Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartis

2021 m. sausio 4 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją su prašymu suteikti konsultaciją dėl turimo registruoto, bet šiuo metu demontuoto statinio – kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravimo iš VĮ Registrų centro duomenų bazės galimybės, jo turimą plotą ir tūrį panaudojant kitų pastatų plotų bei tūrių padidinimui, nedidinant registruoto VĮ Registrų centre bendro ploto ir tūrio (tik sumažinimui).

Atsakovė 2021 m. sausio 21 d. atsakymu dėl konsultacijos suteikimo statinių, esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), rekonstravimui atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. sausio 4 d. prašymą. Informavo, kad statiniai Dzūkijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami siekiant išlaikyti tradicinės Dzūkijos etnografinio regiono architektūros pobūdį, formas, dydžius, statybos pobūdžius, spalvas. Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad Sklype esančių nesudėtingųjų statinių svirno ir pirties (toliau – ir Statiniai) architektūriniai sprendiniai po savavališkos rekonstrukcijos neatitinka Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentavimo reikalavimų. Atsakyme taip pat atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis Sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše įrašytomis specialiosiomis žemės sklypo sąlygomis bei Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, visa sodyba ir statiniai patenka į Gelovinės upelio vandens apsaugos juostą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo šešto skyriaus aštuntame skirsnyje reglamentuotomis paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose numatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (100 str. 5 d.), draudžiama rekonstruojant pastatus didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą. Šis sąlygų įstatymo punktas nedraudžia rekonstruojant mažinti vandens apsaugos juostoje esančių teisėtai pastatytų pastatų tūrių ir (ar) pastatais užstatyto ploto ir statinių remontuoti.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2021 m. sausio 21 d. atsakymas neatitinka viešojo administravimo išsamumo principo, numatyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Atsakovė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pagal pareiškėjo prašymą neatliko tyrimo, nesigilino į faktinę situaciją, nekontaktavo su pareiškėju ir netikslino situacijos vietoje, kurioje yra aptariami statiniai. Atsakovės pateiktas raštas abstraktus, neišsamus, nemotyvuotas, formalus, remiasi tik ankstesniais prieštaringais duomenimis, kurių pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, nėra jokio aplinkybių tyrimo bei situacijos vertinimo. Faktiškai atsakovė nesuteikė administracinės paslaugos, kadangi iš esmės nebuvo suteikta konsultacija, nepateikti pasiūlymai dėl problemos sprendimo būdo užtikrinant pareiškėjo subjektines teises. Dėl šių aplinkybių prašo skundą patenkinti.

Be to, Statybos inspekcijos surašyti 2020 m. kovo 23 d. ir 2020 m. kovo 24 d. privalomieji nurodymai pašalinti savavališkas statybas dėl pareiškėjo atliktų statybų (pirties, svirno) namų valdoje yra galiojantys ir nepanaikinti.

Pažymėjo, kad pareiškėjas tiek šioje byloje, tiek Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-1150-343/2021 pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 29 d. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3343-445/2020 panaikinimo kelia tuos pačius klausimus, t. y. dėl galimybės savo žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), didinti savavališkai rekonstruotų pastatų – pirties ir svirno tūrius ir (ar) jų užstatymo plotus pakrantės apsaugos juostoje. Išnagrinėjus bylą Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-1150-343/2021) pareiškėjui galutinai bus atsakyta dėl galimybės rekonstruojant pastatus (svirną, pirtį) didinti jų tūrius ir (ar) pastatais užstatytus plotus pakrantės apsaugos juostoje.

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti atsakovės Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2021 m. sausio 21 d. priimtą aktą – atsakymą Nr. S-42 (9.2); 2) įpareigoti atsakovę Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją išnagrinėti pareiškėjo J. C. 2021 m. sausio 4 d. prašymą iš naujo (b. l. 27–31).

Bylos faktiniais duomenimis, pareiškėjas 2010 m. po įvykusio gaisro pradėjo pirties rekonstrukciją. 2021 m. sausio 4 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją su prašymu suteikti konsultaciją dėl registruoto, bet šiuo metu demontuoto statinio – kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravimo iš VĮ Registrų centro duomenų bazės galimybės, jo turimą plotą ir tūrį panaudojant kitų pastatų plotų bei tūrių padidinimui, nedidinant registruoto VĮ Registrų centre bendro ploto ir tūrio (tik sumažinimui) (b. l. 39).

