- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-606-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė
- Ieškovas
- L., L. J.
- Atsakovas
- A. J., A.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. J. prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečio sūnaus N. D. J. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters E. J. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jų pilnametystės. Nurodė, atsakovo turtinė padėtis turėjo pasikeisti, nes nuo 2000 metų atlyginimai ženkliai padidėjo, be to, vaikai paaugo ir jų poreikiai tai pat padidėjo, pakilo kainos ir 130 Lt dydžio išlaikymas yra labai menkas. Šiuo metu ieškovė dirba vidurinėje mokykloje, jos atlyginimas apie 2000 Lt ir vienai sunku išlaikyti vaikus. Sūnus yra jau 4 klasėje, dukra 3 klasėje, jie auga ir jų poreikiai vis didėja. Ieškovė kas mėnesį maistui išleidžia 600 Lt, drabužiams 200 Lt, pramogoms 100 Lt, knygoms ir kanceliariniams prekėms 100 Lt, vaistams 50 Lt. Be to, turi aprūpinti vaikus būstu, todėl tikslu pagerinti būsto sąlygas paėmė 29 000 Lt kreditą. Privalo mokėti komunalinius mokesčius, apsirūpinti kuru, tai pat vaikams reikia skirti pinigų atostogoms. Dukra turi sveikatos problemų, todėl gydytojas rekomendavo kreiptis pas psichologą ir lankyti baseiną.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog šiuo metu nedirba, dėl šalyje esamos situacijos sunku susirasti darbą, tačiau pastoviai jo ieško. Yra darbingas, jo sveikata normali. Pažymėjo, jog vaikus lankydavo, veždavo pramogauti. Nurodė, jog ieškovė neišleidžia vaikams po 400 Lt, kurių ji prašo. Sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 150 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo nepilnamečių vaikų išlaikyti nustatytą išlaikymo dydį, priteisė iš atsakovo A. J. nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2008-10-08 iki vaikų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.192 str. 2 ir 3 d. nuostatomis, nurodė, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėjo, jog nustatytas išlaikymo dydis – 130 Lt -neatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, t.y. privalančio teikti išlaikymą galimybių bei vaiko poreikių. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, ieškovės pajamos sudaro 2000 Lt, ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, ieškovė būsto sąlygų pagerinimo tikslu paėmė 29 000 Lt kreditą. Teismas nurodė, jog sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nedarbingas ir dėl objektyvių priežasčių negali teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2d.). Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad šalių nepilnametė dukra dažnai serga, jai užeina stiprūs galvos skausmai, jai reikalinga lankyti baseiną. Todėl akivaizdu, kad nepilnamečio vaiko poreikiai, susiję su sveikata ir gydymu, turi būti tenkinami ir tam turi būti skirtos papildomos išlaidos. Be to, vaikams augant didėja ir išlaidos kitiems vaikų poreikiams: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Šalies argumentai
Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir nepilnamečiams vaikams N. D. J. ir E. J. priteisti materialinį išlaikymą, mokant kiekvienam vaikui po 200 litų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas. Teismas neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis neturi realios galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Jis šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, bedarbio pašalpos negauna. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį pardavęs atsakovas galėtų teikti reikalaujamo dydžio išlaikymą, neturi. Nurodė, jog galėtų teikti 200 Lt materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, jog teismas, priteisdamas reikalaujamą dydį, vadovavosi ne įstatymų visuma, o išimtinai LR CK 3.3 str. įtvirtintu vaikų teisių apsaugos ir interesų gynybos principu. Mano, kad tokia teismo pozicija teisiniu požiūriu yra ydinga ir tuo pačiu neteisėta. LR CK 3.192 str. yra nurodyta, kad net ir vaikų interesų apsaugos principui esant prioritetiniam, į tėvų turtinę padėtį atsižvelgti yra būtina. Dėl šios priežasties sunki tėvų materialinė padėtis laikytina svarbia aplinkybe, tiesiogiai įtakojančia priteistino materialinio išlaikymo dydį. Išimtį iš šios imperatyvios įstatymo nuostatos sudaro tik tie atvejai, kai asmenys, privalantys teikti materialinį išlaikymą, sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrė ne dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, o dėl priežasčių, kurias sukėlė jų pačių žalingi įpročiai (alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, nusikaltimų darymas) bei neatsakingas požiūris į pinigus (azartiniai lošimai), o teismas tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatė. Taip pat remiantis LR CK 3.192 str. 2 d. ir 3.198 str. l d. teisiniu reguliavimu matyti, kad priklausomai nuo nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiaus, priteisiamo išlaikymo dydis yra nevienodas, t.y. sprendžiant išlaikymo dviem ir daugiau vaikų priteisimo klausimą, išlaikymo dydis gali būti mažesnis. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtintos apžvalgos 4.1 skyriuje „Vaiko poreikiai" nurodyta, kad teismui nustatant minimalius vaiko poreikius maistui turi būti atsižvelgiama į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas. Taip pat šioje apžvalgoje yra nurodyta, jog nustatant vaiko aprūpinimo apranga poreikius orientaciniais kriterijais gali būti Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" minimalios normos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (LR CPK 185, 263 str.).
LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi, pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Ieškovė, prašydama padidinti nepilnamečių vaikų priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas – vaikai paaugo, todėl jų poreikiai padidėjo, pradėjo lankyti mokyklą, ieškovė paėmė kreditą būsto sąlygoms pagerinti, jį išlaiko, taip pat dukra turi specialių poreikių, susijusių su sveikatos būkle. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams tenkantį išlaikymą – po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaikų poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis priimta civilinėje byloje M.Sinkevičius v. A.Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje A.Liago v. V.Liagienė; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko poreikiai. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo jau daugiau nei devyneri, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, vaikai paaugo ir dėl to jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino priteistą išlaikymo dydį, kadangi išaugo vaikų išlaikymo išlaidos ir dėl to atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas.
Atsakovo argumentas, jog teismas, taikydamas LR CK 3.192 str., turėjo atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį, yra pagrįstas, nes tai tiesiogiai numato LR CK 3.192 str. 2 d., tačiau nėra vienintelis ir esminis kriterijus, nustatant teiktino išlaikymo dydį. LR CK 3.192 straipsnis nustato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra darbingas, sveikas, gali susirasti darbą, todėl jo padėtis leidžia teikti vaikams didesnį išlaikymą. Atsakovo darbo susiradimas objektyviai priklauso tik nuo paties atsakovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Iš bylos medžiagos matyti, jog iki šiol atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams sudarė apie 130 Lt per mėnesį. Įvertinant sūnaus ir dukters amžių (11 ir 9 m.), išlaidas būstui, komunaliniams mokesčiams, maistui, drabužiams, sveikatai, higienai, atostogoms, bei dukteriai turinčiai specialiuosius poreikius atsakovo teikiamas išlaikymas negalėjo patenkinti net minimaliausių vaikų poreikių. Todėl visa kasdieninių poreikių vaikų išlaikymo našta buvo perkelta išimtinai ieškovei. Taigi, priteista kiekvienam vaikui po 400 Lt suma iš atsakovo negali būti pripažinta neprotingai didelė, pažeidžianti atsakovo interesus ar nepagrįsta. Byloje pateikti paskaičiavimai patvirtina šias išlaidas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog priteista 400 Lt kiekvienam vaikui suma yra nepagrįstai. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta.
Pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams, neatsižvelgiant į jo amžių, tenkinti atitinka minimalią mėnesinė algą (MMA), kuri 2009 m. sudaro 800 Lt. Be to, nepilnamečiams vaikams reikalingos papildomos išlaidos, kurias nurodė ieškovė, taip pat pažymėtina, jog ieškovei tenka papildoma našta, nes ji ne tik vaikus turi išlaikyti, bet ir rūpinasi jų poreikiais, priežiūra. Pagal LR CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju priteista išlaikymo suma vaikams neviršija ½ minimalios mėnesio algos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovui yra 44 metai, yra darbingas, taigi objektyviai vertinant atsakovas pajėgus dirbti bet kokį darbą ir gauti pajamas. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas sumažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams. Be to, atsakovo pateikti duomenys (b.l. 22, 23) kelia pagrįstų abejonių apie atsakovo realiai gaunamas pajamas. Remiantis atsakovo pateikta ieškančio darbo atmintine yra nustatyta, kad atsakovas pradėjo ieškoti darbo nuo 2008-10-28, o duomenų apie iki to laiko gautas pajamas nebuvo pateikta. Mažesnė nei ½ dalis minimalios mėnesinės algos gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo vaikams, nes tokiu būdu būtų pažeistos jos teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti po 400 litų dydžio išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis savo vaikams.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.