Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Teismas, parengiamosios teisiamojo posėdžio stadijos metu nagrinėdamas bylą:

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5d. už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent:

A. A. buvo kaltinamas už tai, kad 2005 m. spalio 15d. 19 val. Trakų rajone Lentvaryje Klevų alėja prie namo pažymėto numeriu 34, vairuodamas automobilį Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė tuo metu galiojusių KET 53,173 punktų reikalavimus, numatančius, kad <<< eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui>>>, <<< jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams>>> nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas automobilį, atsiradus kliūčiai, turėdamas techninę galimybę išvengti į važiuojamąją dalį išėjusio pėsčiojo V. F. partrenkimo, kadangi iki kliūties buvo apie 47,5 m matomumo atstumas, partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išėjusį V. F., kuris nuo kūno sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušyje, pilve, odos nubrozdinimais pilve, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, galvos smegenų sumušimu, plaučių sužalojimu, kepenų sužalojimu, dešiniųjų II-IX šonkaulių viengubais lūžiais, kas komplikavosi: vidiniu kraujavimu ir oru dešinėje pleuros ertmėje, III trauminiu šoku (kliniškai), ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, ligoninėje mirė.

Remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Tokie terminai, jų skaičiavimo taisyklės, senaties eigos sustojimo ir nutrūkimo pagrindai nustatyti ne baudžiamojo proceso įstatyme, o BK 95 straipsnyje. Dėl to, sprendžiant dėl baudžiamojo proceso nepradėjimo ar nutraukimo suėjus senaties terminui, visų pirma svarbu tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamąjį įstatymą (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-P-100/2008). Pažymėtina, kad pagal BK 95 straipsnį, suėjus senaties terminui, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo tarpu pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje toks nevienodas teisinis reguliavimas, viena vertus, nelaikomas prieštaringu nurodant, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas reikalavimas nutraukti pradėtą procesą yra siejamas tik su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinė byla Nr. 2K-7-233/2007). Kita vertus, pažymima, kad tais atvejais, kai yra aišku, jog BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti besąlygiškai nutraukiamas nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių senaties terminas buvo praleistas (kasacinės bylos Nr. 2K-93/2007, 2K-P-100/2008).

Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą (jo nepradedant), remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, aplinkybės, turinčios reikšmės senaties trukmės nustatymui (senaties instituto taikymui), neturi kelti abejonių. Atsižvelgiant į tai, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, nutraukiant baudžiamąjį procesą (jo nepradedant) turi būti aiškus nusikalstamos veikos kvalifikavimas, jos padarymo laikas.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu, t. y. net ir tuo atveju, kai, pavyzdžiui, iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir tai turi reikšmės senaties instituto taikymui.

Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės galutinis teismo sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios (kasacinė byla Nr. 2K-P-100).

Teismų praktikoje pažymima, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas.

Motyvuojamoji dalis

BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytas aplinkybes, byla nutraukiama teismo nutartimi. Taigi, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau nebegalima priimti, todėl nėra prasmės to daryti.

Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme šį institutą, iš esmės pripažįsta, kad atitinkamos valstybės ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminės institucijos konkrečioje baudžiamojoje byloje gali neįvykdyti savo konstitucinės pareigos per įstatyme nustatytą laiką, todėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtintas imperatyvas, kad tokiais atvejais baudžiamasis procesas besąlygiškai nutraukiamas neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas. Senaties terminai siejami su priėmimu apkaltinamojo nuosprendžio, kuris negali būti priimtas praėjus baudžiamojo įstatymo nustatytiems terminams (BPK 235 straipsnis).

A. A. atiduotas teismui pagal BK 281 str. 5dalį, t. y. už 2005 m. spalio 15d. padarytą neatsargų nusikaltimą. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 b punkte (BK redakcija, galiojusi iki 2010-06-29 nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Taigi šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį buvo galima priimti iki 2010 m. spalio 15d. Todėl baudžiamasis procesas A. A. atžvilgiu yra nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 95 str., 1d., 1p., 1b, 253 str., 254 str. 4d., teismas

nusprendžia:

Baudžiamąjį procesą pagal LR BK 281 str. 5d. A. A. atžvilgiu nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.