Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-09 · Byla Nr. ATP-827-533/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-09
Bylos Nr.
ATP-827-533/2012
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-05392-2011-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-827-533/2012Teisminio proceso Nr. 4-01-3-05392-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Viktoras Dovidaitis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriuo J. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. 20 parų administraciniu areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarimu J. Š. nubaustas pagal ATPK 129 str. už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 26 d., 01.20 val., Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. DUV 156, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemones, bei 18 p., įpareigojantį policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. Š. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarimą pakeisti ir sutrumpinti arba išdėstyti jam paskirtą 20 parų administracinį areštą. Nurodo, jog pripažįsta kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, gailisi ir sutinka atlikti pirmosios instancijos teismo paskirtą nuobaudą – administracinį areštą. Teigia, jog yra nevedęs, gyvena vienas vienkiemyje Tarakonių km., Akmenės sen., Šalčininkų rajone, yra bedarbis, augina gyvulių, paukščių, neturi pagalbininkų, kurie galėtų prižiūrėti ūkį nuobaudos atlikimo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašo J. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė teisingą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas J. Š. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., kuriame inter alia įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, - užtraukia baudą nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų. J. Š. padarytas teisės pažeidimas įrodytas administracinio tesės pažeidimo protokolu (b.l. 1), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 11), kita bylos medžiaga. Ginčo dėl padaryto teisės pažeidimo nėra, tačiau J. Š. apeliaciniu skundu kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą teigdamas, kad paskirtas per ilgos trukmės administracinis areštas.

ATPK 129 str. sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas - baudą arba administracinį areštą. Įstatymas nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pačiam pasirinkti nuobaudos rūšį ar dydį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-6372/2010). Vadovaujantis ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Bendrosios administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., kuriame nustatyta, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias (ATPK 31 str.) ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 32 str.), atsižvelgiant į kurias skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Šios taisyklės inter alia taikomos administracinio arešto nuobaudai. Akcentuotina, jog reikalavimas įvertinti padaryto teisės pažeidimo pobūdį įtvirtintas tam, kad skiriamų administracinių nuobaudų rūšys ir dydžiai būtų proporcingi padaryto teisės pažeidimo pavojingumui ir mastui.

Transporto priemonių vairavimas yra padidintos rizikos veikla, nes transporto priemonės priskiriamos didesnio pavojaus šaltiniams, tai suponuoja ypatingą vairuotojų atsakomybę ir tokį teisinį reguliavimą, jog asmenys, norėdami įgyti specialią teisę - vairuoti transporto priemones, privalo atitikti ir įvykdyti įstatymų nustatytas sąlygas ir reikalavimus (amžiaus, sveikatos būklės ir psichofiziologinių gebėjimų, kvalifikacijos ir pan.), o įgijus šią teisę – prisiimti pareigas ir atsakomybę, esančias kelių transporto veiklos viešojo reguliavimo dalimi. Teisės aktai įtvirtina imperatyvų draudimą vairuoti transporto priemones neturintiems šios teisės asmenims. J. Š. transporto priemonę vairavo neturėdamas specialios teisės – vairuoti transporto priemones, toks elgesys yra neteisėtas visais atvejais, be to, vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikinimo, tuo padarė grubų administracinį teisės pažeidimą, sukėlė grėsmę kitų asmenų saugumui, nuosavybei, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtų savo neatsakingo elgesio pasekmių. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. ankščiau ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės (b.l. 15-19), yra padaręs kitų administracinių teisės pažeidimų, paskirtų baudų nesumokėjo, pakartotinai padarė ATPK 129 str. įtvirtintą teisės pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko griežtesnę alternatyvios nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kurio tik visiškas atlikimas nagrinėjamu atveju leistų pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Apeliantas su griežtesne nuobaudos rūšimi visiškai sutiko, paaiškino, kad yra bedarbis, jo materialinė padėtis sunki, sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymo neprašė.

J. Š. buvo skirta minimali sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą numatyto administracinio arešto trukmė – 20 parų. Todėl mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali galėtų būti skiriama remiantis ATPK 30¹ str., kuriame yra įtvirtintas konstitucinis teisingumo principas, reikalaujantis sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes ir, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali. Tačiau taikant ATPK 30¹ str., būtina vadovautis konstituciniu imperatyvu, kad mažesnės negu nustato įstatymas nuobaudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus, įstatyme nustatyto dydžio nuobauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokių ypatingų aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, to nekeičia J. Š. apeliaciniame skunde išreikštas gailėjimasis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Nuoširdus gailestis turi rodyti aiškų smerkiantį asmens požiūrį į padarytą pažeidimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo išnagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. J. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolo nepasirašė, jame neįrašė, jog dėl teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 5, 11), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad buvo blaivus (b.l. 5-6), todėl apeliacinės instancijos teismui nurodoma tokia aplinkybė lengvinančia nepripažintina. Apeliacinio skundo argumentai, kad J. Š. vienkiemyje gyvena vienas, augina gyvulių, paukščių, neturi pagalbininkų ūkyje, taip pat atmestini kaip nepagrįsti J. Š. nepateikus jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį, laikomus ūkinius gyvūnus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinės nuobaudos skyrimas neišvengiamai sukelia pažeidėjui tam tikrus neigiamus padarinius, jie yra būtini administracinių nuobaudų veiksmingumui ir prevenciniam vaidmeniui užtikrinti.

J. Š. apeliaciniame skunde pateikė alternatyvų prašymą pakeisti administracinio arešto nuobaudos atlikimo tvarką. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ATPK 29 str. 2 d. suteikia teismui teisę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Š. pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo paskirti administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, todėl teismas neturėjo pagrindo šio klausimo svarstyti. Be to, taikant įstatymų leidėjo ketinimo aiškinimo metodą darytina išvada, jog ATPK 29 str. 2 d. nuostata reikšminga dirbantiems asmenims, siekiant sudaryti jiems sąlygas neprarasti darbo – tokia galimybė numatyta galiojančio Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 49 str. 5 d., administracinio arešto skyrimo ir atlikimo sąlygos neturi būti griežtesnės. Tačiau J. Š. yra bedarbis, byloje nenustatyta kitų reikšmingų ATPK 29 str. 2 d. aplinkybių.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes, J. Š. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras DovidaitisNuorašas tikras: