Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-251-978/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
1-251-978/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68406-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Beatričė Bakanauskaitė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Eligija Norkienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-251-978/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68406-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6.; (S) 1.1.7.2.7.; 2.3.4.3..; 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė,sekretoriaujant Gretai Simonavičienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,kaltinamajam A. K.,gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys, nedirbantis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, turintis neįgalumą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. gruodžio 4 d., apie 19 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tyčia savo šeimos narei – kartu gyvenančiai motinai S. K., viena ranka laikydamas nukentėjusiosios rankas, sudavė kumščiu ne mažiau dešimties smūgių jai į galvą, veidą, rankas, pešė jos plaukus, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą.

Be to, jis 2015 m. gruodžio 12 d., apie 12 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tyčia savo šeimos narei – kartu gyvenančiai motinai S. K., sudavė kumščiu ne mažiau septynių smūgių jai į galvą, veidą, pešė jos plaukus, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą, padarė jai galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, tai yra nežymų S. K. sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2016 m. sausio 4 d., apie 12.00 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo savo šeimos narės – kartu gyvenančios motinos S. K. atžvilgiu, o būtent: sugriebęs S. K., gulinčiai lovoje, ranka už žandikaulio, prievarta pylė alkoholį jai į burną, o nukentėjusiajai atsisakius gerti, sudavė kumščiu ne mažiau aštuonių smūgių jai į dešinę ranką ir į šoną, sugriebęs už drabužių išmetė iš lovos ant grindų ir spyrė vieną kartą į dešinę koją, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio paties sąnario srityje, dešinėje šlaunyje, dešinės blauzdos ir dešinės pėdos srityje, tai yra nežymų S. K. sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą terorizavo kartu gyvenančią savo motiną S. K. ir ją sistemingai baugino, o būtent: nuolat, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vadino S. K. necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo, grasino išdaužyti jos namų langus, o ją pačią sužaloti, užmušti, S. K. turint pakankamą pagrindą manyti, kad garsinimai gali būti įvykdyti, nes 2015 m. gruodžio 4 d., 2015 m. gruodžio 12 d., 2016 m. sausio 4 d. pats smurtavo prieš motiną, iki 2016 m. sausio 6 d., apie 12.30 val., kai jis sugriebė nukentėjusiąją už drabužių ir pagrasino ją užmušti, tačiau S. K. pavyko ištrūkus pabėgti iš namų pas kaimynę ir buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad veikų padarymo metu būdavo neblaivus, todėl galimai alkoholis paveikė jo veiksmus. Veiksmai buvo atlikti iš pykčio, dėl buitinių priežasčių. Ilgą laiką gyveno vienas užsienyje, grįžus nesutarė su motina. Konfliktai su mama kilo, kai buvo neblaivus. Veikų padarymo metu gyveno pas mamą, tame pačiame name, kur gyvena mama. Savo poelgius vertina blogai. Dėl savo elgesio atsiprašo mamos. Pasižada, kad daugiau tai nepasikartos. Dėl savo elgesio gailisi.

A. K. pilnai prisipažinus kaltu ir išsamiai paaiškinus padarytų nusikaltimų aplinkybes, nustatyta, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam, prokurorei, gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

Įrodymai BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:

