- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2-1959-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00015-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autairas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autairas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-348-544/2016, kuria iškelta atsakovės bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai UAB „Firsta“, UAB „Molėtų švara“, UAB „Vilniaus statyba LT“, UAB „Reforsas“, UAB „Auridos mechanizacija“ bei trečiasis asmuo UAB „Moldeks“ kreipėsi į teismą prašydami iškelti atsakovei UAB „Autairas“ bankroto bylą. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovė nevykdo sutartimis prisiimtų prievolių, jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl ji yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Vien į teismą pasikreipusiems kreditoriams atsakovės pradelsti įsipareigojimai iš viso sudaro 108 759,09 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė nesanti nemoki, kadangi jos finansiniai sunkumai yra trumpalaikio pobūdžio. Be to, atsakovė nėra nutraukusi veiklos, yra sudariusi didelės vertės statybos rangos sutarčių, turi pakankamai turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iškėlė atsakovės UAB „Autairas“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“.
Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės pateiktą balansą, sudarytą 2016 m. gegužės 31 d. duomenimis, ir nustatė, kad atsakovės balanse nurodyto turto vertė yra nepagrįstai padidinta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės ilgalaikio materialaus turto vertė nuo 2012 metais nurodytos 103 391 Eur sumos, 2014 metais nurodytos 78 275 Eur sumos, nuo 2015 m. nurodytos 212 370 Eur sumos, 2016 m. birželio 30 d. duomenimis padidinta iki 394 985 Eur.
Atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2012 m. vasario 13 d. duomenimis buvo 9 065 Eur, o negyvenamosios patalpos – sandėlio vidutinė rinkos vertė 2012 m. sausio 12 d. duomenimis buvo 4 634 Eur. Atsakovė pateikė 2016 m. gegužės 31 d. direktoriaus ir finansinės sudarytas nurodyto turto perkainojimo pažymas, pagal kurias žemės sklypo ir pastato rinkos vertė atitinkamai nurodyta 268 950 Eur ir 97 912,50 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad pačios atsakovės darbuotojų sudarytos pažymos nėra objektyvus įrodymas dėl padidėjusių turto kainų, ir sprendė, jog atsakovė patikimais įrodymais ilgalaikio turto vertės realaus padidėjimo neįrodė (CPK 178 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė 2015 m. liepos 1 d. įsigijusi didelės vertės automobilį, tačiau pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovė nėra automobilio „Hyundai Santa Fe“ savininkė, todėl šis 31 454,40 Eur vertės turtas nepagrįstai įtrauktas į bendrovei priklausančio turto sudėtį ir balansą.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi atsakovė nuo 2014 m. naujo ilgalaikio turto neįgijo, nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių turėto turto rinkos vertės padidėjimą, teismas vadovavosi 2014 m. atsakovės balanso duomenimis ir sprendė, kad atsakovė turi ilgalaikio turto už 78 275 Eur, o jos viso turto vertė yra 264 452 Eur. Tačiau ir šią sumą teismas vertino kritiškai, nes į trumpalaikio turto sudėtį atsakovė yra įtraukusi 183 255 Eur per vienerius metus gautinas sumas.
Įvertinęs atsakovės galimybes atgauti debitorines skolas, atsakovės kreditoriams pradelstus įsipareigojimas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pateikė netikslius duomenis apie kreditorių sąrašą ir jiems pradelstus įsipareigojimus, o atsakovės faktiškai pradelsti įsipareigojimai kreditoriams beveik sutampa su atsakovės valdomo turto verte.
Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl iškėlė jai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Autairas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjos UAB „Firsta“, UAB „Molėtų švara“, UAB „Moldeks“ nėra atsakovės kreditorės, todėl jos neturėjo teisės kreiptis į teismą prašydamos iškelti atsakovės bankroto bylą.
2. Teismas nesivadovavo CPK nustatytomis taisyklėmis ir nepasiūlė neginčijamoms kreditorėms UAB „Reforsas“ ir UAB „Auridos mechanizacija“ su atsakove susitarti taikiai, t. y. sudaryti taikos sutartį ir atsiimti pareiškimus dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo.
3. Atsakovė atlikdama žemės sklypo perkainojimą elgėsi sąžiningai, atliko rinkos vertę atitinkančius paskaičiavimus. Kartu su atskiruoju skundu nepateikiamas nepriklausomas turto vertinimas, kadangi atskirajam skundui pateikti nustatytas 10 dienų terminas, o turto vertės nustatymas truktų 3 savaites.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad lizinguojamas automobilis negali būti įtrauktas į atsakovės ilgalaikio turto balansą.
