Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ str. 1 d., ir nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas M. K. pripažino kaltu už tai, kad jis, būdamas UAB „R.” direktoriumi, nepateikdamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 str. 1 d. nurodytų dokumentų susipažinimui nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. l d. 3 p., 18 str. l d., 19 str. 8 d., 37 str. 5 d. nuostatų, tokiais savo veiksmais pažeidė jos kaip akcininkės neturtines teises, nesilaikė juridinio asmens valdybos organų nariams numatytų pareigų – tai yra pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. prašymą nepateikė informacijos apie naujojo Bendrovės akcininkų sąrašo sudarymą ir jo pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimą pateikti dokumentus, per įstatyme numatytą 7 dienų terminą, nepateikė: Bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, akcininkų sąrašų ir kitų dokumentų kopijų, bei pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimą neleido susipažinti su visais Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, - stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma - Bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimais dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateikta paraiška valdybai ar ABĮ nustatytais atvejais - Bendrovės vadovui ir (ar) pateikti šių dokumentų kopijas, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. K., UAB „R.“ akcininkei S. L. per 7 dienas nepateikė ABĮ 18 str. 1 d. nurodytų dokumentų, nes nespėjo to padaryti dėl objektyvių priežasčių – tuo metu įmonėje dirbo vienas, vasaros laikotarpiu darbo krūvis buvo didelis, jis, tuo laikotarpiu atostogavo, buvo išvykęs, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. K. veiksmuose nebuvo būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – kaltės.

Nesutinkama ir su apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, teigiant, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą M. K., neatsižvelgė į tai, kad pastarasis ankščiau nebuvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, augina mažametę dukrą, gaunamas darbo užmokestis yra minimalus.

Motyvuojamoji dalis

M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 50⁵ str. 1 d., inter alia, nustatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) – užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutarimu pagrįstai pripažino M. K. kaltu pagal ATPK 50² str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, teismo padarytos išvados yra pagrįstos.

Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. 2013 m. rugpjūčio 1 d., gavusi elektroninį laišką iš UAB „R.“, informuojantį apie rengiamą Bendrovės akcininkų susirinkimą, pateikė prašymą pateikti informaciją apie akcininkų sąrašo sudarymą ir jo pateikimą juridinių asmenų registrui. Prašymas buvo išsiųstas registruotu laišku. Nesulaukusi jokios informacijos iš UAB „R., S. L. 2013 m. rugpjūčio 7 d. pateikė reikalavimą ne vėliau kaip per 7 dienas pateikti nurodytus dokumentus. Analogišką reikalavimąsi pateikė ir 2013 m. rugpjūčio 20 d.

Remiantis M. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio duotais parodymais, jis minėtus S. L. prašymus gavo, taip pat paaiškino, kad dalį prašomos informacijos pateikė S. L. atstovui visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Tuo tarpu iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad S. L. buvo pateikti tik UAB „R.“ 2012 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau S. L. prašomas atnaujintas akcininkų sąrašas nebuvo pateiktas.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad S. L. reikalaujami dokumentai nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių – dėl didelio darbo krūvio bei M. K. atostogų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokius apelianto argumentus, pabrėžia, kad Akcinių bendrovių įstatymas nenumato galimybės pateikti akcininkų reikalaujamus dokumentus vėliau, nei per 7 dienas, jokios objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų reikalaujamus dokumentus pateikti vėliau, nenumatytos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir esant apelianto nurodytoms aplinkybėms, jis akcininkę S. L. galėjo informuoti apie tai, kad jos prašomi dokumentai bus pateikti vėliau dėl didelio darbo krūvio, ar jo atostogų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. L. būtų siųsti kokie nors tarpiniai pranešimai. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad M. K. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, dėl ko buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su M. K. paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, nurodant, kad ji yra per griežta, apelianto materialinė padėtis sunki, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo M. K. paskirta administracine nuobauda, keisti ją apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš ATPK 50⁵ str. 1 d. sankcijos, asmeniui, padariusiam šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei M. K. asmenybę – praeityje nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Šių aplinkybių pagrindu apeliantui skyrė minimalią ATPK 50⁵ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą. Tokiu būdu, dar labiau švelninti administracinę nuobaudą galima tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pagal ATPK 30¹ str., organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje, atsižvelgiant į minėtos normos turinį, priimta, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, sprendžia, kad tokių išskirtinių aplinkybių, bylojančių apelianto naudai, nagrinėjamu atveju nenustatyta, o į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė parinkdamas minimalią sankcijoje įtvirtintą baudą, todėl dar kartą vertinti minėtas aplinkybes, kaip atsakomybę lengvinančias, nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgiant į nurodytus administracinės nuobaudos tikslus, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti pirmosios instancijos teismo M. K. paskirtą administracinę nuobaudą – asmuo charakterizuojamas teigiamai, augina mažametę dukrą, gauna minimalų atlyginimą – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomos išskirtinėmis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad M. K. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.