Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1361-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
1-1361-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08357-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
P. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1361-271/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08357-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1361-271/2019 medžiaga, kurioje

P. S., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

2016-03-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atliko 2016-09-12; teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

N U S TATĖ:

P. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2019-02-26 apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajai močiutei M. K. į nugarą, tokiais savo veiksmais sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais P. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo P. S. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios M. K. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis P. S. įtariamojo apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Gyvena su močiute, adresu (duomenys neskelbtini). Su ja konfliktuoja, nes ji įsileidžia namo nepažįstamus asmenis, šie ją apvagia. Močiutė eina bankomate nusigryninti pinigų sukčiams ir panašiai. Pripažįsta, kad 2019-02-26 (tiksliai laiko nepamena) buvo įpykęs ir močiutę dviem rankom supurtęs pasodino ant kėdės, o tada stovėdamas iš nugaros koja spyrė jai į nugarą. Konfliktas vyko virtuvėje. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi (b. l. 27, 31).

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad ji gyvena kartu su anūku P. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., adresu (duomenys neskelbtini). Jos anūkas gyvena su ja apie keturis mėnesius, kadangi jis yra susipykęs su savo žmona. Anūkas yra konfliktinis, grubus ir ji jo bijo, kai jis būna supykęs. 2019-02-26, apie 16.00 val., jai būnant savo buto virtuvėje, anūkas atėjo į virtuvę ir, kai ji sėdėjo, spyrė jai koja į nugaros dešinę pusę, taip savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Po spyrio anūkas nuėjo į kambarį, po to išvažiavo iš namų. Kitą dieną, 2019-02-27, apie 09.00 val., ji kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas nugaros sumušimas. Jos anūkas, būdamas supykęs, yra grubus ir neprognozuojamas. Prašo policijos padėti iškeldinti anūką iš jos namų (b.l. 12).

Iš policijos informacinės sistemos POLIS išrašo matyti, jog 2019-02-27 13:47 val. VGPUL slaugytoja pranešė, kad apie 8:43 val. į ligoninę su krūtinės ląstos (nugarinės dalies) sumušimu kreipėsi M. K., kuri paaiškino, jog 2019-02-26 apie 16.00 val. namuose ją sumušė anūkas P. Po apžiūros paleista. (b.l. 2).

Pagal užduotį atlikti objekto tyrimą (nustatyti kūno sužalojimų pobūdį ir mąstą), nukentėjusioji pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, todėl pastarieji liko neįvertinti (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. S. savo močiutės M. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – spyrė vieną kartą koja į nugarą, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis neneigė jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų padarymo, nurodydamas, kad būdamas supykęs ant močiutės¸ stovėdamas jai už nugaros koja spyrė šiai į nugarą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie jai suduotą smūgį bei patirtą skausmą, kadangi po jo moteris kreipėsi į medikus. Pastarieji diagnozavo sumušimą ir pranešė apie smurto artimoje aplinkoje faktą policijai. Kadangi nukentėjusioji į teismo medicinos specialistą nesikreipė, sužalojimų mastas nustatinėjamas nebuvo, atitinkamai kaltinamajam inkriminuojamas tik fizinio skausmo sukėlimas. Teismui nėra abejonių, jog kaltinamojo smūgis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis savo poelgį motyvavo pykčiu močiutei, teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio nesutarimų sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – senelę. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. P. S. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis P. S. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 41-42). Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Dėl neturtinės žalos reikalavimų nepareikšta. Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Bausmės skyrimas

P. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

P. S. anksčiau teistas už tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, bausmė atlikta, tačiau teistumas neišnykęs. Tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui padarė naują tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 34). Dirba (vykdo individualią veiklą). Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, P. S. skirtina viešųjų darbų bausmė, viršijanti įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į smurtinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad P. S. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

NUSPRENDĖ:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 20 valandų.

Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. b) pp. pagrindu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-02-27 d. 14:45 val. iki 2019-02-28 d. 15:35 val. (dvi paras), vieną parą sulaikymo prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

LR BK 67 straipsnio 3 dalies, 72(2) straipsnio pagrindu P. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę P. S. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski