- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- N-575-1492-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Tauragės rajono policijos komisariato viešosios policijos Patrulių būrio vyr. patrulis Donatas Bojarinas 2008-04-18 surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) už tai, kad jis 2008-04-17 16.45 val., Tauragės raj., Tauragė – Šilalė kelyje, vairavo automobilį „Ford Galaxy“ ir sustabdytas pareigūnų vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 70 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.
V. K. paaiškino, kad vairavo automobilį išgėręs butelį alaus, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
II.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008-06-17 nutarime V. K. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą – 2 500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga yra nustatyta, jog policijos pareigūnai A.Bagdonas ir A.Šakaitis, įvertinę bendrą V. K. būklę, iš alkoholio kvapo bei pačio pažeidėjo paaiškinimo, kad yra vartojęs alkoholio, bei įtarę, kad vairuotojas gali būti neblaivus, turėjo pakankamą pagrindą reikalauti, kad vairuotojas leistųsi patikrinamas, ar nėra neblaivus. V. K. pripažįsta, kad policijos pareigūnai turėjo specialiąsias technines priemones neblaivumui nustatyti – alkoholio kiekio matuoklį, kad pareigūnai siūlė minėtu prietaisu nustatyti neblaivumą, tačiau jis atsisakė. V. K. nurodė, kad jis negalėjo pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, nes dėl cukrinio diabeto jautė silpnumą, reikėjo susileisti insuliną, prašė pareigūnų neblaivumą nustatyti medicininės apžiūros pagalba. Tačiau iš policijos pareigūnų A.Bagdono, A.Šakaičio, muitinės pareigūno V.Subkos tarnybinių pranešimų (b.l. 5-7) bei šių liudytojų parodymų, duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad sustabdžius V. K. automobilį ir vėliau automobilyje ketinant patikrinti jo neblaivumą, jis nesiskundė dėl blogos sveikatos, nesakė pareigūnams, kad serga cukriniu diabetu ir dėl šiol ligos negali būti tikrinamas specialiosiomis techninėmis priemonėmis, neprašė neblaivumą nustatyti medicininėmis priemonėmis, jis atsisakė tikrintis nenurodydamas jokios priežasties. Pareigūnai žodžiu paaiškino V. K. atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinius padarinius, pakartotinai siūlė pasitikrinti neblaivumą atvežus į policijos komisariatą, tačiau V. K. ir tuomet atsisakė. Pirmosios intalijos teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų ir muitinės pareigūno parodymais, taip pat jų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija apie įvykio aplinkybes, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys turėtų kokių nors priežasčių be pagrindo apkaltinti pažeidėją ir pateikti teismui klaidinančią informaciją. Tuo tarpu, pažeidėjas keletą kartų apklaustas teismo posėdžių metu apie neblaivumo nustatymo faktą davė skirtingus parodymus: vienu metu jis tvirtino, kad policijos tarnybiniame automobilyje sakė pareigūnams, kad į alkotesterį negali pūsti dėl ligos, kad prašė policijos pareigūnų neblaivumą nustatyti medicinos įstaigoje. Kitos apklausos metu teigė, kad automobilyje apie savo ligą pareigūnams nieko neminėjo, apie tai pasakė, tik policijos komisariato budinčioje dalyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai objektyviai negalėjo patikrinti V. K. neblaivumo specialia technine priemone, pažeidėjas nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl pareigūnai neprivalėjo V. K. pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui nustatyti. Bylos medžiaga nustatyta, kad patikrinimas nebuvo atliktas tik dėl tos priežasties, jog pats pažeidėjas atsisakė patikrinimo. Nors ir nustatyta, kad V. K. serga cukriniu diabetu ir po penkerių valandų nuo pažeidimo padarymo jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą insulinui suleisti, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad V. K. dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti būtinų neblaivumo tikrinimo veiksmų. V. K. net nebandė pūsti į alkoholio matavimo prietaisą, liudytoja K. G. parodė, kad V. K. dėl savo sveikatos būklės turėjo galimybę įpūsti į alkotesterį. V. K. taip pat nepasinaudojo teise, numatyta KET 27 punkte, tai yra teise atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis, nors buvo nugabentas į gydymo įstaigą ir iš jo buvo imamas kraujas gliukozės kiekiui nustatyti. Įvertinęs minėtą teismas sprendė, kad V. K. vengė neblaivumo patikrinimo. Skirdamas nuobaudą teismas vertino tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis anksčiau nėra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 30), todėl skyrė ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą vidurkio dydžio nuobaudą.
III.
Apeliantas V. K. (toliau – apeliantas) skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-06-17 nutarimą ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pažymėjo, kad jis 2008-04-17, apie 16.45 val., važiuodamas keliu Tauragė – Šilalė, buvo sustabdytas muitinės pareigūno, su tikslu patikrinti, ar nėra vežamos neleistinos prekės. Pareigūnui pajutus alkoholio kvapą, apeliantas jam paaiškino, kad pietų metu valgydamas išgėrė butelį alaus. Minėtas pareigūnas iškvietė policijos pareigūnus. Apeliantas skunde atkreipė dėmesį į tai, kad jis serga cukriniu diabetu, kadangi vaistus buvo palikęs kitame automobilyje, vaistų buvo nenusileidęs, dėl ko pasijuto blogai, atvažiavus policijos pareigūnams pasakė, kad jaučiasi blogai ir negali pūsti į alkotesterį, paprašė, kad jį pristatytų į ligoninę. Tačiau pareigūnai tokiu paaiškinimus vertino kaip bandymą išsisukti nuo atsakomybės. Pažymėjo, kad liudytojas A.Šakaitis, dirbantis Tauragės rajono policijos komisariate, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nenorėdamas gauti papeikimo iš valdžios, jis pažeidėjo į ligoninę girtumui nustatyti nevežė, nors tuo pačiu paaiškino, kad neprisimena ar apeliantas to prašė. Apeliantas nurodė, kad jis paaiškino pareigūnams, kad buvo išgėręs butelį alaus, todėl nuo jo sklinda alkoholio kvapas, tačiau jaučiasi blogai dėl ligos. Pareigūnams sulaikius ir nuvežus į policijos komisariatą, pareigūnai netikėjo jo aiškinimu, dėl ko patalpino į sulaikymo kamerą ir surašė Protokolą, kuriame užfiksuota, kad jis sulaikant nebuvo neblaivus. Pradėjus netekti sąmonės apie 22 val., buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri pristatė pažeidėją į ligoninę, kur buvo suteikta skubi pagalba, suleistas insulinas. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis neatsisakė ir nevengė neblaivumo patikrinimo, todėl administracinė byla dėl nurodyto pažeidimo turi būti nutraukiama, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 25 str. 1 d. 1 p.). Apeliantas pažymėjo, kad jis teismo nutarimu atsakomybėn buvo patrauktas remiantis liudytojų - policijos pareigūnų A.Bagdono ir A.Šakaičio parodymais. Apelianto manymu, liudytojui A.Šakaičiui teisme nurodžius dėl kokių priežasčių paprastai nevežama į ligoninę atlikti neblaivumo patikrą, minėti pareigūnai turėjo pagrindą neigti, kad jis jų prašė pristatyti į ligoninę. Aplinkybę, kad apelianto sveikata buvo sutrikusi, patvirtina pažyma iš ligoninės ir liudytojos K. G. - gydytojos, suteikusios apeliantui medicininę pagalbą parodymai. Pažymėjo, kad nors teismas minėtos liudytojos parodymus apie tai, kad jis dėl sveikatos būklės turėjo sugebėti pūsti į alkotesterį, vertino kaip apelianto kaltės įrodymą, tačiau net ir sveikam žmogui pučiant į alkotesterį nustatytą laiką apsisuka galva, o jis tuo metu, kai jam buvo pasiūlyta tai padaryti, jautėsi labai silpnai ir tik dėl tos priežasties atsisakė tai daryti. Nurodė, kad liudytojas V.Subka pats nematė ir negirdėjo kokiomis aplinkybėmis jis atsisakė pūsti į alkotesterį, minėtas pareigūnas tik perpasakojo policijos pareigūnų teiginius. Liudytojas D.Bajorinas nepaneigė jo parodymų apie tai, kad dėl sveikatos stovio apeliantas nesutiko pūsti į alkotesterį, bei patvirtino, kad apelianto sveikatos būklė tikrai buvo bloga ir kad jis buvo pristatytas į ligoninę. Protokole nėra pažymėta, kad jam būtų buvę išaiškintos atsisakymo nuo neblaivumo patikrinimo sulaikymo vietoje pasekmės. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo nutarime minimas išaiškinimas dėl policijos pareigūnų pareigos pristatyti transporto priemonės vairuotoją į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti, lietė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintas transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios jo sulaikymo metu nebegaliojo (administracinės bylos Nr. N-1085/2007, N1-1185/2007). Pažeidimo metu galiojusių Taisyklių 6.3. punktas nustatė, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: nedelsiant tikrinant transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristatant jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Todėl vadovaudamiesi minėtų Taisyklių 6.3. punktu, pareigūnai turėjo net ir apeliantui neprašant pristatyti jį į sveikatos priežiūros įstaigą ir ten atlikti medicininę apžiūrą, tačiau jie to nepadarė ir niekur nefiksavo dėl kokių priežasčių to nepadarė. Pažymėjo, kad jis visą laiko tvirtino, kad iškart atvykus policijos darbuotojams jis jautėsi silpnai dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje, ir apie tai sakė policijos pareigūnams, o policijos komisariato budinčiojoje dalyje jau reikalavo iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Nurodė, kad vengti neblaivumo patikros jis neturėjo jokių priežasčių, kadangi visi byloje apklausti liudytojai teisme teigė, kad aiškių girtumo požymių jie nepastebėjo, o nuo išgerto vieno butelio alaus alkoholio koncentracija kraujyje nebūtų viršijusi leistinos normos.