5.Atsakovės sudarytos rangos sutartys realiai įvykdomos, kadangi užsakovai įsipareigojo pateikti visas reikalingas statybines medžiagas, o vėliau jų kainą išskaičiuoti iš atsakovei mokėtinų sumų. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi apyvartinių lėšų sutartims įvykdyti. Be to, atsakovė turi teisę samdyti subrangovus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Moldeks“ teismo prašo apeliantės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė atskirajame skunde patvirtino, kad pareiškėjos UAB „Reforsa“ ir UAB „Auridos mechanizacija“ yra jos kreditorės, todėl kitų pareiškėjų reikalavimo teisių atsakovei turėjimas iš esmės nenulemia nutarties iškelti atsakovės bankroto bylą teisėtumo.
2. UAB „Moldeks“ yra neabejotina atsakovės kreditorė, kurios reikalavimą patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas.
3. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikta sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nepagrindžia atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad žemės sklypas yra atidalintas ir dėl to jo vertė padidėjusi.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Molėtų švara“ teismo prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra, tačiau nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai įtraukta į atsakovės debitorių sąrašą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Vilniaus statyba LT“ teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nepateikia teismui tikslaus kreditorių/debitorių sąrašo, nepagrįstai savo kreditorius nurodo debitorių sąraše, piktnaudžiaudama savo teisėmis nepagrįstai kreipiasi į teismą dėl bankroto bylų savo kreditoriams iškėlimo.
2. Atsakovė tinkamai neįrodė žemės sklypo vertės padidėjimo. Apeliantės pateikta žemės sklypo – pirkimo pardavimo sutartis neįrodo tokio sklypo rinkos vertės padidėjimo.
3. Nors lizinguojamas turtas turi būti įtrauktas į bendrovės balansą, tačiau atitinkamai turi būti įtraukta ir skola lizingo bendrovei.
4. Rangos sutartį atsakovė privalėjo pradėti vykdyti nuo 2016 m. liepos 15 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia sutartis realiai vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
Iki teismo posėdžio pradžios teisme gauti kreditorės UAB „Vilniaus statyba LT“ papildomi įrodymai, t. y. atsakovės UAB „Autairas“ rašytiniai paaiškinimai, gauti kitoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai nebuvo pateikti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, teisėjų kolegija jų nepriima ir nevertina.
Dėl bylos esmės
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės UAB „Autairas“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi, įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Būtent šiuo pagrindu teismas iškėlė atsakovės bankroto bylą. Apeliantė kvestionuoja teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su nemokumo vertinimu.
Pagal paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui pateiktą atsakovės balansą už 2014 metus atsakovė iš viso turėjo turto už 426 034,81 Eur (1 471 013 Lt), iš jo ilgalaikio turto už 78 275 Eur (270 268 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 275 828,89 Eur (925 382 Lt). Pagal atsakovės sudarytą tarpinį 2016 m. birželio 30 d. balansą atsakovė turi turto už 578 009 Eur, iš jo ilgalaikio turto už 394 985 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 288 826 Eur. Už 2015 metus Juridinių asmenų registrui atsakovės turto balansas nepateiktas. Iš pateikto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 188 561,02 Eur.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai nepagrindė į 2016 m. birželio 30 d. balansą įrašyto turto vertės padidėjimo, todėl vadovavosi balansu už 2014 metus ir nustatė, kad atsakovės įsipareigojimai beveik sutampa su valdomo turto verte. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
Teismas pagrįstai nustatė, kad nuo 2014 metų naujo ilgalaikio nekilnojamojo turto atsakovė neįgijo, be to, nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių teigti apie pagrįstą žemės sklypo bei negyvenamosios patalpos (sandėlio) vertės padidėjimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo vertė 2014 metais buvo 34 997,68 Eur, o pastato vertė buvo 20 455,16 Eur, tačiau pagal atsakovės pateiktas 2016 m. gegužės 31 d. žemės sklypo ir pastato perkainojimo pažymas, sudarytas atsakovės direktoriaus ir finansininkės, žemės sklypo vertė nurodoma 268 950 Eur, o pastato rinkos vertė – 97 912,50 Eur.
Teisėjų kolegija nurodo, kad pačios atsakovės darbuotojų atliktas nekilnojamojo turto pervertinimas nelaikytinas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ženklų tų pačių objektų rinkos vertės padidėjimą. Apeliantės teigimu, nepriklausomų vertintojų sudarytų turto vertinimo aktų kartu su atskiruoju skundu ji objektyviai negalėjo pateikti dėl 10 dienų termino atskirajam skundui pateikti, nes tokiam vertinimui atlikti reikalingas 3 savaičių laikotarpis. Teisėjų kolegija šiuos atskirojo skundus argumentus atmeta, kaip nepagrįstus, kadangi klausimas dėl atsakovės bankroto/restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nepagrįsto turto verčių padidinimo teisme pirmą kartą buvo sprendžiamas 2016 m. kovo 7 d., o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016, atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, būtent nuo šio momento apeliantė galėjo kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus ir tokiu būdu tinkamai įrodinėti nekilnojamojo turto vertės padidėjimą ir dėl to padidėjusią atsakovės balanse įrašyto turto vertę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės turto eliminavo 31 454,40 Eur vertės automobilį „Hyundai Santa Fe“ vien dėl tos priežasties, kad automobilį atsakovė įgijusi lizingo sutarties pagrindu. Lizinguojamas turtas pagal Verslo apskaitos standartų nuostatas, įtraukiamas į bendrovės ilgalaikį turtą, tačiau į balansą turi būti įtraukti ir įsipareigojimai už šį turtą (atsakovės skola lizingo bendrovei sudaro 23 371 Eur).
