Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

išnagrinėjusi V P, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016-10-16, apie 14.00 val., Vilniuje, Saulėtekio al. 43, vairuodama automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdyje V. P. paaiškino, jog pažeidimą pamatė policijoje. Tuo metu buvo prie parduotuvės. Jai policija paaiškino, kad prilietė automobilį. Jai pasakojo, kad liudytojas ją matė ir mojavo. Ji nieko nematė. Tai buvo prie ,,Iki’’ parduotuvės, Saulėtekio g. 43. Jos automobilis Honda, protokole numeriai nurodyti teisingai. Sustojo aikštelėje. Išvažinėjo ir nieko nepamatė, nepajuto. Tuo metu buvo su drauge L. P.. Jos atvažiavo pasiimti.

Teismo posėdyje liudytoja L. P. parodė, jog Ji su P išvažiavo, nepajuto nei smūgio ar brūžtelėjimo. Buvo šokas, kai sužinojo, kad už kelių dienų P gavo šaukimą. Ji sėdėjo priekyje. Automobilis iš parkavimo vietos išvažinėjo atbulas. Aplinkui nebuvo daug automobilių. Jie daugiau stovėjo šonuose, o užpakalyje buvo erdvė.

Teismo posėdyje liudytojas G. D. paaiškino, kad išėjęs iš parduotuvės pamatė, kaip P išvažinėja iš stovėjimo vietos. Ji neatsargiai bandė išvažiuoti, todėl stovėdamas bandė atkreipti dėmesį. Arba vairuotoja jo nepastebėjo, arba buvo nesuprastas. Ji išvažiavo ir pamatė, kaip gretimais buvo užkabintas automobilis. Užkabinimas galėjo būti pakankamai stiprus, nes gretimai stovėjęs automobilis sujudėjo. Vairuotoja po įvykio nuvažiavo. Ji išlipusi nebuvo. Nuvažiuojantis automobilis į jį buvo pasisukęs kampu, todėl negalėjo matyti, ar vairuotoja ką nors pastebėjo. Paties garso neprisimena. Aplinkui buvo daug automobilių, pilna aikštelė, greitis buvo mažas. Ji vairutotojai pamojo ranka, nežino, ar P ją matė. Automobilį užkabino vairuotojo pusės priekiniu bamperiu. Vairuotoja išvažinėjo atbulai. Mano, jog buvo iki pusės išvažiuota ir pradėjo bamperis glaustis prie šalia esančio automobilio. Tai buvo labiau prisiglaudimas, o ne trenksmas. Tas prisiglaudimas buvo pakankamai stiprus, nes gretimai stovėjęs automobilis sukrutėjo. Automobilis išvažiavo, o ji ieškojo nukentėjusiojo automobilio savininko. Apžiūrėjęs apgadintą automobilį pastebėjo pakankamai nemažą žymę ant bamperio. Tai buvo 1-2 cm.pločio , apie 5 cm. ilgio nubraukimas. Jei neklysta – pažeidėjo automobilyje buvo du žmonės – vairuotoja ir moteris keleivio vietoje, priekyje.

Teismo posėdyje liudytojas M. I. paaiškino, jog 2016-10-16 grįžinėjo iš Druskininkų. Automobilis ,,Honda’’ yra pirktas lizingo būdu, valdytojas yra jis. Šį automobilį vairuoja žmona. Begrįžinėjant prie namų, Saulėtekio al., prie parduotuvės ,,Iki‘‘ nusprendė sustoti ir apsipirkti. Į parduotuvę iš pradžių užėjo kartu su žmona, tačiau vėliau nusprendė parduotuvėje palikti žmoną ir važiuoti į namus. Tai buvo maždaug apie 13:30 val. Jam išėjus iš parduotuvės, prie jo prieėjo vyras, kuris paklausė, ar turi popieriaus. Popieriaus neturėjo, nesuprato, kam jis reikalingas. Išvažiavo į namus. Po 10-15 min. rado praleistą žmonos skambutį. Žmona pasakė, kad kažkas įvažiavo į automobilį , o liudytojas paliko raštelį, kuriame buvo nurodyti galimo pažeidėjo automobilio valstybinis numeris. Jis atėjau į įvykio vietą, kartu su žmona sulaukė policijos ekipažo, įformino įvykį. Jis tiki, kad niekas piktos valios neturėjo ir prašo į tai atsižvelgti. Automobilis ,,Honda’’ yra 2015 m., pirktas balandžio mėnesį. Automobilis iki šiol netvarkytas. Reikia pakeisti keletą apdailinių juodos spalvos detalių, einančių palei ratą, įbrėžtas priekinis bamperis, kurį reikės dažyti, įbrėžtas priekinis rato diskas. Žala dar neįvertinta, nes reikės gauti patvirtinimą iš Draudimo bendrovės, kad leidžiama remontuoti. Plika akimi apgadinimai nelabai matomi. Matosi įbrėžimai. Nepasakytų, kad būtų buvęs labai stiprus kontaktas. Kontaktas buvo per keletą skirtingų detalių, kurie atskirti oro tarpu, todėl turėjo jaustis bent 3 brūkštelėjimai. Mano, apdairus vairuotojas tai turėjo pajausti. Fiziškai to veiksmo nei jis, nei žmona nematė. Asmeniškai nėra bendravęs su P. Žmona dalyvavo sugretinime.

Teismo posėdyje liudytoja I. I. parodė, jog atvažiavo į parduotuvę 2016-10-16, maždaug 13:30 val. Prisiparkavo atbuliniu. Išlipdama matė, kad iš vienos pusės stovėjo sidabrinės spalvos automobilis, markės nežino. Nuėjo apsipirkti, o grįžusi už automobilio lango rado paliktą raštelį dėl apgadinto automobilio. Išlipo iš automobilio, apžiūrėjo ir pastebėjo, kad tikrai apibraižytas bamperis, sparnas, šiek tiek ratlankis. Iškvietė policiją. Įvykio vietoje rado tik raštelį, niekas prie jos priėjęs nebuvo. Tai buvo apibrozdinimai. Matėsi gan gerai, nes automobilis yra baltos spalvos. Automobilį vairuoja ji. Automobilis dar ne servise. Tai jau antras nutikimas, prieš mėnesį jai įvažiavo į automobilio galą. Prašo skirti kuo mažesnę bausmę.

Eismo įvykio metu apgadintas Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas (b.l. 8).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka (b.l. 15-18).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016 ir kt.). V. P. sutiko, kad 2016-10-16 apie 14 val. buvo Saulėtekio al. 43, prie IKI parduotuvės. Pasiėmė kolegę ir automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo Dvarčionių link. Važiuodama iš aikštelės nepajuto, kad palietė kitą mašiną. Tuo metu su V. P. buvusi L. P. nurodė, kad jokio trinktelėjimo, smūgio ar jokio garso neteko patirti ir pajausti. G. D. paaiškino, kad po kontakto automobilio Passat vairuotoja nesustojo ir išvažiavo. Teismas pažymi, kad automobilis Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas nežymiai, įbrėžimai slystančio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad V. P. galėjo nesuvokti, jog ji sukėlė eismo įvykį. Esant tokiai galimybei bei asmeniui nesuvokiant savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, tyčia, neteisėtai pasitraukiant iš įvykio vietos, yra negalima.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (nutartys bylose Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. P., padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje naikintinas, byla šioje dalyje nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Taip pat teismas sprendžia, kad V. P. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuotiną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jos padarytą pažeidimą ir kaltę įrodo jos paaiškinimas ir prisipažinimas, I. I. ir G. D. paaiškinimai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2 kuopos 3 būrio tyrėjos J. P. tarnybinis pranešimas (b.l. 5), Eismo įvykio schema (b.l. 7), Papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 8), Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas (b.l. 15-18). V. P. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 9, 101 punktų reikalavimus.

V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, į nustatytą atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiama į V. P. asmenybę: 59 metų amžiaus, galiojančių nuobaudų turi, nedirbanti, ištekėjusi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta V. P. už pažeidimą tikslinga skirti nuobaudą atitinkančią sankcijos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti V P už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 42 Eur baudą.

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl kaltinimo V P padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000).

Mokant baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje ir bylos administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, šis nutarimas gali būti perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.