Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo Irako Respublikos piliečiui A. S. I. I.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Užsienietis A. S. I. I. paaiškino, kad nesutinka su teikimu dėl jo laisvės apribojimų. Jis iš Lietuvos išvyko dėl to, kad jam ilgą laiką buvo apribota judėjimo laisvė, suteikus galimybę laisvai judėti, jis norėjo įsidarbinti, tačiau negalėjo susirasti darbo, be to, gavo neigiamą atsakymą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį. Nenori būti sulaikytas, nori laisvai judėti, dirbti, iš Lietuvos niekur neišvyktų. Išvyko į Liuksemburgą, nes jo brolis ten gyveno, norėjo pabūti, tačiau brolis su sutuoktine, Lietuvos Respublikos piliete, sugrįžo į Lietuvą gyventi, todėl ir jam nebūtų kur važiuoti.

Užsieniečio atstovas adv. R. Satkauskas nurodė, kad užsienietis teisiškai nėra prieglobsčio prašytojas, nes nepriimtas jo prašymas, todėl nėra pagrindų apriboti jo judėjimo laisvę tam, kad būtų išsiaiškinti prašymo motyvai. Nesant pagrindų, laisvės apribojimas būtų neproporcingas. Nėra pagrindo vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nes, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, užsieniečio išvykimas nelaikomas nebendradarbiavimu nesant piktybiškumo valstybės institucijų atžvilgiu. Institucija siūlo sulaikyti užsienietį neribotą laiką. Užsieniečio laisvė jau buvo apribota dešimt mėnesių. Turėtų būti atsižvelgta į užsieniečio psichologinę būklę, į konkrečiu atveju daromą žalą, užsieniečio sulaikymas tokiu atveju neproporcingas siekiamiems tikslams. Grąžintas užsienietis nurodė, kad kilmės šalyje jam gresia persekiojimas ir kad jis siekia pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Užsienietis ketina tokį prašymą pateikti ir pateikti kylančią grėsmę patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju užsieniečio apgyvendinimo klausimą spręstų Migracijos departamentas arba, esant pagrindui, kreiptųsi dėl užsieniečio judėjimo laisvė ribojimų. Prašo teikimo netenkinti arba paskirti užsieniečiui apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Nustatyta, kad 2024-03-14 Irako Respublikos pilietis A. S. I. I., gim. (duomenys neskelbtini) sulaikytas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre ne ilgiau kaip 48 val. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį nustatyta, kad užsienietis 2021-08-02 neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, 2021-08-17 pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie LR VRM išnagrinėjo ir 2021-11-26 sprendimu nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio, nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Priimant prieglobsčio prašymą užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinimo klausimai nebuvo sprendžiami. Užsienietis dėl minėto Migracijos departamento sprendimo teikė skundus, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-05-16 nutartimi užsieniečio skundas dėl prieglobsčio nesuteikimo bei išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį atmestas. Įsiteisėjus Migracijos departamento 2021-11-26 sprendimui, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Migracijos departamento 2022-02-08 sprendimu užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir laikinai apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 2022-05-27 sprendimu užsienietis laikinai apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022-08-08. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-06-21 sprendimu užsieniečiui trims mėnesiams (iki 2022-09-21) paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą. Užsienietis 2024-03-14 perduotas Lietuvos Respublikai iš Liuksemburgo pagal Dublino III reglamentą.

Iš užsieniečio asmens byloje esančio Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialisto tarnybinio pranešime, institucijos teikime nurodytų duomenų nustatyta, kad užsienietis 2024-03-14 raštu anglų kalba išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, institucijos atstovas nurodė, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio įkeltas Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS. Šių duomenų pagrindu vertinama, kad užsienietis išreiškė pageidavimą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Europos Teisingumo teismas 2020-06-25 sprendime, priimtame byloje Nr. C‑36/20 PPU, nurodė, kad Direktyvos 2013/32 2 str. c punkte „prašytojas“ apibrėžiamas kaip tarptautinės apsaugos „paprašęs“ trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, dėl kurio dar nepriimtas galutinis sprendimas. Teismas šio sprendimo 92 p. konstatavo, kad trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 str. c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, 94 p. pateikė išvadą, kad, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas. Tokiu atveju neteisėtai šalyje esantis trečiosios šalies pilietis gali būti sulaikytas tik esant prieglobsčio prašytojams taikomiems sulaikymo pagrindams (sprendimo 113 p.). Užsieniečio atstovas teismo posėdyje nurodė, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nepriimtas, todėl užsieniečiui negali būti taikomi LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 4 d. 2 p. numatyti pagrindai, t. y. poreikis aiškintis prašymo dėl prieglobsčio motyvus. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsprendęs klausimo dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad užsienietis nepageidauja prašyti prieglobsčio. Pažymėtina, kad teismo posėdyje užsieniečio atstovas taip pat teigė, kad užsienietis teiks prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Atsižvelgus į ETT formuojamą praktiką, vertinama, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir jam taikomos LR Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties normos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojų teisinę padėtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021-07-04, visoje šalyje paskelbta Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriuje reglamentuojamas šio įstatymo taikymas, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl nagrinėjamu atveju taikomos minėto skyriaus nuostatos.

Pareiškėja VSAT prie LR VRM prašo, vadovaujantis LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 4 d. 2 p., paskirti užsieniečiui minėto įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p. numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁷ str. įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, be kita ko, šio Įstatymo 113 str. 4 d. nurodytais atvejais. Pagal šios dalies 2 p., prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 d. 1, 6-11 p. nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, prašymo priėmimo klausimas šiuo metu sprendžiamas, todėl vertinama, kad šiuo metu aiškinamasi dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Byloje nustatyta, kad užsienietis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas iš Liuksemburgo pagal Dublino III reglamentą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad užsienietis išvykęs buvo ilgą laiką ir savanoriškai nesugrįžo, bet buvo perduotas Lietuvos Respublikai, galima daryti prielaidą, kad užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį, gali pakartotinai bandyti išvykti į kitas ES valstybes nares, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, todėl vertinama, kad yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 4 d. 2 p., esant 5 d. 6 p. nurodytoms aplinkybėms.

Įstatymo 115 str.1 d. nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita.

Užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kad nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį būtų nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų, tačiau, kaip minėta, paskyrus užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis nesilaikė jos sąlygų, neteisėtai išvyko į Europos Sąjungos valstybes nares, pažeisdamas valstybių migracijos įstatymus, todėl vertinama, kad siekiami tikslai – užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo klausimo išsprendimas, tuo atveju, jei prašymas būtų priimtas, galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas gali būti pasiekti tik kontroliuojant užsieniečio judėjimo laisvę, t. y. užtikrinant jo buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo išvadai, kad institucijos prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė, kadangi didelė tikimybė, kad, suteikus užsieniečiui nekontroliuojamą judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, užsienietis vėl neteisėtai išvyks į kitas ES valstybes nares, sutrukdydamas priimti sprendimą dėl jo paskesnio prieglobsčio prašymo.

Įvertinus aplinkybes, kad šiuo metu neišspręstas klausimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, šis sprendimas gali būti skundžiamas, skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatomas trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį. Skiriant alternatyvios sulaikymui priemonės terminą atsižvelgiama taip pat į tai, kad užsieniečiui judėjimo laisvė buvo apribota dešimt mėnesių, tačiau Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo nebuvo įvykdytas iš dalies ir dėl to, kad užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 4 d. 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 3 p., teismas

nusprendžia:

Teikimą patenkinti.

Paskirti Irako Respublikos piliečiui A. S. I. I. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024-06-14, bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.