Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-199-45/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-31
Bylos Nr.
2A-199-45/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Jolanta Badaugienė, Rimantas Brazys (pran.)
Atsakovas
V. T., V.
Ieškovas
S. T., G. T.
Advokatai
Saulius Alysas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas R.Brazys Civilinė byla Nr. 2A-199-45/2009

Teisėja A. Jurgelienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Rimanto Brazio,kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės ir Danutės Burbulienės,sekretoriaujant Irenai Stasiūnienei,dalyvaujant ieškovių įstatyminei atstovei I. T.,atsakovo V. T. atstovui advokatui Sauliui Alysui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-387-650/2008 pagal ieškovių S. T. ir G. T. įstatyminės atstovės I. T. ieškinį atsakovui V. T., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Įstatyminė ieškovių S. T. ir G. T. atstovė I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė padidinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 20 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo V. T. dukroms G. T., gim. ( duomenys neskelbtini), ir S. T., gim. ( duomenys neskelbtini), po 600 Lt kas mėnesį kiekvienai. Ieškinyje nurodoma, kad 2001 metais teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti savo nepilnametėms dukroms išlaikymą po 125 Lt kiekvienai kas mėnesį. Priteisto išlaikymo dydis šiuo metu negali patenkinti nepilnamečių dukrų poreikių, nes dukros auga, jų poreikiai didėja, daugiau kainuoja jų rūbai ir avalynė. Reikalingos mokymosi ir specialaus ugdymo priemonės, viena dukra lanko meno, o kita - sporto mokyklą. Be to, mergaitėms reikia periodiškai lankytis pas akių gydytoją ir keisti akinius.

Atsakovas V. T. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad dukterų išlaikymui gali skirti po 200 Lt kas mėnesį kiekvienai.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. T. padidintą išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. T., gim. ( duomenys neskelbtini), ir G. T., gim. ( duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – po 400 (keturis šimtus ) litų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2008 m. balandžio 8 d. iki vaikų pilnametystės, pakeičiant 2001 m. lapkričio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-591-01/2001 priteistą išlaikymą po 125 litus periodinių išmokų kiekvienam vaikui; ieškovių įstatyminei atstovei I. T. nustatė uzufrukto teisę tvarkyti vaikų išlaikymo lėšas; likusioje reikalavimo dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo V. T. bylinėjimosi išlaidas - 1210 litų ieškovių įstatyminei atstovei I. T. ir bylinėjimosi išlaidas valstybei - 198 litus žyminio mokesčio bei 8 litus pašto išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad 2001-11-20 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta I. ir V. T. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą savo dukterims po 125 litus periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Teismo nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo padidintas išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nebūtų visiškai proporcingas vaikų poreikių tenkinimui ir atsakovo turtinei padėčiai. Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. ieškovių atstovė I. T. gaudavo vidutinį 700 litų darbo užmokestį, 2008 m. pirmą pusmetį - 800 litų darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, taip pat iš atsakovo gaudavo vaikų išlaikymui skirtas lėšas - siekiančias nuo 300 iki 400 litų kas mėnesį ir tai reiškia, kad vidutinės ieškovių šeimos oficialios pajamos iki ieškinio padavimo momento 2007 m. - 2008 m. laikotarpiu sudarė apie 1100-1200 litų per mėnesį. Dauguma teismui pateiktų prekių, paslaugų pirkimo kvitų, apmokėtų sąskaitų yra susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu, ir dviejų vaikų poreikių tenkinimui yra išleidžiama apie 800-900 litų kas mėnesį. Teismas pripažino, kad ieškovei, kaip turinčiai minimalias pajamas pragyvenimui, teko patirti beveik dvigubai didesnes vaikų išlaikymo išlaidas, nei atsakovui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 6000 litų, pateikdamas savo paskaičiavimus pagal darbo sutartį, sulygtą 39 valandų darbo savaitę ir 12,50 eurų už valandą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė oficialios darbovietės pažymos apie tai, kokį darbo užmokestį jis gavo 2007-2008 metais kiekvieną mėnesį, nepateikė jokių išrašų iš savo darbo apskaitos tabelių, algolapių, teismas kritiškai vertino tokius atsakovo nurodytus duomenis apie jo gaunamą vidutinį darbo užmokestį. Teismas nustatė, kad 2004-2008 metų laikotarpiu atsakovas buvo įsidarbinęs Airijos įmonėje „G. C.“, vien 2005 m. gavo darbo užmokestį, siekiantį vidutiniškai 10 000 litų į mėnesį, atskaičius mokesčius, ir tai nurodė pats atsakovas atitinkamoms Lietuvos Respublikos finansų įstaigoms. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė jokiais konkrečiais duomenimis savo dabartinių pajamų ir galimai turimo bedarbio statuso nuo 2008-11-17, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuo išlaikymo priteisimo iki bylos nagrinėjimo teisme yra žymiai pablogėjusi šalies turtinė padėtis, kuri sudarytų prielaidas nedidinti atsakovo dukterims priteisto išlaikymo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus iš dalies, nes iš bylos aplinkybių matyti esminis išlaikymą teikiančio atsakovo turtinės padėties pagerėjimas, lyginant su 2001 m. po santuokos nutraukimo su I. T.: keturis metus atsakovas gavo stabilų ir palyginti didelį darbo užmokestį Airijoje, kurio pagrindu atsakovas galėjo sudaryti su banku vartojimo paskolą ir statytis namą Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad pasikeitė atsakovo šeimyninė padėtis, nes sudarytoje su V. B. šeimoje 2004-01-20 gimė sūnus E., kurį atsakovas privalo taip pat išlaikyti. Atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui ieškovių šeimoje vidutiniškai išleidžiama apie 800-900 litų kas mėnesį, į tai, kad ši suma siejasi su statistine minimalia mėnesine alga Lietuvoje ir teismų praktikoje nustatytais vaikų išlaikymo kriterijais, teismas sprendė, kad pusę šios sumos galėtų mokėti atsakovas ir iš atsakovo priteistą išlaikymą nuo 125 litų kiekvienai dukteriai padidino iki 400 litų periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo momento - 2008 m. balandžio 8 d. iki vaikų pilnametystės. Atitinkamai teismas savo iniciatyva ieškovei nustatė uzufrukto teisę kaip vaikų motinai tvarkyti vaikų išlaikymui gaunamas lėšas (CK 3.185, 3.190 str.). Teismas iš atsakovo priteisė dalį ieškovių atstovės patirtų bylinėjimosi išlaidų: 1050 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 160 litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteisė iš atsakovo 198 Lt žyminio mokesčio dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo bei 8 litus pašto išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo netinkamai aiškino ir taikė LR CK 3.198 straipsnį, rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, tačiau nenagrinėjo atsakovo materialinės padėties ir galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas, į bedarbio statusą, į įsipareigojimus kreditoriams, o remiantis šiomis aplinkybėmis, LR CK 3.201 str., numato galimybę mažinti priteisto išlaikymo dydį. Teismas atsakovo galimas skirti vaikų išlaikymui lėšas paskirstė neproporcingai ir nepagrįstai dviem nepilnametėms dukroms paskyrė didesnį išlaikymą jų poreikių tenkinimui, nei lieka nepilnamečiui sūnui E..

