Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-549-56/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-20
Bylos Nr.
2A-549-56/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
M. B.
Pranešėjas P.Jaržemskis Civilinė byla Nr.2A-560-56 2008 m.

Teisėja L. B. Proc. sprendimo kategorija: 30.4.1;30.5;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės,Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant pareiškėjui M. B. ,pareiškėjo atstovui adv. A.Volynec,vertėjui V. B. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 s. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo M. B. prašymas dėl turinčio juridinę reikmę fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau papildė, ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio mirties jis priėmė visą jo palikimą, perduotą jam M. V. testamentu nuosavybės teisę į 37.63 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Atnaujinti praleistą, įstatymo nustatytą, terminą pateikti suinteresuotam asmeniui-Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku.

Pareiškėjas nurodė, kad 1999 m. birželio 10 d. jo broliui mirus, M. B. tapo vieninteliu jo įpėdiniu ir paveldėjo, priimdamas palikimą, po jo mirties likusį turtą. 2001 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono Žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises natūra į pareiškėjo senelio M. V. nuosavybės teisėmis valdytą 75 ha žemės sklypą ir miško plotą buvusi ( duomenys neskelbtini), pateikė visus nuosavybės teises ir giminystės ryšius įrodančius dokumentus. 2005 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.8-85-11545 nuosavybės teisės į 37.63 ha, dalį žemės sklypo, buvo atkurtos, o į likusią ½ sklypo dalį nuosavybės teisės atkurtos nebuvo iki šiol.

Nurodo, kad senelis M. V. 1944 surašė testamentą iš kurio matyti, kad M. V. visą jam priklausantį turtą ( kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) nuosvybėn paliko Mykolui (t.y. pareiškėjui) ir pareiškėjo broliui Jonui (J) B. V. sūnums lygiomis dalimis. J. B. nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nurodyto nekilnojamojo turto dalį.

Pareiškėjas remiasi LR CK 5.1 str. 1 d., LR CK 5.1 str.2 d., LR CK 5.51 str.1 d.

2007 m. gugužės mėnesį gavo Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus raštą kuriame nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į didesnį plotą.

Šalies argumentai

2007 m. birželio 8 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir prašė 2001 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo patenkinti visiškai ir atkurti nuosavybės teises natūra į likusią ½ dalį t.y. į 37.63 ha sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini).

2007 m. liepos mėnesį gavo atsakymą, kuriame iš esmės pritariama Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus nuomonei, taip pat papildomai nurodoma, kad faktą, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į didesnį žemės plotą nei tas, į kurį jau buvo atkurtos teisės turi įrodyti arba papildomai pateiktais dokumentais arba teismine tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio mirties priėmęs visą jo palikimą priėmė jam perduotą M. V. testamentu nuosavybės teisę į 37.63 ha sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini) M. V. 75 ha žemės sklypą ( duomenys neskelbtini) paveldėjo po žmonos A. V. mirties pagal 1933 m. rugpjūčio 18 d. testamentą, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo. 1944 m. testamente visas turtas dalinamas lygiomis dalimis, pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 37.63 ha žemės sklypą.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad po brolio J. B. mirties jis tapęs vieninteliu įpėdiniu, pareiškėjas įgijo ir jo nuosavybės teise į jam tenkančią ( paveldėtą pagal testamentą) nekilnojamojo turto žemės sklypo dalį – 37.63 ha.

Nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimas reglamentuojamas ne CK normomis, o specialiu įstatymu LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Pagal šį įstatymą teisės atkuriamos ne visiems buvusiems savininkams ir ne į visą turtą. Įstatyme yra specialių sąlygų, apribojimų buvusiems savininkams, norintiems susigražinti savo turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai (Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui) dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus atnaujinimo buvo atmestas.

Teismas pažymėjo, kad LR CK numatytas palikėjo turtinių teisių paveldėjimas tiesiogiai susietas su įstatymu, kuris numato tų turtinių teisių atsiradimą. Pareiškėjas savo reikalavimu siekia sukurti jam teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą. Šis įstatymas yra specialus. Jis nustato pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo nuostatos ne visiškai sutampa su LR galiojusio ir dabar galiojančio CK normomis reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. Įstatyme numatyta ribota restitucija, pasireiškianti per nuosavybės teisių atkūrimo būdus ir per ribotą įpėdinių sąrašą, jeigu turto savininkas yra miręs. Įpėdinių sąrašas pagal paveldėjimo teisės normas yra platesnis už sąrašą asmenų galinčių pretenduoti į pažeistų nuosavybės teisių atkūrimą mirus turto savininkui. Įstatymo 2 str. 1d. aiškiai nurodo, piliečius kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, mirus turto savininkui. Tokie yra: sutuoktinis, tėvai(įtėviai), vaikai (įvaikiai), jei šie asmenys yra LR piliečiai (3p.), ar turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis bei vaikai, taip pat asmenys kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą (4p.), o šiems asmenims mirus – jų sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), ar šių asmenų sutuoktinis ar vaikai (2p.), taip pat asmenys kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis, taip pat asmenys kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą (5p.). Jei straipsnio 1-4 p. nurodyti piliečiai yra mirę tai paveldėjimo teisės normos visa apimtimi pradeda galioti tik esant šio įstatymo 2str. 2d. nustatytai sąlygai: nurodyti LR piliečiai turi būti nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises institucijoms, nagrinėjančioms išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo klausimus. Įstatymo 2str. 1d. 5p. nurodyti asmenys tik patys gali pretenduoti į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat jų testamentiniai įpėdiniai, nes taip numatyta šio punkto nuostatuose. Šių asmenų testamentiniai įpėdiniai negali būti pretendentais.

M. V. buvo pareiškėjo M. B. ir jo brolio J. B. motinos Z. B. globėju ir taip pat jų senelės Z. M. (ikisantuokinė pavardė V.) brolis, todėl pagal giminystės ryšį jis nebuvo J. B. ir M. B. seneliu, o visą savo turtą lygiomis dalimis paliko jiems 1944 m. notaro patvirtintu testamentu. M. V. mirė 1945 (b.l.40). Tokiu būdu M. B. ir J. B. buvo testamentiniai M. V. įpėdiniai ir pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str.1 d. 2p. galėjo būti pretendentais, turinčiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjas M. B. šia teise pasinaudojo ir 2005 m. jam buvo atkurta nuosavybė į M. V. pusę žemės sklypo t.y. 37.63 ha, esančio ( duomenys neskelbtini) (b.l.5-6). J. B. neturėjo LR pilietybės ir pagal šį įstatymą negalėjo tapti pretendentu atkurti nuosavybės teisę į M. V. žemę kaip jo testamentinis įpėdinis ir negalėjo paduoti tokio prašymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jo brolis perėmė iš M. V. nuosavybės teisę į 37.63 ha žemės perduotą jam testamentu ir pateikė teismui įrodymą, 1946 m. išduotą pilietinį aktą 1090.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal LAT suformuluotą taisyklę, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS įstatymus nacionalizuoto turto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje LR teritorijos dalyje tuo metu galiojusius teisės aktus. Iki 1940 birželio M. V. buvo gyvas ir negalėjo perduoti J. B. pagal testamentą nuosavybės teisės į pusę žemės iki žemės nacionalizacijos, nes paveldėjimo teisiniai santykiai atsirado tik po jo mirties 1945 m. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad pusė žemės sklypo J. B. būtų perduota iki 1940 m. birželio 15 d., kitu būdu, t.y. dovanojimo ar pirkimo – pardavimo sandorių pagrindu. Pats pareiškėjas nurodė nuosavybės teisių perdavimą tik pagal testamentą. Pilietinis aktas Nr. 1090 kurį pateikė pareiškėjas tik patvirtina tą faktą, kad M. V. turėjo nuosavybėje 37.63 ha žemės, o nuosavybės teisės į ją perdavimas J. B. , iki 1940 m. birželio 15d., pilietiniame akte neužfiksuotas.

Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjo brolis J. B. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į M. V. žemę, nes neturėjo LR pilietybės ir nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisių gražinimo, jis taip pat nebuvo iki 1940 m. birželio 15 d. t.y. iki žemės nacionalizacijos, šios žemės savininku. Žemė nuosavybės teise priklausė M. V. ., o ne J. B. .

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negali paveldėti po brolio teisių, kurių jo brolis pagal LR galiojančius įstatymus neturėjo.

Antras reikalavimas atnaujinti dokumentų pateikimo terminą Vilniaus apskrities viršininko administracijai taip pat atmestinas, kadangi jis tiesiogiai siejasi su pirmuoju reikalavimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas M. B. apeliaciniu skundu prašo 2008 m. vasario 11 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti, pareiškėjo pareiškimą patenkinti-nustatyti juridinį faktą, kad, pareiškėjas po brolio mirties priėmęs visą jo palikimą, perduotą jam M. V. testamentu nuosavybės teisę į 37,63 ha sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini) bei atnaujinti praleistą, įstatymo nustatytą terminą pateikti suinteresuotam asmeniui –Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku.

Nurodė, kad 2001 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises natūra į senelio M. V. 75 ha bendro ploto žemės ir miško sklypą, esantį ( duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 2.8-85-11545, pareiškėjui buvo atkurta dalis nuosavybės teisių į 37,63 ha ploto, o į likusią ½ sklypo dalį nuosavybės teisės pareiškėjui neatkurtos iki šiol.

Apeliantas nurodo, kad senelis M. V. 1944 surašė testamentą iš kurio matyti, kad visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko valdyti ir naudotis iki gyvos galvos Z. B. (pareiškėjo ir pareiškėjo mamai), o po motinos mirties šią teisę perduoda pilnon nuosavybėn jos vaikams ( t.y. pareiškėjui ir jo broliui): J. (J) ir M. (M.) B. (B.), V. sūnums, lygiomis dalimis.

Faktą, kad Z. priėmė pagal testamentą pastarojo turtą valdyti ir naudotis juo iki gyvos galvos patvirtina pateiktas į bylą 1946 m. gegužės 23 d. surašytas ir patvirtintas Registracijos pažymėjimas Nr. 148, su vertimu į lietuvių kalbą. Turtas vėliau, iš jos buvo valdžios atimtas.

Faktą, kad pareiškėjo brolis J. B. po M. V. mirties priėmė nuosavybėn pagal nurodytą testamentą jam tenkančią turto dalį, tame tarpe 37,63 ha bendro ploto žemės ir miško patvirtina byloje esantis 1946 m. gegužės 23 d. surašytas ir patvirtintas Pilietinis aktas Nr. 1090, su vertimu į lietuvių kalbą.

Archyviniai dokumentai įrodo, kad M. V. testamentas buvo pilnai įvykdytas, kadangi pareiškėjo brolis J. B. testamento pagrindu perėmė nuosavybės teisę į 37,63 ha žemės po senelio mirties, ir valdė jį iki tos dienos, kuria faktiškai šis nekilnojamasis turtas iš jo buvo neteisėtai atimtas.

1999 m. birželio 10 d. broliui mirus pareiškėjas tapo vieninteliu jo įpėdiniu, kadangi nei žmonos, nei vaikų brolis neturėjo. Pareiškėjas priėmė palikimą, tai įrodo Lodzės miesto apylinkės teismo V civilinio skyriaus 1999 m. liepos 7 d. nutartis bei finansiniai dokumentai – kvitas ir Lodzės miesto finansų skyriaus raštas, apie tai , kad pareiškėjas sumokėjo 2983,90 zlotų palikimo mokestį.(b.l. 10-14).

Pareiškėjas vadovaujasi LR CK 5.1 str. 1, 2 d. Taip pat LR CK 5.51 str.1 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo remiantis pateiktais įrodymais teismo patvirtinti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio J. B. mirties priėmęs palikimą, jis tuo pačiu perėmė jam perduotą nuosavybės teisę į 37,63 ha žemės sklypą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo ir suinteresuoto asmens argumentais, kad savo pareiškimą privalėjo pagrįsti ne LR CK nuostatomis bet LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Prašo nustatyti juridinį faktą jog priėmęs palikimą po brolio J. B. mirties visą jo palikimą perėmė jis, tuo pačiu priimdamas ir nuosavybės teises į 37,63 ha žemės sklypą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad 1946 m. gegužės 23 d. surašytas ir patvirtintas Pilietinis aktas Nr. 1090 nepatvirtina fakto, kad jo brolis J. B. nuosavybės teise valdė 37,63 ha žemės. Taip pat nurodo, kad teismo argumentai neatitinka faktinės situacijos.

Nesutinka su teismo argumentu, kad Pilietinis aktas Nr. 1090 patvirtina faktą, kad M. V. turėjo nuosavybėje 37,63 ha žemės, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad jis turėjo 75 ha žemės, kurią testamentu ir paliko pareiškėjui ir jo broliui.

Nesutinka su teismo argumentu, kad žemės nacionalizacija pripažintina po akto dėl žemės nacionalizacijos paskelbimo, o ne tada kai žemė buvo faktiškai atimta iš buvusių savininkų valdymo. Remiasi teismų praktika bei nurodo, kad teismai nagrinėjantys šios kategorijos bylas, analizuoja bei vertina būtent tai, kada faktiškai žemė buvo atimta iš savininkų ar jų nuosavybės teisių perėmėjų. Taip pat nurodo, kad remiantis LRV 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470, 4 p. 4 pastraipa ir LRV 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349, nustatyta, kad gali būti pateikiami ir papildomi dokumentai, tarp jų – kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą. Nurodo, kad tokiu dokumentu ir laikytinas 1946 m. gegužės 23 d. surašytas ir patvirtintas Pilietinis aktas Nr. 1090.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Nurodė, kad M. B. laiku t.y. 2001 m. gruodžio 12 d. pateikė žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į M. V. 75 ha žemės sklypą ( duomenys neskelbtini). Pagal 1944 m. kovo 29 d. sudarytą testamentą, kuriame buvęs savininkas M. V. savo sesers dukros vaikams Janui ir M. B. paliko lygiomis dalimis visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, M. B. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 2.8-85-11545 atkurtos nuosavybės teisės į 37.63 ha žemės sklypą ( duomenys neskelbtini).

Nesutinka su apelianto nuomone, kad jo brolis J. B. po M. V. 1945 m. lapkričio 20 d. mirties priėmė pilnon nuosavybėn pagal nurodytą testamentą jam tenkančią žemės sklypo dalį t.y. 37,63 ha žemės, kadangi pagal Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 dienos deklaraciją visa žemė buvo nacionalizuota ir paskelbta valstybės nuosavybe. Pateiktas teismui 1946 m. gegužės 23d. Pilietinis aktas Nr. 1090 neįrodo, kad J. B. iki 1940 m. buvo žemės savininku, nes jis surašytas pagal liudininkų paaiškinimus 1946 m., ir patvirtina, kad tuo metu šis sklypas buvo naudojamas J. B. .

Nesutinka su apelianto nuomone, kad LRV 1993 m. birželio 10 d. LRV nutarime Nr. 407 dėl ,,žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ nuosavybės teises įrodančiais dokumentais, be dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo ,,dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkoje gali būti ir kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą. Taip pat nurodo, kad nutarime išvardyti dokumentai gali būti gali būti pripažinti nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, jeigu nėra kitų dokumentų įrodančių kas buvo žemės savininku nacionalizacijos metu.

Nurodo, kad apelianto pateiktas 1944 metais surašytas testamentas, patvirtina, kad 1940 m. liepos 22 d. 75,25 ha žemės sklypą ( duomenys neskalbtini) nuosavybės teise valdė M. V. .

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad LR piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialus įstatymas, reglamentuojantis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šio įstatymo 2 str. nustato pretendentų sąrašą, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymo nuostatos nustato, kad prašymus galėjo pateikti testamente paminėti asmenys Jan ir M. B. , jeigu jie yra LR piliečiai. J. B. neturėjo LR pilietybės, todėl negalėjo pretenduoti į M. V. žemę. M. B. taip pat negali, kaip J. B. paveldėtojas pateikti prašymo į likusį 37,62 ha žemės plotą, nes jis negali paveldėti po brolio mirties teisių, kurių brolis pagal LR galiojančius įstatymus neturėjo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialus įstatymas, kuris nustatė pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką.

Šio įstatymo 2 str. 1 d. nustatė asmenų ratą, kurie gali būti pretendentais atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą mirus turto savininkui.

Pagal minėtą įstatymą prašymus atkurti nuosavybę galėjo pateikti Jan ir M. B. , jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl jis ir negalėjo pretenduoti į M. V. žemę.

Esant tokioms aplinkybėms ir sutinkamai su galiojančia teise (CK 1.136 str.) pareiškėjas M. B. taip pat negali įgyti, kaip J. B. paveldėtojas, teisių, kurių neturėjo pats J. B. , todėl pareiškėjas neįgijo teisės į 37,62 ha žemės sklypo nuosavybės atkūrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Romualda JanovičienėDalia Višinskienė