Atsiliepimas
Tauragės rajono policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-06-17 nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė ATPK nuostatas, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Pažymėjo, kad liudytojai A.Bagdonas ir A.Šakaitis bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad V. K. apie savo ligą nieko neminėjo ir nenurodė atsisakymo pūsti į alkotesterį ir nustatyti girtumą, priežasties. Liudytoja K. G. parodė, kad 2008-04-17 apie 17 val., V. K. dėl savo sveikatos būklės turėjo sugebėti įpūsti į alkotesterį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja : IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo - užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Skundžiamu nutarimu V. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, t.y. už tai, kad jis 2008-04-17, 16.45 val., Tauragės raj., Tauragė – Šilalė kelyje, vairavo automobilį „Ford Galaxy“ ir sustabdytas pareigūnų vengė neblaivumo patikrinimo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 70 punkto reikalavimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas veikos kvalifikavimo klausimas. Apeliantas teigia, kad jo veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl ko ši byla yra nutrauktina.
Iš byloje esančio Protokolo (b.l. 3), pareigūnų I.Gudavičiaus ir A.Bagdono tarnybinių pranešimų matyti, jog V. K. sustabdžius muitinės pareigūnui V.Subkai ir įtarus, jog jis gali būti neblaivus (b.l. 7), jis buvo perduotas Tauragės policijos komisariato pareigūnams, kurie pažeidėją paprašė pūsti į alkotesterį (b.l. 5-6). Jam kategoriškai atsisakius tai daryti, pastarasis buvo pristatytas į policijos nuovadą, siekiant nustatyti neblaivumo faktą. Pristatytas į nuovadą apeliantas vengė neblaivumo patikrinimo. Tarnybiniuose pareigūnų I.Gudavičiaus ir A.Bagdono pranešimuose nurodoma, kad V. K. dėl jo girtumo apklausti nebuvo įmanoma, kaip ir surašyti Protokolo, dėl ko jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą iki išblaivinimo (b.l. 5-6). Protokole, tarnybiniuose pranešimuose išdėstyti teiginiai yra nuoseklūs, juos pareigūnai A.Bagdonas, A.Šakaitis patvirtino ir teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b.l. 41-43, 51-53).
Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad pareigūnų parodymai yra melagingi ir jis nevengė neblaivumo patikrinimo, vertina kaip nepagrįstus, kaip apelianto siekį išvengti administracinės atsakomybės. Svarbu, kad teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pažeidėją tikrinusi gydytoja K. G. patvirtino, kad V. K. dar prieš 17 val. turėjo sugebėti pūsti į alkotesterį (b.l. 39), o pareigūnai A.Bagdonas bei A.Šakaitis paaiškino, kad pažeidėjas atsisakė pūsti į alkotesterį nurodydamas tik tiek, kad jis jaučiasi blogai (b.l. 41-42, 51-52). Beje minėtą aplinkybę patvirtino ir pats pažeidėjas posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodęs, kad pūsti į alkotesterį pareigūnų prašymu jis atsisakė, dėl to, kad jautėsi blogai; apie tai, kad jis serga cukriniu diabetu ir kad jam yra reikalingas insulinas, pareigūnams nieko nepaaiškinęs (b.l. 43).
Dėl pažeidimo padarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (2008-01-08 Taisyklių redakcija), teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 5 punktas numatė, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad policijos pareigūnai turėjo technines galimybes objektyviai nustatyti V. K. neblaivumo faktą policijos nuovadoje. Todėl atsižvelgus į tai, kad apeliantui žodžiu buvo išaiškintos atsisakymo nuo neblaivumo patikrinimo sulaikymo vietoje pasekmės (b.l. 42, 51), tačiau jis atsisakė pūsti į alkotesterį nepaaiškindamas pareigūnams priežasties bei objektyviai tai padaryti galėjo (b.l. 39), be to, apeliantas nusisklastomos veikos atlikimu nebuvo kaltinamas, atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis neblaivumui patikrinti turėjo būti pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai taikė ATPK 30, 30², 31 ir 32 straipsnių nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 2 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams - yra adekvati padarytam pažeidimui, nėra aiškiai per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.