- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-29
- Bylos Nr.
- 2-377/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-376-259/2008 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. R. 582 217,10 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovui BUAB ,,Statybos verslo ir paslaugų korporacija“ iš atsakovės A. R. priteisė 600 000 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 000 Lt netesybų. Šio teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, o remdamasi 2006 m. spalio 10 d. laidavimo sutartimi ieškovė už atsakovę pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 582 217,10 Lt ir tokiu būdu padengė A. R. skolą. Atsakovė už ją sumokėtos sumos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. R. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su ieškove apie dešimt metų užsiėmė tarpininkavimo paslaugų verslu atkuriant nuosavybės teises į žemę, jos pardavimu ir t.t. Iš BUAB ,,Statybos verslo ir paslaugų korporacija“ buvo paskolintos lėšos bendram projektui. Paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovės vardu, todėl skolą teismas priteisė iš vienos A. R. Laidavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė padengė abiejų skolą, tačiau susipykus, ieškovė, siekdama pakenkti atsakovei, sudarė laidavimo sutartį su kitu kreditoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 29 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir priteisė J. P. iš atsakovės A. R. 582 217,10 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 9 822,18 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, jog atsakovė neatvyko į teismo posėdį, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Iš jos nebuvo gautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos atstovės advokatės ligos nemotyvuotas ir nepagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl atsakovės ir jos atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismas pripažino nesvarbiomis (CPK 285 str. 1 d., 3 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsakovė A. R. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, jog nei ji, nei jos atstovė negalėjo atvykti į teismo posėdį, kadangi sirgo. Teismui buvo pateikti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas jų netenkino. Sprendimas už akių turi būti peržiūrėtas, kadangi egzistuoja aplinkybės, galinčios turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui, o būtent, Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. priėmė ieškinį dėl laidavimo sutarties, kurios pagrindu buvo priteista skola iš atsakovės, pripažinimo negaliojančia. Pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, ieškovei nebūtų priteistos ginčo sumos, todėl egzistuoja pagrindas sustabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėta byla dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CPK 285 straipsnio 3 dalį teismas netenkina atvykusios į teismo posėdį šalies prašymo priimti sprendimą už akių ir atideda bylos nagrinėjimą, jeigu pirma, neatvykusiai šaliai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, antra, iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant ir pagrindžiant neatvykimo į teismo posėdį priežastis, jeigu teismas šias priežastis pripažįsta svarbiomis. Teismas nusprendė, jog atsakovei ir jos atstovei buvo žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tai patvirtina jų parašai teismo posėdžio protokole bei 2008 m. sausio 29 d. pateikti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, todėl pirmoji sąlyga šiuo atveju netenkinama. Be to, teismas nusprendė, jog antroji sąlyga taip pat netenkinama , kadangi atsakovės ir jos atstovės prašymai atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė teismui pateikė pažymą, jog serga, tačiau pažymoje nenurodyta kokia liga trukdė atsakovei atvykti į teismo posėdį. Be to, pareiškime, o ir iki teismo posėdžio, atsakovė nenurodė jokių priežasčių, dėl ko jos atstovė negali dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovės atstovės neatvykimą į teismo posėdį pagrindžiantys įrodymai nebuvo pridėti ir prie prašymo peržiūrėti teismo sprendimą už akių, todėl teismas nusprendė, jog atsakovė turėjo galimybę laiku pranešti teismui apie jos ir jos atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis, tačiau to nepadarė. Teismas atkreipė dėmesį, jog liga pagal teismų formuojamą praktiką nėra pripažįstama svarbia priežastimi, kliudančia atvykti į teismo posėdį (LAT 2007 m. balandžio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-151/2007). Teismas, susipažinęs su atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nusprendė, jog aplinkybė, kad po sprendimo už akių priėmimo Kauno apygardos teisme buvo priimtas ieškinys dėl laidavimo sutarties, kurios pagrindu ieškovei atsirado regreso teisė iš atsakovės reikalauti skolos, pripažinimo negaliojančia, nėra pagrindas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, kadangi nei patvirtina, nei paneigia priimto sprendimo už akių pagrįstumą ir jame nurodytas aplinkybes. Be to, ši aplinkybė atsirado jau po sprendimo priėmimo, ir teismas apie šią aplinkybę negalėjo žinoti sprendimo priėmimo metu. Juolab, kad 2008 m. sausio 23 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovės ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog tuo atveju, jei laidavimo sutartis būtų pripažinta niekine, ieškovei nebebūtų priteistos ginčo sumos, kadangi teismas negali remtis prielaidomis, ar vertinti, kaip galėtų būti išspręsta byla dėl laidavimo sutarties.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Apeliantė nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi ji negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl kraujo ligos, kuria serga nuo 2007 metų, o teismo posėdžio dieną negalėjo atsikelti iš lovos. Kaip ir priklauso, parašė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas šį prašymą ignoravo ir skubotai išnagrinėjo bylą, priimdamas sprendimą už akių. Dėl to, kad teismas skubotai išnagrinėjo bylą, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog buvo užginčyta laidavimo sutartis. Šios bylos išnagrinėjimas gali turėti esminės įtakos ieškovės ir atsakovės skoliniams santykiams, o nuginčijus laidavimo sutartį, šis sprendimas už akių būtų neteisingas. Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas ir nutartis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prieštarauja protingumo bei teisingumo principams, kadangi teismui buvo žinoma apie apeliantės sveikatos būklę iš ankstesnių posėdžių bei pateiktų pažymų. Teismui taip pat buvo žinomi apeliantės ketinimai ginčyti laidavimo sutartį, nes jau kelis kartus teismas buvo atsisakęs priimti atsakovės ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo priimtą sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, nepalaikant savo reikalavimų ar atsikirtimų į ieškinį (nustatytais terminais nepateikus procesinių dokumentų), arba neatvykus į teismo posėdį, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (CPK 285-286 str.). Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš proceso šalių, esant šioms sąlygoms: jeigu šaliai, kuri neatvyko į teismo posėdį, yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; kai iš neatvykusios šalies nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodomos ir pagrindžiamos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis; kai atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad CPK įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismo posėdį, svarbos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, pažymi, jog analizuojamu atveju bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi ne šalies (atsakovo) pasyvumą (neatvykimą į teismo posėdį) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovės teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovės prašymu priėmė sprendimą už akių dėl neatvykusios į teismo posėdį atsakovės, neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikydamas nesvarbiomis. Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde apeliantė daugiausia dėmesio skyrė neatvykimo į teismo posėdį priežastims paaiškinti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo sprendimo už akių priėmimo sąlygas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagrįstai atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nelaikė svarbiomis. Tačiau atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde taip pat pažymėjo, jog sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, gali turėti reikšmės tai, kad 2008 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismas priėmė A. R. ieškinį J. P. ir BUAB ,,Statybos verslo ir paslaugų korporacija“ dėl laidavimo sutarties, kurios pagrindu iš apeliantės buvo priteista 582 217,10 Lt skola, pripažinimo negaliojančia (b. l. 94). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priimto sprendimo už akių pagrįstumą, nurodė, jog atsižvelgė į atsakovės ketinimus ginčyti laidavimo sutartį, dėl ko net atidėjo 2008 m. sausio 14 d. teismo posėdį, kol bus išspręstas atsakovės ieškinio J. P. priėmimo klausimas, tačiau Kauno apygardos teismui 2008 m. sausio 23 d. nutartimi nutarus A. R. ieškinį atsisakyti priimti ir grąžinti ieškovei, teismui nebeliko jokių kliūčių toliau nagrinėti šią bylą (b. l. 107-108). Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog atsakovės argumentas, kad 2008 m. vasario 11 d. visgi buvo priimtas minėtas ieškinys, negali būti vertinamas, kaip turintis įtakos priimto teismo sprendimo pagrįstumui, kadangi jis nei patvirtina, nei paneigia sprendime už akių nurodytas aplinkybes, be to ši aplinkybė atsirado jau po teismo sprendimo už akių priėmimo ir teismui sprendimo priėmimo metu negalėjo būti žinoma (b. l. 108). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai vertino naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. iš esmės nesprendė ar Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. priimtame ieškinyje ginčijama laidavimo sutartis yra susijusi su nagrinėjama byla ir gali turėti kokios nors įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad teismas nagrinėdamas bylą įžvelgė ieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ryšį su ieškiniu dėl skolos priteisimo, rodo paties teismo išsakyti argumentai dėl galimybės ginčyti laidavimo sutartį atsakovei sudarymo ir teismo posėdžio dėl šios priežasties atidėjimo. Tačiau vėliau, spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas šios aplinkybės nevertino, kaip nei patvirtinančios, nei paneigiančios sprendime išdėstytas aplinkybes. Be to, nors sprendimo už akių priėmimo momentu ieškinio dėl laidavimo sutarties priėmimo klausimas buvo išspręstas neigiamai, vėliau, sprendžiant dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų egzistavimo, teismui jau buvo žinoma apie tai, kad tokį ieškinį Kauno apygardos teismas priėmė, todėl privalėjo vertinti šią pasikeitusią aplinkybę.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog jokių naujų įrodymų ar argumentų, kuriais būtų grindžiamas sprendimo už akių neteisėtumas ir nepagrįstumas, atsakovė nepateikė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimas už akių naikintinas, procesas atnaujintinas ir byla pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo grąžintina nagrinėti iš esmės Kauno apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2, 3 punktais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį, kurioje atmestas atsakovės A. R. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-376-259/2008, panaikinti.
Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-376-259/2008 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo panaikinti.
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-376-259/2008 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir perduoti ją nagrinėti Kauno apygardos teismui iš esmės.