skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, prašo sumažinti paskirtą bausmę, taikyti BK 92 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pagal BK 92 str. nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi įstatymas nedraudžia taikyti BK 92 str. nuostatas nepilnamečiui, teisiamam už sunkius ir net labai sunkius nusikaltimus. Tačiau, bausmės vykdymo atidėjimas nėra nusikalstamą veiką padariusio nepilnamečio asmens teisė, kurią teismas privalėtų įgyvendinti, todėl teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 92 str. nuostatas. Priimdamas sprendimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, ypatingą dėmėsį kreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas Ž. B. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Ž. B. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus. Padarytu sunkiu tyčiniu nusikaltimu buvo pažeistos net kelios svarbiausios Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamos prigimtinės žmogaus teisės – teisė į lytinio apsisprendimo laisvę ir teisė į kūno neliečiamumą. Šis nusikaltimas yra baigtas, juo sukeltos neigiamos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas emocinis stresas. Nusikaltimą apeliantas padarė prieš jam pažįstamą asmenį.

Apeliantas neteistas, praeityje su teisėsaugos institucijomis nesusidūręs, tik yra baustas administracine tvarka. Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Tai, kad Ž. B., nors ir būdamas nepilnametis, visą naktį galėjo negrįžti į namus, girtauti, ne tik neigiamai jį charakterizuoja, bet ir parodo, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, o gana įprastas jo artimiesiems, be to paneigia jo deklaruojamus vertingus socialinius ryšius, galinčius apsaugoti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Ž. B. pagal BK 149 str. 3 d. paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė (BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis 5 m. 9 mėn.), pagal BK 146 str. 2 d. paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė (BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis 2 m. 22 d.). Paskirdamas Ž. B. už sunkų ir apysunkį nusikaltimus mažesnę laisvės atėmimo bausmę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės bei kitas BK 54 str. 2 d. ir BK 91 str. numatytas reikšmingas aplinkybes. Bendrindamas nuteistajam nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 63 str. reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti aiškiai per griežta ir Ž. B. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nutrauktų esamus socialiai vertingus apelianto ryšius, t. y. jis negalės mokytis, neįgys vidurinio išsilavinimo, nutrūks ryšiai su artimaisiais. Tėvai yra išsiskyrę, jis gyvena su mama, turi 3 jaunesnius brolius ir seserį. Jis yra vyriausias šeimoje, turi padėti mamai. Tačiau apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 91 str. 3 d. numatyta, kad nepilnamečiui terminuotą laisvės atėmimo bausmę teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. BK 41 str. 2 d. 5 p. numatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas reikalauja, kad, visų pirma, būtų ginamos pažeistos nukentėjusio amens teisės, o kalti asmenys būtų tinkamai nubausti. Įvertinus tai, kad nuteistasis padarė apysunkį ir sunkų tyčinius nusikaltimus. Apeliantas puikiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, aktyviai siekė savo tikslo, nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, savo kaltės nepripažindamas negalėjo ir gailėtis dėl padarytos veikos. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nuteistojo asmenybę, 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė Ž. B. nėra per griežta ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto teiginys, jog jis gali pasikeisti ir pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visų visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, teisėjų kolegijos nuomone yra deklaratyvus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. N., E. A., Ž. B. apeliacinius skundus atmesti.