N. S. K. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje priklauso jai. Gyvena ten kartu su sūnumi. Jokių turtinio pobūdžio konfliktų tarp jos ir sūnaus nekyla. Sūnus ilgą laiką gyveno užsienyje, grįžęs apie porą savaičių elgėsi normaliai, negėrė, tačiau paskui pradėjo gerti nuolat. Gerdavo kiekvieną dieną. Pradėjęs gerti, jis labai suagresyvėjo, pasidarė piktas, pradėjo namuose triukšmauti. Jam buvo sakoma, kad jis negertų, tačiau jis neklausė. Prieš pusantrų metų sūnus prasidėjo smurtauti. Iš viso sūnus ją buvo mušęs 5 ar 6 kartus. Pirmus kartus buvo sumušęs nelabai smarkiai, tačiau matėsi mėlynės ant rankų ir kojų. Nepamena dėl ko tiksliai jis pradėjo ją mušti, bet jis tuos kartus buvo girtas ir viskas prasidėjo nuo kažkokių smulkmenų. Tie mušimai vyko anksčiau. Ji niekur tada dėl to nesikreipė ir jokių pretenzijų sūnui nereiškė. A. mušdavosi be jokios priežasties. Jam galėdavo bet kas nepatikti ir jis puldavo mušti. Po konfliktų, kai išsiblaivydavo, jis jos dar atsiprašydavo, sakydavo, kad daugiau taip nebebus ir ji juo patikėdavo, tačiau dažniausiai tai būdavo tik laikinai. Paskui vėl viskas kartodavosi iš naujo. Taip blogai, kaip buvo paskutiniu metu, anksčiau nebuvo. Tuos 1,5 metų A. nuolat vartodavo prieš ją psichologinį smurtą. Bent kartą į savaitę, jis būdamas girtas, vartodamas necenzūrinius žodžius, garsiai šaukė ir triukšmavo, pradėdavo konfliktuoti visai be jokios priežasties. Kažkada su juo nekalbėjo, tai jis pradėjo šaukti: „Ko tu nori, kad aš ateičiau ir tave prilupčiau?”. Jis nuolat gąsdina, kad sumuš, užmuš, sako, kad jis nieko nebijo. Po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis nebegalėjo pas ją lankytis, kažkurią dieną jis jai buvo sakęs, kad jei ji jo neįsileis į namus, tai jis išdaužys namuose visus langus. Savo sūnaus labai bijo. Matydama, kad jis pradeda pykti, stengiasi su juo gražiai kalbėti, stengiasi jį nuraminti, bijo jam kažką atsakyti atgal, nes bijo, kad jis pradės muštis. K. A. ją mušdavo, ji dažniausiai verkdavo, rėkdavo, prašydavo, kad nustotų ir ją paleistų, o A. net neklausydavo. Apie tokį neigiamą Audriaus elgesį namuose dažniausiai pasakydavo tik savo kaimynei Z. S., yra kelis kartus ir nubėgusi pas ją. Taip pat kartais dar kažką papasakodavo kaimynui B. S., kuris yra ir Audriaus draugas. Tačiau daugiau stengdavosi niekam nieko nekalbėti, nes nenorėjo, kad visi žinotų, kokia yra situacija šeimoje. Jei būdavo su kraujosruvomis ir kažkas iš pašalinių paklausdavo, kas atsitiko, tai dažniausiai nutylėdavo, nesakydavo, kad tai sūnus ją sumušė, pasakydavo, kad pati kažkaip susižeidė. Nenorėdavo niekam pasakotis. 2015-12-04 apie 19.00 val. buvo namuose. A. pradėjo prašyti alkoholio, nes žinojo, kad ji turi. Jam pasakė, kad neduos, pasakė, kad jam reikia gydytis ir tada sūnus isiuto ir puolė ją mušti. Jis suėmė viena ranka jos abi rankas ir jas laikė, o kitos rankos kumščiu sudavė apie dešimt smūgių jai į galvą, veidą, rankas. Po to jis suėmė ją už plaukų ir pradėjo juos tempti, išpešė kuokštą plaukų, dėl to jai labai skaudėjo. Po to nuo jo išsisuko ir išbėgo į kitą kambarį. A. nesivijo. Jis išgėrė alų, kurio dar turėjo, ir užmigo. Tą vakarą policijos nekvietė. Jai ir skaudėjo, ir buvo pikta, tačiau taip pat ir buvo gaila sūnaus. Kitą dieną jis atsiprašė, sakė, kad pergėrė dėl to taip ir gavosi. Po to kelias dienas sūnus nors ir išgerdavo, tačiau triukšmo nekėlė ir elgėsi gražiai. Tačiau 2015-12-12, apie 12.00 val. sūnus vėl pradėjo prašyti alkoholio. Vėl atsisakė jam duoti ir jis sudavė jai kumščiu septynis smūgius į veidą ir galvą. Vėl suėmė už plaukų ir pradėjo juos pešti. Jai skaudėjo. Po to A. išėjo iš namų ir ji pagalbos nebekvietė. Nors jai ir skaudėjo sumuštas vietas, tačiau ji kentėjo ir į medikus nesikreipė, manė, kad skausmas praeis. Pas kaimynę Zitą tą kartą taip pat nėjo. Kitą dieną A. vėl elgėsi kaip niekur nieko. Jis bendravo gražiai. Tą dieną iš ryto į svečius buvo atėjusi kaimynė Z. S.. Kaimynė matė, kad ji yra sužalota, matėsi kraujosruvos ant jos veido, išpešti plaukai. Kaimynei pasakė, kad A. ją mušė. Zita dar kalbėjosi su juo, barė. Mano, kad kaimynė ir iškvietė policiją. Į namus atvyko pareigūnai ir medikai. Medikai ją pristatė į ligoninę, o A. buvo sulaikytas. Ligoninėje ją apžiūrėjo ir paliko gydytis. Ligoninėje gydėsi nuo 2015-12-13 iki 2015-12-18. Po ligoninės grįžo į namus. K. A. po sulaikymo buvo paskirtas įpareigojimas išsikelti iš namų ir neieškoti ryšių su ja, tai grįžus Audriaus namuose nebuvo, jis būdavo pas kaimyną B. S. A. kartais ateidavo trumpam į namus kažko pasiimti. Jis žinojo, kad jam negalima artintis ir lankytis pas ją. Kai jis ateidavo, jį įsileisdavo. Jis nesibraudavo pas ją, įeidavo gražiai, tačiau kažkurį kartą jis buvo sakęs, kad jei jo neįleis, tai jis išdaužys langus. To bijojo, nes sūnus yra neprognozuojamas. 2016-01-03 A. vėl buvo pas ją atėjęs į namus. Ji jį pati įsileido. Tą naktį A. nakvojo pas ją namuose. Jis vakare pagėrė vienas ir užmigo, konflikto tą vakarą jis nesukėlė. 2016-01-04 apie 12.00 val. A. vėl namuose gėrė alkoholį ir pradėjo sakyti, kad ji gertų kartu su juo. Jam sakė, kad nenori, tačiau A. suėmė jai viena ranka už žandikaulio, o kita ranka paėmė stikliuką alkoholio ir pradėjo jį pilti jai į burną. Stengėsi nenuryti ir Audrių apipurškė brendžiu. Tada sūnus pradėjo muštis. Jis kumščiu sudavė jai aštuonis smūgius į dešinę ranką ir šoną, po to suėmė rankomis ją už kelnių ir megztinio bei pakėlęs nuo lovos, metė ją ant grindų. Ji dešiniu šonu trenkėsi į kambaryje esančią spintą. Jai gulint ant žemės, A. dar spyrė jai vieną kartą į dešinę čiurną ir iš kambario išėjo. Labai skaudėjo, tačiau jokios pagalbos nekvietė, nes bijojo. A. toliau namuose gėrė, tad manė, kad jei pasiskųs kam nors, tai jis iš pykčio dar labiau sumuš. Kitą dieną A. vėl atsiprašė, pabučiavo ir išėjo į savo namo dalį. Sausio 6 d. apie 12.30 val. A. atėjo į namus girtas ir virtuvėje pavalgė. Jam būnant virtuvėje, ėjo koridoriumi ir jis staiga išėjęs iš virtuvės ją pagriebė ranka už kelnių, megztinio, po to už rankos, o kita jo ranka buvo pakelta, jis buvo užsimojęs jai smogti. Tada jis pasakė jai kažką panašaus į tai: „Dabar kaip duosiu, bus atsiskaityta, gyvensiu laisvai“, „Kaip trenksiu ir tavęs nebebus“. Tuos žodžius A. pasakė labai piktai, agresyviai, juos suprato kaip grasinimus ir labai išsigando. Kadangi sūnus ją ne kartą mušė ir dažnai grasina, tai bijo dėl savo gyvybės ir saugumo. Bijo, kad jis gali savo grasinimus įvykdyti, kadangi jis yra neprognozuojamas. Tą dieną A. buvo stipriai išgėręs, todėl sugebėjo nuo jo išsisukti ir išbėgo į lauką. A. užsirakino duris ir liko namie. Išbėgo pro vartelius ir paskambino kaimynei Z. S. bei nuėjo kartu su ja į jos namus. P. Z., kad sūnus vėl namuose triukšmauja ir puola muštis. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, tačiau A. jų į namą neįleido. Tuomet jie išlaužė duris ir A. buvo sulaikytas. Pati alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. Niekada nesikreipė dėl jokių savo sužalojimų, stengdavosi pati išsigydyti. Pas jokius psichologus taip pat niekada nesilankė. Dėl sūnaus elgesio jaučia nuolatinę įtampą ir baimę, labai suprastėjo jos pačios sveikata. K. A. būna namuose, jai baisu dėl visko, nes jis konfliktus pradeda be jokios priežasties (1 t. b.l. 29-31, 35-37, 39, 41-44).

