Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei K. M., institucija teikianti išvadą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius, dėl materialinės paramos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas 2024 m. liepos 24 d. teisme gautu patikslintu ieškiniu (DOK-74279), atsisakęs dalies reikalavimų dėl materialinės paramos iš tėvo A. S. priteisimo (teismo priimti ir 2025 m. sausio 7 d. nutartimi byla šioje dalyje nutraukta), prašo priteisti jam materialinę paramą iš jo motinos K. M., mokamą kas mėnesį 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo jo pilnametystės (duomenys neskelbtini) iki darbingumo lygio nustatymo pažymoje nustatytų aplinkybių, trukdančių dirbti, išnykimo. Taip pat prašo priteisto išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad jis nuo vaikystės serga psichine liga. Šiuo metu jis yra gydomas (duomenys neskelbtini), kuri yra atsakinga ir užtikrina jo gyvenimo bei gydymo sąlygas. Dėl susirgimo ir gydymo stacionarioje gydymo įstaigoje jis neturi galimybės dirbti bei pats save išlaikyti. Jis negauna jokių pajamų, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tėvai jam neteikia paramos, nesidomi ir nelanko. Nurodo, kad jo poreikius atitiktų 400 Eur skiriama ir mokama atsakovų materialinė parama, kitą būtiną išlaikymą jis gauna gydymo įstaigoje.

Ieškovas M. S. teismo posėdžio ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Papildomai paaiškino, kad nuo 2023 m. vasaros jam taikomos priverstinės medicinos priemonės (duomenys neskelbtini), kurios turėtų būti keičiamos. Jam yra nustatytas 30 proc. dalyvumo lygis. Jis oficialiai nėra dirbęs, tačiau yra dirbęs pas globėją šiltnamyje. Gydymo įstaigoje sąlygos dirbti nėra sudaromos. Mano, kad ateityje galės susirasti lengvesnį darbą, dirbti. Gauna tik vienišo asmens išmoką, šiuo metu ji yra apie 42 Eur, iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) jam buvo mokama ir šalpos neįgalumo pensija. Šiuo metu jo poreikius, nurodytus poreikių lentelėje, tenkina gydymo įstaiga. Gydymo įstaigoje yra parduotuvė, kurioje galima įsigyti maisto produktų, higienos priemonių, kai kurių drabužių.

Kėdainių rajono savivaldybės socialinės paramos skyrius pateikė išvadą. Nurodė, kad M. S. neįgalumo lygis nustatytas nuo (duomenys neskelbtini), pakartotinai nuo (duomenys neskelbtini), ir pervertintas nuo (duomenys neskelbtini). Sulaukus pilnametystės dalyvumo lygis nustatytas nuo (duomenys neskelbtini) ir buvo pervertintas nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. S. ir atsakovė K. M. (1 t., b. l. 5). Ieškovas yra asmuo su negalia, jam pilnamečiui (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 45 proc. dalyvumo lygis, kuris vėliau buvo pervertintas ir nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas mažesnis, 30 proc. dalyvumo lygis (1 t., b. l. 7, 18, 51). Ieškovui yra paskirta ir mokama vienišo asmens išmoka (1 t., b. l. 147), Kitų pajamų ieškovas negauna (1 t., b. l. 146). Teismui pareikalavus institucija teikianti išvadą 2025 m. sausio 21 d. pateikė informaciją apie M. S. paskirtą šalpos neįgalumo pensiją – jam nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 220,80 Eur šalpos neįgalumo pensija, kurios išmokėjimas buvo sustabdytas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Taip pat nurodė, kad išmokos dydis 2024 m., jei pensija būtų mokama, būtų 236,40 Eur, o dėl naujai nustatyto dalyvumo lygio nuo (duomenys neskelbtini) išmokos dydis būtų 342,78 Eur, 2025 m. 431,52 Eur.

Dėl materialinės paramos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir sulaukus pilnametystės, jei vaikas, dar būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo. Vaikui sulaukus pilnametystės, jis ar jo atstovas turi teisę kreiptis į teismą išlaikymui priteisti ir šiam prašymui pagrįsti turi įrodyti, kad sulaukęs pilnametystės yra nedarbingas dėl invalidumo (nuo 2014 m. spalio 4 d. terminas „invalidumas“ pakeistas į terminą „neįgalumas“), kuris jam nustatytas dar esant nepilnamečiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016 suformulavo tokią CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (nutarties 14 punktas).

Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje išaiškinta asmens su negalia sąvoka – tai asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta dalyvumo lygio sąvoka – tai atsižvelgiant į pilnamečio asmens negalią ir aplinkos veiksnius kompleksiškai įvertintos ir nustatytos asmens galimybės ir pajėgumas visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra asmuo su negalia, tai pat jam nustatyto dalyvumo lygio. Nustatyta, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 45 proc. dalyvumo lygis, kuris buvo pervertintas ir nuo (duomenys neskelbtini) jam neterminuotai nustatytas mažesnis, 30 proc. dalyvumo lygis ir 70 procentų netekto dalyvumo lygis (1 t., b. l. 7, 18, 51, 2 t., b. l. 22-23). Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2024 m. kovo 15 d. sprendime dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodoma, kad ieškovas negali dirbti esant šioms sąlygoms: 1) kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; 2) viršvalandinių darbų; 3) darbų virš 5 m. aukštyje. Sprendime nėra nurodyta, kad ieškovas gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jeigu dalyvumo lygis 0-25 proc.

2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-2044, išdėsčiusio šį įstatymą nauja redakcija (pavadinimas pakeistas į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir galioja nuo 2024 m. sausio 1 d.), 3 straipsnio (pavadinimas – Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 7 dalyje nurodyta, kad kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „neįgalusis“ tolygi sąvokai „asmuo su negalia“, sąvokos „darbingumo lygis“ ir „specialiųjų poreikių lygis“ – sąvokai „dalyvumo lygis“, <..> sąvoka „netektas darbingumas“ – sąvokai „netektas dalyvumas“, sąvoka „neįgalumas“ – sąvokai „negalia“. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo (TAR, 2018-06-26, Nr. 2018-10487) 15 straipsnio 3 punkte numatyta, kad kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „nedarbingas asmuo“ atstoja sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“, sąvoką „iš dalies darbingas asmuo“ atstoja sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“.

Taigi tiek pagal šiuo metu galiojantį, tiek ir prieš tai galiojusį teisinį reguliavimą, ieškovas (asmuo su negalia), kuriam sulaukus pilnametystės buvo nustatytas 45 proc., o vėliau 30 proc. dalyvumo lygis (pagal anksčiau galiojusį reguliavimą atitinkamai prilygintinas darbingumo lygiui), CK 3.194 straipsnio 3 dalies prasme yra priskirtinas ne nedarbingų, o iš dalies darbingų asmenų kategorijai (galinčių dirbti, tačiau su tam tikrais aprojimais, kurie nurodyti dėl jo išduotame Sprendime dėl darbo pobūdžio ir sąlygų). Taigi byloje nėra nustatyta vienos iš būtinųjų sąlygų, būtinų tėvų (ar vieno iš tėvų) išlaikymo pareigai pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį kilti (išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus). Kadangi ieškovui būnant pilnamečiu niekada nebuvo ir šiuo metu nėra nustatytas 0-25 proc. dalyvumo lygis, t. y. jis yra iš dalies darbingas asmuo, ieškovo reikalavimas priteisti jam išlaikymą nuo jo pilnametystės CK 3.194 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016, 14 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais (1 t., b. l., 3-4, 154-155) yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai iš ieškovo, bylą pralaimėjusios šalies, bylinėjimosi išlaidos valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos) nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Atsakovė bylinėjimosi išlaidų neturėjo. Klausimas dėl su atsakovo A. S. dalyvavimo procese susidariusiomis bylinėjimosi išlaidomis yra išspręstas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Atsakovei apie priimtą sprendimą pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą: „Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025 m. sausio 29 d. civilinėje byloje Nr. e2-2440-986/2025 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo M. S. ieškinys K. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), dėl materialinio išlaikymo priteisimo, buvo atmestas. Atsakovė turi teisę per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos skųsti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Su visa bylos medžiaga galima susipažinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (Didžioji g. 64, Kėdainiai). Informacijos teirautis tel. Nr. 8 347 57953.“

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.