Pagal atsakovės balansą už 2014 metus, atsakovės trumpalaikis turtas sudarė 347 759,79 Eur (1 200 745 Lt), iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 264 993,74 Eur (852 820 Lt). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pateiktas balansas, nevertinant šių sumų pagrįstumo ir galimybės jas atgauti iš įmonės debitorių, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės realiai gautinas sumas, ypač kai šios sumos turi esminės įtakos atsakovės (ne)mokumo klausimui nustatyti.
Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių debitorinių skolų iš turimų skolininkų atgavimo perspektyvas. Vien faktas, kad atsakovė teismuose yra pareiškusi turtinius reikalavimus savo debitoriams nepagrindžia aplinkybės, kad tokie reikalavimai bus patenkinti, o patenkinti reikalavimai galės būti realiai įvykdyti.
Be to, atsakovė nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. eL2-6690-400/2016 dėl 7 407,65 Eur ir procesinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Vilniaus statyba LT“, tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismo įsakymas panaikintas, gavus prieštaravimus, ir UAB „Autairas“ nepateikus ieškinio dėl skolos priteisimo, Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-724/2016 atsakovės priešieškinis kreditorei UAB „Moldeks“ atmestas, sprendimas įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės reikalavimas dėl 41 262,44 Eur priteisimo yra pagrįstas; Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje e2-38-737/2016 priimtas sprendimas, kuriuo atsakovei iš UAB „Molėtų švara“ priteista 67 163,67 Eur, tačiau šis sprendimas apskųstas apeliacinės instancijos teismui.
Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių realus atsakovės turimas turtas pagal balansą už 2014 metus daugiausiai sudaro 161 041,07 Eur (426 034,81 Eur – 264 993,74 Eur). Taigi, atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams beveik sutampa su jos realiai turimo turto verte.
Be to, iš Juridinių asmenų registrui teiktų atsakovės balansų matyti, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sistemingai didėja.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė teismui pateikė netikslius kreditorių ir debitorių sąrašus, pvz., atsakovės skola SODRAI sudaro 17 106,99 Eur, o ne 10 330,52 Eur. Be to, kaip matyti iš teismų sprendimų, į debitorių sąrašą, teisme tebevykstant ginčams dėl skolinių įsipareigojimų, nepagrįstai įtraukta UAB „Moldeks“, UAB „Molėtų švara“, UAB „Vilniaus statyba LT“.
Apeliantės teigimu pareiškėjos UAB „Firsta“, UAB „Molėtų švara“ ir UAB „Moleks“ nėra jos kreditorės, todėl jos neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. UAB „Firsta“ pačios atsakovės įrašyta į jos kreditorių sąrašą, teisme vykstantis ginčas tarp atsakovės ir UAB „Molėtų švara“ dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo patvirtina kreditorės teisę kreiptis į teismą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu atsakovės priešieškinis UAB „Moldeks“ yra atmestas, todėl ji neabejotinai yra atsakovės kreditorė. Nurodytos aplinkybės patvirtina šių kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kita vertus, atsakovė neginčija kreditorių UAB „Vilniaus statyba LT“, UAB „Reforsas“ ir UAB „Auridos mechanizacija“ teisės kreiptis į teismą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, todėl teisme pagrįstai buvo priimtas ir nagrinėtas pareiškimas dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo.
Atskirajame skunde apeliantė nurodo vykdanti ūkinę komercinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti įrodymai nepagrindžia jos veiklos perspektyvų. Įrodinėdama, kad apeliantė realiai vykdo veiklą, ji pateikė 2016 m. liepos 20 d. su UAB „Paninvest“ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 16/07/20, kurios kaina – 532 680 Eur. Įrodymų, kad apeliantė realiai teikia paslaugas pagal šią sutartį ir gauna pajamas, byloje nėra. Vien didelės vertės sutarties sudarymas, nesant duomenų apie realų tokios sutarties vykdymą, negali tinkamai pagrįsti atsakovės galimybės iš tokios sutarties gauti pelną.
Spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, teismas turi vertinti ne įrašytą balanse, o realią įmonės turimo turto vertę ir spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo vertinti byloje pateiktų įrodymų visetą. Išanalizavus įmonės finansinius duomenis, įmonės pradelstus įsipareigojimus, jų santykį su įmonės turto verte, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ūkinės komercinės veiklos rezultatai neatspindi realių atsakovės galimybių atsiskaityti su kreditoriais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovės bankroto bylą.
Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.