Liudytojos A. K. aplausos protokolas, iš kurio matyti, kad S. K. yra jos teta, o A. K. jai yra pusbrolis. Teta pasakodavo, kad A., grįžęs iš užsienio, vartodavo daug alkoholinių gėrimų, triukšmaudavo namuose. Sakydavo, kad A. ją su vyru muša. Pati gyvena Vilniuje, tačiau apie S. ir A. konfliktus daug ką papasakoja kaimynė Z. S.. Teta pokalbių metu yra sakiusi, kad A. ją mušė, kad spyrė jai, tačiau dažniausiai ji stengiasi nieko plačiau nepasakoti. Pokalbio metu paklausus, kaip jai sekasi, ji dažniausiai atsakydavo: „Tu net neįsivaizduoji. Tu net nesusapnuotum. Aš niekada nemaniau, kad mano senatvė bus tokia sunki“. Teta, kalbėdama su ja, daug verkdavo. Ji konkrečiai nepasakydavo, kad A. ją mušdavo, tačiau iš tokių jos žodžių suprasdavo, kad įvyko kažkas negero. P. S. yra labai gera, rūpestinga moteris. Anksčiau ji visada savimi rūpindavosi, puošdavosi, būdavo linksma, laiminga, tačiau paskutiniu metu ji yra labai suvargusi, yra suprastėjusi jos sveikata. Anksčiau ne kartą yra mačiusi, kad teta būdavo su kraujosruvomis ant akių, matydavo mėlynes ant jos rankų ir kojų. Kai jos klausdavo, kas jai atsitiko, teta vis sakydavo, kad ji arba pati kažkur susižeidė, arba mėlynės atsirado tiesiog iš niekur. Tačiau iš jos tokio elgesio suprasdavo, kad ją greičiausiai sumušė A. Kalbant apie tai su Audriumi, jis visada viską neigdavo, sakydavo, kad pati mama girta kažkur griuvo. Z. S. yra sakiusi, kad pats A. tetą verčia kartu su juo gerti alkoholinius gėrimus. Teta jai ne karta yra sakiusi, kad A. jai grasina, sakė, kad ji jo bijo. Ne kartą ji yra sakiusi: „Vaikeli, jis mane užmuš“. A. yra labai agresyvus, piktas, neprognozuojamas. Kai jis būna blaivas, yra ramesnis, tačiau, kai išgeria, jo elgesys labai pasikeičia į neigiamą pusę. Pati bijo Audriaus. Nors tetą A. ne kartą mušė, tačiau teta dėl to pagalbos niekur anksčiau nesikreipė. A. siūlė gydytis nuo alkoholizmo, tačiau A. sakydavo, kad jis negeria ir jam nieko nereikia. Apie gruodžio ir sausio mėnesio įvykius, kai A. smurtavo prieš tetą, nieko daug nežino. Jai kiekvieną kartą, kai kažkas įvykdavo pas tetą namuose, paskambindavo kaimynė Z. S. ir papasakodavo, o tuomet ji iškviesdavo policiją. Pati apie minėtus įvykius su teta nieko nekalbėjo, ji nieko nepasakojo. Paskambino per Kalėdas ir sveikino tetą su šventėmis, tačiau teta bekalbėdama su ja pasakė: „G. A., aš nebegaliu kalbėti“ ir padėjo ragelį. Apie konfliktus tarp tetos ir Audriaus daugiausiai sužinodavo iš tetos kaimynės Zitos. Ji papasakojo, kad gruodžio 13 d., kai ji atėjo pas tetą į namus, matė, kad teta buvo visa sumušta, sakė, kad ją sumušė A. Tuomet vėliau ji pati paskambino į policiją ir iškvietė pagalbą. Po to sausio 5 dieną teta Stasė skambino telefonu savo sesei Onutei ir pasakė „Sėdžiu ant bombos“, tada padėjo ragelį. T. O. dar paskambino kaimynei Z. ir pasakė apie tai, o ji iškvietė policiją. Tačiau tą vakarą atvykusi policija nieko įtartino pas tetą namuose nepastebėjo. Sausio 6 dieną vėl paskambino Zita ir pasakė, kad teta išlėkė į lauką klykdama, kad bėgo nuo Audriaus. Tuomet vėl buvo iškviesta policija ir pareigūnai išlaužę namo duris, A. sulaikė. A. niekur nedirba, jis gauna tik pinigus už invalidumą, tačiau teta ne kartą guodėsi, kad A. reikalauja iš jos pinigų, ir jei ji jų neduoda, tuomet jis pradeda ją mušti. Teta jį ir maitina, ir jam rūbus perka. Sūnų pilnai išlaiko. A. namuose prieš tetą nuolat vartoja psichologinį smurtą. Jis neleidžia jai garsiai kalbėti, atima iš jos telefoną, pradeda konfliktus dėl bet kokių smulkmenų, sekioja ją iš paskos, gąsdina, kad užmuš. Mano, kad teta daug ko jai ir kitiems giminaičiams nepasakoja dar ir dėl to, nes bijo, kad jie tuomet bars Audrių, o jis paskui ją terorizuos ir muš dar labiau (1 t. b.l. 92- 94).

L. Z. S. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji yra Kaminskų kaimynė. Maždaug prieš du metus A. K. grįžo iš užsienio gyventi pas tėvus. A. K. grįžus, ji ir pati matydavo, ir S. K. sakydavo, kad sūnus labai dažnai geria, namuose kelia triukšmą, smurtauja ir prieš ją pačią, ir prieš tėvą. Mirus A. K., A. pradėjo dar daugiau gerti ir dar labiau suagresyvėjo. S. K. daug kartų pasakojo, kad sūnus ją mušė. Dažniausiai ji sakydavo, kad sūnus jai mušdavo visai be priežasties, jam vos tik kažkas nepatikdavo, jis ją puldavo. Mušdavo už tai, kad ji neskaniai padarydavo valgyti ar ilgai negrįždavo iš miesto. S. K. sakydavo, kad A. ir grasindavo dažnai, sakydavo jai „užmušiu“, „įmūrysiu į sieną“. Kaimynei sakydavo, kad ji namuose suslėptų visus aštrius daiktus, o S. sakydavo, kad viską ir slepia. S. dažnai guosdavosi, kad sūnaus labai bijo. Ji bijodama, kad A. ją dar labiau sumuš, niekur dėl smurto ir nesikreipdavo. Pati kaimynė S. yra labai tvarkinga, sveiko proto moteris. Tiesiog ji labai bijo savo sūnaus ir yra užguita. Ne kartąji yra mačiusi mėlynes, sumušimus ant S. kūno. Matydavo, kad būdavo sumuštas S. veidas, rankos, kojos. S. sakydavo, kad ji kreiptųsi pagalbos, kviestų policiją, o S. sakydavo, kad jei ji iškvies policiją, tai A. ją užmuš. S. yra pasakojusi, kad A. ją netgi versdavo kartu su juo gerti, supildavo jai per prievartą alkoholį į burną. Taip pat S. sakė, kad tam, kad ji nerėktų, kai A. ją mušdavo, tai jis jai į burną kišdavo teniso kamuoliukus. Pamena, kad 2015-12-13, apie 11.00 val. nuėjo pas kaimynę S. į namus, nes kelias dienas negalėjo su ja susisiekti ir jai buvo neramu. Kartu su savo dukra J. M. nuėjo prie S. namų durų. Jos buvo užrakintos, todėl pabeldė į langą. T. S. pasakė: „A.., įleisk“ ir A. atidarė duris. Jo paklausė, kur yra mama, o jis atsakė, kad kaip visada - lovoj. J. pasiliko su A., o pati nuėjo į S. kambarį. Ten nuėjusi pamatė, kad S. yra visa sumušta. Ant jos veido buvo daugybinės mėlynės, matėsi išrauti jos plaukai, mėlynės ant krūtinės, kaklo, rankų. S. pasakė, kad sūnus ją sumušė. Kaip mušė, kada tiksliai sumušė ir dėl ko, S. jai nepasakojo. Tada su dukra dar paauklėjo A., tačiau jis sakė, kad ji pati sėdėjo ant klozeto vonioj ir pati savo galvą daužė į skalbimo mašiną. Stasei sakė, kad kviestų pagalbą, tačiau ji sakė, kad nereikia. Tuomet su dukra iš jų namų išėjo. Vakare ji buvo išėjusi į lauką ir girdėjo triukšmą iš S. namų. Tuomet grįžo į savo namus ir paskambinusi S. dukterėčiai A. K., viską jai papasakojo. Tuomet A. K. iškvietė pagalbą. Tą vakarą taip pat atvyko ir greitoji medicinos pagalba, ir S. išvežė į ligoninę. Po kelių dienų S. buvo išleista iš ligoninės ir grįžo į namus. 2016-01-06 apie 12.00 val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino S. ir pasakė: „gelbėkit, aš gatvėje“. Tada išbėgo į gatvę ir pamatė stovinčią S. Ji buvo labai išsigandusi, sutrikusi, pasakė: „Kvieskit policiją“. Tuomet parsivedė ją į namus ir S. pasakė: „Mane būtų užmušęs“. Tačiau, kas konkrečiai tarp jos ir A. vyko, S. tada nepasakojo. Tik neseniai ji pasakė, kad tą dieną ji valgydama atsinešė pipirų užsibarstyti ir pasiūlė A., dėl to A. ir susinervino. S. yra labai įbauginta, bijo savo sūnaus, kadangi jis yra neprognozuojamas, agresyvus ir piktas. A. jokių pajamų negauna ir S. jai ne kartą yra sakiusi, kad jis pinigus ima iš jos. Jei tik S. atsisakydavo jam duoti pinigų, jis tuoj pat ją mušdavo (1 t.b.l. 96-102).

