Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“ ieškinį atsakovams I. B. ir P. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždarojo akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šilutės būstas“ kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų I. B. ir P. B. po 516,39 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio Šilutės r. sav., Saugų sen., Vilkyčių k., Veiviržo g. 41, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi 2014 m. birželio 30 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-865. Minėtas įsakymas pakeitė 2008 sausio 18 d. įsakymą Nr. A1-44. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.43 str. UAB „Šilutės butų ūkis“ 2012 m. vasario 27 d. pakeitė pavadinimą į UAB „Šilutės būstas“. Atsakovai I. B. ir P. B. buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas minėtame name, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 str. 3 d., 4 d.). Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 str. 7 d.). Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d.). Pavyzdiniai administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) ir Šilutės rajono savivaldybės administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių įmokų apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovams, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą, remontą ir komunalines paslaugas. Atsakovų skola už per laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2016 m. gegužės mėnesio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 1032,77 Eur.Atsakovai I. B. ir P. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovai nurodytu įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2016 m. gegužės mėnesio buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, todėl, neįrodžius atsakovų prievolės išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Šilutės būstas“ prašo 2017 m. rugsėjo 27 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovai yra ginčo buto savininkai, kadangi ieškovas tokius įrodymus pateikė.Teismų praktikoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad vienas iš palikimo priėmimo būdų yra įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, todėl teismas visiškai nepagrįstai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą.Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad teisės ir pareigos į paveldėtą turtą pereina nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo priėmimo arba paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000).Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą notarui pateikus prašymą dėl palikimo priėmimo ir taip pažeidė teisės normas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Šilutės būstas“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-865, pakeitusiu 2008 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. A1-44. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku buvo įregistruotas R. B.. Gyventojų registro duomenimis R. B. 2009 m. spalio 5 d. mirė. Šilutės rajono notarės S. Daugėlienės notaro biuras 2017 m. vasario 6 d. raštu ieškovei nurodė, kad po R. B. mirties 2009 m. spalio 5 d. į Šilutės rajono 2-ąjį notaro biurą kreipėsi paduodami prašymą palikimui priimti mirusiojo sutuoktinė I. B. ir sūnus P. B., tačiau nei nuosavybės teisės liudijimas, nei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduoti.

Dėl nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgijimo momento

Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovai yra ginčo buto savininkai, neteisingai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą. Teisėjų kolegija sutinka apeliantės teiginiais. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo būdai sukuria tokius pat teisinius padarinius – palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Toks turtas įpėdiniui priklauso nuosavybės teise.Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buto, esančio(duomenys neskelbtini), savininku buvo įregistruotas R. B. (e. b. l. 19-21). Gyventojų registro duomenimis R. B. 2009 m. spalio 5 d. mirė (e. b. l. 22).Iš Šilutės rajono notarės S. Daugėlienės notaro biuro 2017 m. vasario 6 d. rašto matyti, kad po R. B. mirties 2009 m. spalio 5 d. į Šilutės rajono 2-ąjį notaro biurą kreipėsi paduodami prašymą palikimui priimti mirusiojo sutuoktinė I. B. ir sūnus P. B., tačiau nei nuosavybės teisės liudijimas, nei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduoti (e. b. l. 23). Bylos duomenimis, atsakovai I. B. ir P. B. paveldėjimo teisės liudijimo nėra išsiėmę. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą. CK 5.66 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, nenumato palikimą priėmusio asmens pareigos prašyti palikimo atsiradimo vietos notarų biurą išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000).Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad I. B. ir P. B., priėmę palikimą ir neišsiėmę paveldėjimo teisės liudijimo bei neįregistravę paveldėto nekilnojamojo turto, nelaikytini buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovai nebuvo ginčo buto bendrasavininkai, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgijimą, ir nepagrįstai atmetė ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

CK 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ).DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės <...>. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Ieškovė nurodo, kad atsakovai I. B. ir P. B. buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai ir jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3 d., 4 dalys).Ieškovė UAB „Šilutės būstas“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-865, pakeitusiu 2008 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. A1-44.CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603, Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1593, bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, darytina išvada, kad atsakovai turėjo prievolę išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Iš skolų valdymo ataskaitos matyti, kad skola už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės mėnesio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), iš viso yra 1 032,77 Eur (e. b. l. 26). Atsakovai šios skolos ir jos dydžio neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Todėl ši suma lygiomis dalimis priteistina iš atsakovų.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovų priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgijimą, neteisingai nustatė, kad atsakovai nurodytu laikotarpiu nebuvo ginčo buto savininkai ir neturėjo prievolės išlaikyti bei mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, ieškovei UAB „Šilutės būstas“ iš atsakovų I. B. ir P. B. priteistina po 516,39 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus (e. b. l. 91–93), jog pirmosios instancijos teisme patyrė 80,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,52 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paieškas duomenų bazėje ir 54,45 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 11-12). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmus naują sprendimą ir ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovų priteistinos 80,84 Eur pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 40,42 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 23,00 žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis po 11,50 Eur priteistinas žyminis mokestis ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų I. B. ir P. B. po 516,39 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“, juridinio asmens kodas 177000697, naudai.

Priteisti iš atsakovų I. B. ir P. B. 80,84 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po 40,42 Eur ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“, juridinio asmens kodas 177000697, naudai.

Priteisti iš atsakovų I. B. ir P. B. 23,00 žyminio mokesčio lygiomis dalimis po 11,50 Eur ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės būstas“, juridinio asmens kodas 177000697, naudai.