Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skunda dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 dalimi, prie šios bausmės pridėta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis - šeši mėnesiai laisvės atėmimo ir R. K. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš R. K. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

R. K. nuteistas už tai, kad, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir, smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui, t. y. jis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sutuoktine L. K. metu, tyčia ne mažiau trijų kartų, bet ne daugiau kaip keturis kartus, kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veido ir galvos sritį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.Taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, supykęs ant savo sutuoktinės L. K. dukros G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kad pastaroji padavė automobilio raktelius kaimynui, minėto automobilio raktu vieną kartą brūkštelėjo mažametei nukentėjusiajai G. K. per kaklą nugaros pusėje, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo nepripažįsta, baudžiamojo proceso metu davė išsamius parodymus, paneigiančius jo dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose. Nors jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nėra nuoseklūs, tačiau jie yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. K. kaltu, neįvertino visų aplinkybių, vadovavosi tik nukentėjusiųjų parodymais, nes visi kiti, pirmosios instancijos teismo teigimu, nuteistojo kaltę pagrindžiantys įrodymai yra išvestiniai ir keliantys pagrįstas abejones, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti G. K. parodymus ir vadovautis tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis. G. K. parodymus davė, būdama jaunesnė nei 16 metų, t. y. ji nebuvo prisaikdinta ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Kritiškai turėjo būti vertinami ir L. K. parodymai. Iš byloje esančių įrodymų visumos apeliantas daro išvadą, kad jai įtaką darė motina, giminės, draugės ir kiti pašaliniai asmenys. Jei ne tokia įtaka, sutuoktiniai ir toliau galėjo kartu gyventi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino gynybos pateiktos versijos. Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, buvo pradėtas ir skyrybų procesas, siekiant, kad santuoka būtų nutraukta dėl R. K. kaltės. Nors nuteistasis ir yra ūmaus būdo, tačiau pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, alkoholinius gėrimus vartoja sakingai, rūpinasi šeimos gerove, buitimi, stengėsi, kad šeima būtų finansiškai aprūpinta. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, taip pat ištaisyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą bausmių bendrinimo klaidą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino R. K. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik nukentėjusiųjų parodymais. Sprendžiant dėl R. K. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo ir liudytojų parodymai ir rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė buvo grindžiama išvestiniais (netiesioginiais) įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodomąją vertę baudžiamojoje byloje turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimą, dėl kurio jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Tiesioginių ir netiesioginių (išvestinių) įrodymų vertinimui BPK nenustato skirtingų reikalavimų ar pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-303/2018 ir kt.). Nors baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai tiesiogiai R. K. smurtinių veiksmų prieš L. K. ir G. K. nematė, tačiau nukentėjusioji L. K. jų šeimą lankančiai socialinei darbuotojai A. S., taip pat savo motinai V. K. ir seseriai J. Z. yra pasakojusi apie patiriamą sutuoktinio smurtą, ką pastarosios paliudijo apklausų metu, apie smurtą Kriaučiūnų šeimoje buvo informuotos ir socialinė darbuotoja L. R. bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė E. P., kurios apklausiamos papasakojo, kad, joms nuvykus į Kriaučiūnų namus, L. K. ir G. K. prisipažino, kad R. K. prieš jas smurtauja, taip pat liudytojos V. K. ir J. Z. parodė, kad yra mačiusios sumuštą L. K., t. y. hematomą po jos kairiąja akimi, sumuštą nukentėjusiąją matę patvirtino ir kiti liudytojais apklausti giminaičiai bei draugai – J. B., E. J.-M. ir M. M., kad R. K. muša mamą ir seseris paliudijo ir mažametis E. K., taip pat jis nurodė, kad mama vaikšto su mėlynėmis, o seseriai G. K. raktu nuo automobilio nuteistasis braukė per kaklą, liudytojas S. M. patvirtino, kad L. K. jam yra sakiusi, jog R. K., supykęs ant G. K. dėl paimtų automobilio raktelių, ją sumušė. Liudytojai yra apklausti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, mažametis liudytojas buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, 280 straipsnio 3 dalimi, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kas reiškia, kad netiesioginiai įrodymai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo gauti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, jokių duomenų apie procesinius pažeidimus negauta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, lygindamas liudytojų parodymus su byloje surinktais rašytiniais duomenimis, taip pat nukentėjusiųjų parodymais, laikė juos pagrįstais, patvirtinančiais R. K. kaltę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pozicijai ir laiko, kad netiesioginiai įrodymai šioje baudžiamojoje byloje turi įrodomąją vertę. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nukentėjusioji G. K. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek jos apklausos metu buvo mažametė. Nepaisant to, kad šiam asmeniui nebuvo 16 metų ir apklausiama ji nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, apklausa buvo vykdoma laikantis BPK 186 straipsnyje numatytos nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos tvarkos, dalyvaujant prokurorui, G. K. įstatyminei atstovei, vaiko teisių apsaugos atstovei ir psichologei. Kadangi nukentėjusiosios G. K. parodymus patvirtino nukentėjusiosios L. K. parodymai, taip pat liudytojų E. K. ir S. M. parodymai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė juos patikimais ir jais vadovavosi.Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiosios L. K. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes pastarajai įtaką daro jos artimieji ir draugai, be to, kaltinant R. K. smurtu, siekiama, kad santuoka būtų nutraukta dėl pastarojo kaltės, tokia nuteistojo pozicija laikoma gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ji nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nukentėjusioji, atvirkščiai, ilgą laiką slėpė patiriamo smurto faktą, neigė, kad ant jos kūno esantys sužalojimai, atsiradę dėl R. K. kaltės, nes pastarojo bijojo, ji ne vieną kartą yra atleidusi sutuoktiniui ir su juo susitaikiusi. Tik pasikartojantis fizinis ir psichologinis smurtas ir baimė dėl savo bei savo vaikų gerovės paskatino L. K. atvirai pasakyti apie sutuoktinio neteisėtus veiksmus. Socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos specialistų ir artimųjų pagalba, nagrinėjamu atveju, negali būti vertinama, kaip įtaka nukentėjusiosios pozicijai. Kaip matyti iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus pateikiamų duomenų, L. K. trūksta socialinių įgūdžių, todėl ji ne visada sugeba situaciją įvertinti objektyviai, bijo, todėl jai reikalinga specialistų ir artimųjų pagalba. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas nepagrįstai, siekiant nutraukti santuoką dėl R. K. kaltės.Vertindamas nuteistojo R. K. parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jie prieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims, todėl turi būti vertinami kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nuteistasis, neigdamas bet kokio smurto prieš nukentėjusiąsias panaudojimo faktą ir teigdamas, kad pastarosios susižalojo pačios, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Siekdamas to paties tikslo R. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo parodymai yra teisingi bei apibūdino save teigiamai. Tuo tarpu, iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus pateikiamų duomenų matyti, kad R. K. nedirba, nesistengia prisidėti prie šeimos išlaikymo, šeima gyveno iš L. K. neįgalumo pašalpos ir išmokos už vaikus. Šie duomenys paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis rūpinasi šeimos gerove, stengiasi, kad šeima būtų finansiškai aprūpinta. Nors nuteistasis nurodo, kad alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, bet teisiamojo posėdžio metu apklaustas gydytojas psichiatras J. G. nurodė, kad R. K. buvo diagnozuotas buitinis piktnaudžiavimas alkoholiu, jis yra administracine tvarka baustas už vairavimą esant neblaiviam. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad R. K. pasižymi agresyviu elgesiu, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos seniūnas šį asmenį apibūdino, kaip ūmaus charakterio, nenuspėjamą, greitai susierzinantį, linkusį smurtauti, jis yra teistas už sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą (BK 135 straipsnio 1 dalis), fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 straipsnio 1, 2, 3 dalys), administracine tvarka ne kartas baustas už nedidelį chuliganizmą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 174 straipsnis), dalyvavęs Smurtinį elgesį keičiančioje programoje, pirmosios instancijos teisme vykusių teisiamųjų posėdžių metu R. K. nesilaikė tvarkos, dėl ko jam buvo duodamos pastabos, o, galiausiai, jis buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės. Šios nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, skirtingai nei nurodo pats nuteistasis, jį apibūdina neigiamai ir patvirtina asmens polinkį į fizinį smurtą. Kartu su šiomis aplinkybėmis vertinant tai, kad R. K. nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, šio ikiteisminio tyrimo metu jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas ankstesniu nuosprendžiu, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam R. K. paskirtas laisvės atėmimo bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, nepagrįstai į galutinę subendrintą bausmę įskaitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi, nagrinėjamu atveju, nėra prokuroro apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas negali keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl bausmių bendrinimo, nes taip būtų bloginama nuteistojo teisinė padėtis.Taigi, Ukmergės rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad R. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui (sutuoktinei) ir mažamečiam asmeniui (sutuoktinės dukrai). Tokie pastarojo veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.