Liudytojo B. S. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad A. K. yra jo draugas, kaimynas. Jis pats gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat turi komercinį pastatą adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kur taip pat kartais būna ir nakvoja. Šiame pastate jis turi įsirengęs ofisą, kuriame galima gyventi. Jame yra buitiniai patogumai. Pamena, kad gruodžio viduryje susitiko su A. K. ir jis jam pasakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad jis negali gyventi pas mamą. Prašėsi laikinai pagyventi pas jį. Sutiko ir A. K. priėmė laikinai pagyventi. Kažkur prieš Naujus metus ar po jų, A. nueidavo pas savo mamą, tačiau kiek jam yra žinoma, su mama tuo metu nesipykdavo. Apie tai, kad A. sausio 6 d. vėl sulaikytas, sužinojo iš karto, pats matė, kad buvo atvykę pareigūnai. Po įvykio kalbėjo su A. mama, kuri sakė, kad A. puolė ją ir ji paskambino policijai. A. mama buvo išsigandusi, susinervinusi. Anksčiau ji yra pasakojusi, kad A. yra ją sumušęs. Ne kartą pats matė mėlynes, sužalojimus ant jos kūno. P. A. apie konfliktus su mama nieko nepasakojo. Matė, kad A. nenori apie tai kalbėti, tad jo nieko ir neklausdavo. K. A. būna blaivas, jis yra ramus, draugiškas, tačiau, kai išgeria, kartais jam užeina kažkokie pykčio, agresijos priepuoliai, tuomet jis pasidaro nenuspėjamas (l t. b.l. 104-107).

Liudytojos J. A. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji dirba UAB „Švaros namai“. S. K. ir jos sūnų A. K. ji pažįsta jau gana seniai, o, be to, jos darbas yra šalia S. namų. Pati S. K. jai nesiskundė, kad sūnus ją muša, tačiau ji ne kartą yra ją mačiusi su mėlynėmis. Būdavo, kad matydavo S. K. su akiniais nuo saulės. S. K. pati nieko nepasakodavo, o pačiai būdavo nepatogu klausti, kas jai atsitiko. Tačiau žinodavo, kad jos sūnus dažnai geria, yra agresyvus, tad suprasdavo, kad ją gali mušti sūnus. A. K. matydavo dažniausiai gatvėje, prie aludės. Kiek jį matydavo, jis dažniausiai būdavo girtas. A. K. šeimą daug papasakoti negali, kadangi tokiais klausimais jos nekalbėdavo. Apie tai, kad S. K. muša sūnus, sužinodavo iš kaimynės Z. S.. Sausio 6 dieną apie pietus buvo darbe ir jai paskambino Z. S.. Z. pasakė kviesti policiją, nes reikia gelbėti kaimynę Stasę. Tuomet paskambino policijai ir išbėgo į gatvę. Gatvėje prie namų pamatė stovinčią Stasę. P. S. jau buvo priėjusi Z., kuri ją nusivedė į namus. S. atrodė išsigandusi, sutrikusi. S. sakė, kad A. ją puolė, rodė kraujosruvas ant kojos, rankų. Tada atvyko policijos pareigūnai ir išlaužę namų duris, A. sulaikė (l t. b. l. 109-112).

Liudytojos J. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad kaimynus S. K. ir jos sūnų A. K. gerai pažįsta jau nuo senų laikų. A. K. kurį laiką buvo išvykęs ir gyveno kažkur užsienyje, tačiau maždaug prieš porą metų grįžo į Lietuvą ir nuo tada vėl pradėjo gyventi kartu su savo tėvais. A. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, paskutiniu metu ypač dažnai. Apie nesutarimus tarp S. ir A. daugiau sužinodavo iš savo mamos, kadangi jos tarpusavyje daugiau bendrauja. Jai tiesiogiai S. apie konfliktus su A. nėra pasakojusi. Tiesiog kartais būdavo, kad pradedant kalbėti apie šeimos santykius, S. iš karto pradėdavo verkti ir sakydavo, kad nenori kalbėti, kad baisu darosi. Tad matydama, kaip S. pergyvena, nenorėdavo labai daug klausinėti. Taip pat ne kartą anksčiau yra mačiusi sumušimus ant S. kūno, veido, matydavo, kad ji vaikščiodavo su akiniais nuo saulės ir suprasdavo, kad taip ji slepia mėlynes. Ji kartais sakydavo, kad jai slenka plaukai, nors matydavosi, kad plaukų pas ją nebūdavo kuokštais, taip pat ne kartą skundėsi, kad jai skauda rankas ar kojas. N. S. tiesiogiai ir nepasakydavo, kad A. ją sumušė, bet iš visų aplinkybių suprasdavo, kad tai būdavo A. darbas. Kiek girdėdavo iš mamos, tai S. mamai kartais pasiguosdavo, kad A. ją muša. 2015-12-13 mama Z. S. pradėjo nerimauti dėl kaimynės S., tad pasiūlė jai kartu su ja nueiti iki S. namų ir pažiūrėti, kaip ji laikosi. Joms nuėjus, duris atidarė A. A. buvo girtas. Su mama užėjo į vidų ir pamatė, kad S. yra visa sumušta. Matėsi išpešti plaukai, sumuštas veidas, rankos, matėsi suplėšyti jos naktiniai. Matėsi kraujas ant pagalvės jos lovoje. Mama tuomet nuėjo kalbėtis su S., o pati liko kalbėtis su A.. Matė, kad kambaryje mėtėsi degtinės butelis, alaus skardinės. Kalbant su A. jis kalbėjo agresyviai, keikėsi. Vieną akimirką jis sakė, kad jis mamą sumušė, kitą akimirką, kad ji pati nugriuvo. Kažką pasakius mamai, jis šaukdavo jai, kad ji tylėtų, rėkė, kad „užmušiu, įrnūrysiu tave į sieną“, „pisiu į sieną”. Jis daug keikėsi ir nepagarbiai kalbėjo su mama. S. buvo išsigandusi, sutrikusi, sakė, kad A. jai per prievartą pylė alkoholį, kad mušė ją. Pakalbėję su abiem, išėjo namo. Po to mama kalbėjo telefonu su S. dukterėčia A. K., kuri turbūt ir iškvietė pareigūnus. S. buvo išvežta į ligoninę, o A. sulaikytas. A. būdamas girtas yra agresyvus ir piktas. S. anksčiau nesikreipė pagalbos dėl smurtavimo, nes ji sakydavo, kad bijo, kadangi A. ją gąsdindavo (1 t. b.l. 114-116).