Atsakovė 2021 m. sausio 21 d. atsakymu dėl konsultacijos suteikimo statinių, esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimui atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. sausio 4 d. prašymą. Informavo, kad statiniai Dzūkijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami siekiant išlaikyti tradicinės Dzūkijos etnografinio regiono architektūros pobūdį, formas, dydžius, statybos pobūdžius, spalvas. Pažymėjo, kad Sklype esančių nesudėtingųjų statinių svirno ir pirties architektūriniai sprendiniai po savavališkos rekonstrukcijos neatitinka Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentavimo reikalavimų. Atsakyme taip pat atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis Sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše įrašytomis specialiosiomis žemės sklypo sąlygomis bei Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, visa sodyba ir statiniai patenka į Gelovinės upelio vandens apsaugos juostą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo šešto skyriaus aštuntame skirsnyje reglamentuotomis paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose numatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (100 str. 5 d.), draudžiama rekonstruojant pastatus didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą. Šis sąlygų įstatymo punktas nedraudžia rekonstruojant mažinti vandens apsaugos juostoje esančių teisėtai pastatytų pastatų tūrių ir (ar) pastatais užstatyto ploto ir statinių remontuoti (b. l. 2–3).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas į teismą kreipėsi nesutikdamas su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2021 m. sausio 21 d. priimtu raštu – atsakymu Nr. S-42 (9.2), nurodydamas, jog skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų bei principų, iš to kildina reikalavimus dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Atsakovė 2021 m. sausio 21 d. atsakymu dėl konsultacijos suteikimo statinių, esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimui išsamiai ir argumentuotai atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. sausio 4 d. prašymą ir informavo, kad statiniai Dzūkijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami siekiant išlaikyti tradicinės Dzūkijos etnografinio regiono architektūros pobūdį, formas, dydžius, statybos pobūdžius, spalvas. Pažymėjo, kad Sklype esančių nesudėtingųjų statinių svirno ir pirties architektūriniai sprendiniai po savavališkos rekonstrukcijos neatitinka Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentavimo reikalavimų. Vadovaujantis Sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše įrašytomis specialiosiomis žemės sklypo sąlygomis bei Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, visa sodyba ir statiniai patenka į Gelovinės upelio vandens apsaugos juostą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo šešto skyriaus aštuntame skirsnyje reglamentuotomis paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose numatytomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (100 str. 5 d.), draudžiama rekonstruojant pastatus didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą. Šis sąlygų įstatymo punktas nedraudžia rekonstruojant mažinti vandens apsaugos juostoje esančių teisėtai pastatytų pastatų tūrių ir (ar) pastatais užstatyto ploto ir statinių remontuoti.

Atsakovės atsakyme taip pat nurodyta, kad žemės sklypui įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) – galėtų būti patikslinta, vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, atnaujinus Sklypo kadastro duomenų bylą. Atkreipė dėmesį, kad net ir patikslinus Sklypo kadastrinių duomenų bylą ir šiek tiek pasikeitus apribojimo plotui (jeigu vandens apsaugos juosta užimtų ne visą Sklypo plotą), gali būti, kad netoli Gelovinės upelio šlaito stovintys statiniai ir toliau išliks šio upelio apsaugos juostoje.