2. Ieškovių būtinieji poreikiai nebuvo tinkamai įrodyti - dukterų poreikių tinkamam patenkinimui pakanka 400 Lt per mėnesį.

3. Teismui nustačius vaikų poreikių pasikeitimą, išlaikymo dydis privalo būti keičiamas nuo sprendimo priėmimo momento; teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių pakeistas išlaikymo dydis priteistas nuo 2008 m. balandžio 8 d., nors bylos nagrinėjimo metu vaikams išlaikymas nebuvo nutrauktas mokėti.

4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 160 Lt už skelbimus spaudoje, kadangi ieškovė žinojo atsakovo telefoną bei adresą ir turėjo galimybę informuoti apie ieškinio pateikimą teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovių įstatyminė atstovė I. T. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo sūnaus E. gimimas nėra pagrįstas pagrindas sumažinti išlaikymą kitiems išlaikytiniams; atsakovo turtinės padėties neapsprendžia vien jo gaunamos pajamos, į turtinės padėties sąvoką įeina ir asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas, jo turimi vertybiniai popieriai, akcijos ir kt., todėl atsakovas gali ir turi pareigą teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms. Teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovo pateiktus tinkamai nepatvirtintus rašytinius įrodymus; atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl dabartinė bedarbystė yra tik laikina.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Joniškio Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad atsakovas V. T. nepakankamai rūpinasi savo dukromis, nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti byloje surinktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms dydis padidintas iki 400 Lt kas mėnesį ir nurodo, kad nepilnamečių dukrų išlaikymui jis gali skirti po 200 Lt per mėnesį.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. LR CK 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą. Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 20 d. sprendimu priteisė iš atsakovo V. T. nepilnamečių dukrų S. ir G. išlaikymui po 125 litus periodinių išmokų kiekvienai dukrai kas mėnesį. Ieškovių įstatyminė atstovė I. T. ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovo mokamas 125 litų išlaikymas nebeatitinka dukrų S. ir G. poreikių, nes augant mergaitėms, jų mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, sveikatos priežiūrai ir kitiems būtiniems poreikiams reikalingos didesnės papildomos lėšos.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nenagrinėjo atsakovo materialinės padėties ir galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymą. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų apie šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovės pajamos yra apie 730 Lt per mėnesį ( b. l. 77 ). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 6000 litų per mėnesį, tačiau atsakovas išlaiko taip pat ir nepilnametį sūnų E., gim. ( duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovas nuosavybės teise 2006 metais įsigijo žemės sklypą ir gavo leidimą gyvenamojo namo statybai Radviliškio rajono sodų bendrijoje „Ąžuolas“ ( 1 t., b. l. 79-81). Remdamasi šiais duomenimis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš bylos aplinkybių matyti esminis atsakovo turtinės padėties pagerėjimas, lyginant su 2001 m. Nors su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė pažymą, kad jis nuo 2008 m. lapkričio 21 d. yra užsiregistravęs kaip bedarbis ir jo gaunama bedarbio pašalpa sudaro 197,80 eurų, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepaneigia atsakovo pareigos ir galimybių teikti nepilnametėms dukroms pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Be to, są­ži­nin­go ir rū­pes­tin­go as­mens, ku­ris tu­ri pa­rei­gą iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus, elge­sio stan­dar­tai reikalauja im­tis vi­sų jam pri­ei­na­mų prie­mo­nių, kad gau­tų pa­ja­mas, pa­kan­ka­mas vai­kams iš­lai­ky­ti.

Vertinant pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo padidinimo pagrįstumą, taip pat būtina išanalizuoti nepilnamečių vaikų poreikius ir įvertinti šių poreikių pasikeitimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas.

Ieškovių įstatyminė atstovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad dukterų išlaikymui reikia apie 900 litų per mėnesį kiekvienai (1 t., b. l. 126, 149). Nors atsakovas su tokia ieškovių nurodoma suma nesutiko ir nurodė, kad dukrų išlaikymui pakanka 400 litų per mėnesį, tačiau jo nurodomą sumą atitinkančio būtinų išlaidų dukrų išlaikymui paskaičiavimo nepateikė. Pažymėtina, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Siekiant visapusiškų vaiko poreikių patenkinimo, ieškovės nurodytas išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu teismų praktikoje suformuotą išlaikymo dydžio nustatymo principą.

Ieškovei, pareiškiančiai ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, įstatymų leidėjas suteikia teisę pasirinkti nuo kurio momento išlaikymo dydis turėtų būti pakeistas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta data sutiko, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nėra aišku, kuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi nustatydamas mokėjimo datą – 2008-04-08, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 160 Lt už skelbimus spaudoje, kadangi ieškovė žinojo atsakovo telefoną bei adresą ir turėjo galimybę informuoti apie ieškinio pateikimą teismui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškinyje nurodytu adresu atsakovui siųsti procesiniai dokumentai neįteikti, sugrąžinti teismui su kito asmens A. B. pranešimu, kad siunčiamu adresu ( duomenys neskelbtini) atsakovas negyvena ir niekada negyveno. Teismui pateikus užklausimus Gyventojų registrų centrui, VSDF valdybai, nebuvo gauta tikslių duomenų apie atsakovo gyvenamąją ir darbo vietas. Teismo iniciatyva pasiuntus atsakovui procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jie sugrįžo neįteikti, su pašto kurjerio atžyma, kad siunčiamu adresu ( duomenys neskelbtini) gavėjas nerastas, nebegyvena. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime į ieškinį, taip pat ir apeliaciniame skunde, atsakovas savo adresą nurodė ( duomenys neskelbtini ), tačiau ir šiuo adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai neįteikti ( b. l. 71). Apeliacinės instancijos teisme ieškovių įstatyminė atstovė nurodė, kad nuo 2007 m. apie atsakovo gyvenamąją vietą žinių neturi. Atsižvelgiant į nurodytus duomenimis, nėra pagrindo pripažinti, kad 160 litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš atsakovo priteista nepagrįstai.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos apeliacinėje instancijoje ieškovių turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 416,50 Lt ( 2 t. , b. l. 42), taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos 9,66 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pakeistas išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 2 d.). Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. T. ieškovių įstatyminei atstovei I. T. 416,50 Lt ( keturis šimtus šešiolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo V. T. valstybei 9,66 Lt (devynis litus 66 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Rimantas BrazysTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė Burbulienė