L. R. G. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad S. K. yra jo teta, o A. K. yra pusbrolis. Kurį laiką A. gyveno kažkur Anglijoje ir prieš kelis metus grįžo atgal į Lietuvą. A. grįžus, jam asmeniškai teta skųsdavosi, kad A. daug geria. Apie tai, kad tetą A. muša sužinojo iš savo mamos O. G.. Mama ir S. yra seserys, jos bendrauja kiekvieną dieną, tad S. jai labai daug kartų skundėsi, kad A. ją muša, grasina, kad užmuš. Anksčiau ir pats yra S. matęs namuose sumuštą, yra matęs mėlynes jai ant veido. Apie tai iš kur tos mėlynės atsirasdavo, S. nešnekėdavo, tačiau žinodamas apie A. elgesį, suprasdavo, kad tai jis tetą sumušė. Apie tai, kad jo teta nuo gruodžio 13 gydėsi ligoninėje, taip pat sužinojo iš savo mamos. Mama sakė, kad teta yra sumušta, negali paeiti, guli ligoninėje. Tai sužinojęs, nuvyko į Panevėžį ir buvo pas tetą ligoninėje. Teta pasakojo, kad A., būdamas neblaivus, tampė ją už plaukų, mušė ją. Matė, kad buvo išrauti tetos plaukai, jos visas veidas buvo sumuštas, taip pat matėsi mėlynės ir ant kūno. Teta sakė, kad kai A. negauna gerti, tai jis išprotėja. Po to, aplankęs tetą, grįžo atgal į Vilnių. Apie tai, kad teta dar vėliau buvo sumušta ir kad A. jai grasino, sužinojo iš savo mamos. Pats asmeniškai apie tuos įvykius su teta nekalbėjo. A., kai išgeria pasidaro piktas, agresyvus, neprognozuojamas. Pati teta, kai lankė ją ligoninėje, buvo labai išsigandusi, sakė, kad A. labai bijo ir nežino kaip jai toliau reikės gyventi. Anksčiau teta į policiją dėl A. neigiamo elgesio nesikreipdavo (1 t. b.l. 118-120).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. Š. 2016-01-06 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad dirbant operatyvinėje grupėje buvo gautas pranešimas, kad adresu Vilniaus g. 37-1, Panevėžys, sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus į nurodytą vietą, ten buvusi S. K. nurodė, kad sūnus A. K. grasino ją nužudyti, nuolat prieš ją smurtauja. A. K. buvo užsirakinęs namo viduje, neatidarė durų, todėl S. K. leidimu duris atidarė ugniagesiai gelbėtojai ir A. K. buvo sulaikytas namo viduje (2 t. b.l. 35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-01-15 specialisto išvada Nr. G 42/2016(05), iš kurios matyti, kad S. K. nustatytas galvos sumušimas su lengvo laipsnio smegenų sukrėtimu, padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015-12-12. Suduotų smūgių skaičių nustatyti nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti išoriniai sužalojimai. Sužalojimas padarytas pašalinės jėgos poveikyje. S. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (1 t. b.1.58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-01-07 specialisto išvada Nr. G 25/2016(05), iš kurios matyti, kad S. K. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų skruostų viršutinėse dalyse, pasmakrės dešinėje pusėje ir krūtinės priekinėje viršutinėje dalyje, dešiniame žaste ir dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio peties sąnario srityje, dešinėje šlaunyje, dešinės blauzdos ir dešinės pėdos srityje. Poodinės kraujosruvos abiejų skruostų srityse, pasmakrės dešinėje pusėje ir krūtinės priekinėje dalyje padarytos mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, ne mažiau kaip 5-7 dienos iki apžiūros, į ką nurodo gelsva kraujosruvų spalva, galimai smūgiuojant kumščiais ar panašiai. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio peties sąnario srityje, dešinėje šlaunyje, dešinės blauzdos ir dešinės pėdos srityje, padaryti mažiausiai keturiais trauminiais kietų bukų daiktų trauminiais poveikiais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2016-01-04, smūgiuojant kumščiais, spardant ar panašiai. Galimybė S. K. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija ir jų pobūdis. S. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 60).