Taigi, atsakovės 2021 m. sausio 21 d. atsakymu aiškiai ir argumentuotai atsakyta pareiškėjui, kad jo Sklype esantys statiniai (svirnas, pirtis ir kt.) patenka į pakrantės apsaugos juostą ir kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (100 str. 5 d.) paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama rekonstruojant pastatus didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą, bet nėra draudžiama mažinti pastatų tūrių ir (ar) užstatyto ploto ir statinių remontuoti. 2021 m. sausio 21 d. atsakyme nurodyta, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės didinti rekonstruojamų statinių tūrių, panaudojant kitų demontuojamų, išregistruojamų iš VĮ Registrų centro duomenų bazės statinių tūrius. Atsakovės 2021 m. sausio 21 d. atsakyme paaiškinimai dėl pastato tūrio ir (ar) pastatu užstatomo ploto rekonstruojant pastatus paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose yra vienas kitą papildantys, bet ne prieštaraujantys tarpusavyje. Taip pat paaiškinta dėl Sklypui nustatytos pakrantės apsaugos juostos tikslinimo galimybių ir nurodyti tai reglamentuojantys teisės aktai.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai civilinėje byloje Nr. 2-3343-445/2020 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytų privalomųjų nurodymų panaikinimo atmetė. Pareiškėjas civilinėje byloje Nr. 2-3343-445/2020 prašė panaikinti: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-319-(15.2), kuriuo nurodoma atstatyti rekonstruojamą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (svirną) (7I1m) žemės sklype (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki rekonstravimo ir užfiksuotą 2000 m. kovo 27 d. kadastrinių matavimų byloje, bei sutvarkyti statybvietę (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-322-(15.2), kuriuo nurodoma atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį) (8I1m) žemės sklype (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų byloje, bei sutvarkyti statybvietę.

Statybos inspekcija 2020 m. kovo 23 d. ir 2020 m. kovo 24 d. pareiškėjui surašė privalomuosius nurodymus dėl savavališkų statybų, kurias pareiškėjas atliko savo namų valdoje (rekonstruota pirtis, svirnas ir kt.), t. y. dėl tų pačių pastatų ir tame pačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurių atsakovė pateikė ir savo 2021 m. sausio 21 d. atsakymą pareiškėjui. 2020 m. kovo 24 d. privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos – pirties rekonstrukcijos Statybos inspekcijos pareiškėjui buvo surašytas, nes pareiškėjas rekonstravo pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatydamas antrą aukštą, terasą ir taip padidindamas jos užstatymo plotą nuo 26 kv. m iki 55 kv. m. Taip pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 100 straipsnio 5 dalį, kuri draudžia paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose rekonstruojant pastatus didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą. 2020 m. kovo 23 d. privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos – svirno rekonstrukcijos Statybos inspekcijos pareiškėjui buvo surašytas, nes pareiškėjas rekonstravo svirną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padidindamas pastato aukštį iki 6,40 m, pastatydamas antrą aukštą ir padidindamas jo užstatymo plotą nuo buvusio 18 kv. m iki 43 kv. m. Taip pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 100 straipsnio 5 dalį, kuri draudžia paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose rekonstruojant pastatus didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 29 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3343-445/2020. Šiuo metu byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjama Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-1150-343/2021).

Atsakovė 2021 m. sausio 21 d. atsakymu pareiškėjui kitokios konsultacijos suteikti negalėjo ir negali, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 daliai, kurioje aiškiai numatyta, kad rekonstruojant pastatus pakrantės apsaugos juostoje draudžiama didinti pastatų tūrius ir (ar) pastatais užstatomus plotus.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė nepasiūlė pareiškėjui jokių naujų ir veiksmingų būdų, kaip išspręsti jo problemą, taigi nesilaikė, nesiėmė aktyvių veiksmų ir nevykdė pareigos padėti pareiškėjui. Kaip minėta, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1150-343/2021 dėl pareiškėjo atliktų savavališkų statybų, padidinant rekonstruojamų pirties ir svirno užstatymo plotus ir taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taigi, pareiškėjo argumentai, jog atsakovė nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 2021 m. sausio 21 d. atsakymas (raštas) yra informacinio pobūdžio dokumentas, o ne individualus administracinis aktas. Šiame kontekste papildomai pabrėžtina, kad nors ir skirtas pareiškėjui šis raštas yra informacinio pobūdžio. Pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. prašymu prašė suteikti jam konsultaciją, ir skundžiamu raštu pareiškėjui buvo atsakyta, jog galiojantys teisės aktai nenumato galimybės didinti rekonstruojamų statinių tūrio, panaudojant kitų demontuojamų, išregistruojamų iš VĮ Registrų centro duomenų bazės statinių tūrį. Taigi, skundžiamu raštu pareiškėjui nesuformuoti tam tikri reikalavimai, jis neįpareigojamas atlikti veiksmų ir skundžiamas raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas prašė suteikti konsultaciją ir jam tokia konsultacija suteikta.