Kauno apygardos teismo nuosprendis

2016-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-319/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
1A-330-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03077-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Albinas Antanaitis, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-319/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03077-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1; 2.4.9 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė –dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Priteista iš A. S. 66,03 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 3 ct) išlaidų dalyvavusio byloje jo gynėjo advokato pagalbai apmokėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kad A. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 19 d., apie 13.00 – 14.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą aliuminiu ramentu sudavė savo šeimos nariui V. P. į kairę ranką, tokias savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo skirti švelnesnė bausmę. Nurodo, kad jis kaltę pilnai pripažino, gailisi dėl padaryto, nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė, teismas neatsižvelgė, kad ir teisme nukentėjusioji prašė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad padeda nukentėjusiajai ir jos motinai dirbti vyriškus darbus, todėl realus laisvės atėmimas paveiktų visus artimuosius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė taip pat prašė apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 75 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikų kvalifikavimo klausimai, nuteistasis skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog nuteistojo A. S. prašymas dėl jam paskirtos per griežtos bausmės rūšies parinkimo nepagrįstas, tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistasis skunde prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nes jo vertinimu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Iš skundo turinio esmės akivaizdu, jog nuteistasis siekia, kad jam būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skirti apeliantui griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į nusikalstamos veikos pobūdį, kad padarytas tyčinis, nusikaltimas, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, smurtinė, padaryta prieš artimą žmogų, savo šeimos narį, sukėlusi jam neigiamas pasekmes bei į nuteistojo asmenybę, kad jis keturis kartus teistas, vyrauja smurtiniai tyčiniai nusikaltimai, padarė nusikalstamą veiką esant neišnykusiam teistumui.

Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis A. S. praeityje teistas, du iš ankstesnių jo padarytų nusikaltimų taip pas susiję su kito asmens sveikatos sutrikdymu, teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės rodo, kad A. S. išvadų dėl ankstesnių teistumų nedarė, linkęs nusikalsti.

Teismas atsižvelgė, jog buvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taigi, visos šios pirmiau aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido spręsti, jog BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus A. S. galima pasiekti tik griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausme – terminuotu laisvės atėmimu, savo dydžiu mažesne nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaip minėta aukščiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmiau aptartu bausmės rūšies parinkimu nuteistajam ir jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai paskyręs A. S. bausmę, nepilnai ir nevisapusiškai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju nuteistajam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio nuostatos numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be jau minėtų, A. S. neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, sąlygotas ginčo su sugyventine, kuri ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad dėl kilusio konflikto kalta ir ji pati, priežasčių. Apeliantas nuo bylos tyrimo pradžios kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto. Jis parodė, kad supranta savo elgesio pavojingumą, atsiprašė nukentėjusiosios ji jam atleido, jie susitaikė. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl nukentėjusioji nebuvo apklausta. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad A. S. ne pirmą kartą smurtauja jos atžvilgiu, tačiau anksčiau į policiją nesikreipė, dėl šio įvykio sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Baigiamosiose kalbose nukentėjusioji prašė teismo neskirti A. S. su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad iš seniūnijos pagal A. S. gyvenamąją vietą jokių duomenų dėl šio netinkamo elgesio nėra. Pagal gautus duomenis jis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, tačiau pats apeliantas nurodė, kad jis dirba, tik nelegaliai, iš šio darbo gaudavo pajamų ir prisidėdavo prie bendro jo ir nukentėjusiosios ūkio išlaikymo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytą prokurorės nuomonę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti A. S. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad A. S. ne pirmą kartą nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 10 p.). Kolegijos nuomone atidėjus bausmės vykdymą, apeliantas bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

A. S. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės - dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, ir 10 punktais, A. S. paskirti įpareigojimus: per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Rimas ŠvirinasTeisėjai Albinas AntanaitisSvetlana Jurgaitienė