Asmens blaivumo testas Nr. 4629, iš kurio matyti, kad A. K. 2015-12-13, 20.37 val. nustatytas 2.63 promilių girtumas (2 t.b.l.27).

Asmens blaivumo testas Nr. 4650, iš kurio matyti, kad A. K. 2015-12-18,17.03 val. nustatytas 2.71 promilių girtumas (2 t.b.1.28).

Asmens blaivumo testas Nr. 4071, iš kurio matyti, kad A. K. 2015-12-19,13.29 val. nustatytas 2.51 promilių girtumas (2 t.b.1.29).

Asmens blaivumo testas Nr. 1894, iš kurio matyti, kad A. K. 2016-01-06, 13.36 val. nustatytas 2.30 promilių girtumas (2 t.b.1.30).

Aukščiau aptartų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. K. kaltę ir leidžia daryti išvadą, kad A. K. veiksmai nukentėjusiosios S. K. atžvilgiu atitinka BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymius. Teismas laiko esant įrodyta, kad A. K. tyčia, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariei S. K. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, be to, A. K. panaudodamas psichinę prievartą terorizavo kartu gyvenančią savo motiną S. K. ir ją sistemingai baugino. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais, kuriuose jis savo kaltę pripažino pilnai bei bylos rašytine medžiaga: nukentėjusiosios S. K. parodymais, liudytojų A. K., Z. S., B. S., J. A., J. M., R. G. parodymais bei specialisto išvadomis.

A. K. padarytos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 2 d., jo kaltė įrodyta pilnai, todėl jis baustinas.

Bausmių skyrimo pagrindai ir kt.

Skiriant bausmę A. K. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos neblaivaus asmens ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris nesunkius nusikaltimus bei vieną apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, veikos tyčinės, baigtos. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – Lietuvoje neteistas, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, 2013-03-22 Didžiojoje Britanijoje buvo nubaustas už nusikalstamą veiką, priskirtą nusikalstamos veikos kategorijai, susijusiai su prievarta, mėginimu paveikti, persekiojimu, priekabiavimu arba psichologine ar emocine agresija, taip pat už nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus (2 t., b.l. 21-23), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iš aplinkinių namų gyventojų jo atžvilgiu nusiskundimų nebuvo gauta, yra nedirbantis (2 t. b.l. 4, 18-20), neįgalus, nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (1 t. b.l. 51), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje registruotas nuo 2005 metų. Paskutinis apsilankymas 2009-01-09 (2 t. b.l. 7). Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2016-02-10 specialisto išvadoje Nr: 97 TPK-49/2016 nurodyta, jog A. K. nustatoma diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. F60.30. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Fl0.2. A. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t. b.1. l3). Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 str., 61 str.), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajam už BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. padarytas nusikaltamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – areštai, laikotarpiui mažesniam nei įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis; už BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, trumpesniam negu vidutinis įstatyme numatytas terminas. A. K. nuoširdžiai gailisi, žada pasitaisyti, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kaltinamojo atžvilgiu yra taikytinas BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigą, galinčias turėti įtakos nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš A. K. išieškotina valstybei 95,54 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298 str., 303 – 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. ir jam paskirti:

- pagal BK 140 str. 2 d. (2015-12-04 nusikalstama veika) – 30 parų arešto;

- pagal BK 140 str. 2 d. (2015-12-12 nusikalstama veika) – 35 parų arešto;

- pagal BK 140 str. 2 d. (2016-01-04 nusikalstama veika) – 40 parų arešto;

- pagal BK 145 str. 2 d. – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei A. K. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtoji bausmė mažintina 1/3, skiriant A. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. atidėti paskirtos bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² str., A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti 3 mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 72¹ str., A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusios S. K. ir nesiartinti prie S. K. arčiau nei 3 metrų atstumu.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-01-06 iki 2016-01-08 ir nuo 2016-01-08 iki 2016-03-10, skaičiuojant 1 laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą už 1 laisvės atėmimo dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, paleidžiant A. K. posėdžių salėje, ir skirti kardomąją priemonę gyvenimą skyrium nuo nukentėjusios S. K., nesiartinant prie S. K. arčiau nei 3 metrų atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Išieškoti iš A. K. valstybei 95,54 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Beatričė Bakanauskaitė