- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-798-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1423-96/2009 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. G. 2008-12-02 pateikė ieškinį, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-05-30 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir padidinti priteistą iš atsakovo nepilnamečio sūnaus V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Ieškovė yra paėmusi paskolą iš SEB Vilniaus banko tam, kad pagal teismo sprendimą galėtų išmokėti 55000 Lt kompensaciją atsakovui. Kas mėnesį ieškovė moka bankui po 412 Lt. Padidėjo buto, kuriame ji gyvena su vaikais išlaikymo išlaidos, išaugo vaikų poreikiai, pabrango maistas, drabužiai. Iš esmės pasikeitė ir nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl priteista suma neatitinka vaikų poreikių. Pats atsakovas papildomai neskiria piniginių lėšų vaikų išlaikymui, todėl priteistas išlaikymas turi būti didinamas iki 700 Lt, t.y. po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (LR CK 3.201 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas gyvena faktinėje santuokoje su D. S. ir 2008-12-08 jiems gimė sūnus A. G., kurį jis taip pat turi išlaikyti. Atsakovas turi įsipareigojimų: AB bankui „Hansabankas“ moka per mėnesį 900 Lt, AB DnB Nord bankui - 200 Lt kas mėnesį, išlaikymas vaikams - 400 Lt, ir jo pajamų nelieka. Jo sugyventinė D. S. moka už butą, perka maistą, transporto išlaidas. Kartu su jais dar gyvena jos sūnus iš pirmos santuokos R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra apie 1800 Lt per mėnesį, kitų pajamų negauna. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad padidėjo vaikų išlaikymo išlaidos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų (CK 3.192 str.).
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-03-20 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė:
1) Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-05-30 sprendimu patvirtintos J. G. ir V. G. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1 p. nustatant, kad: „3.1 Šalys susitaria, kad V. G. nepilnamečio sūnaus V. G. ir nepilnametės dukters V. G. išlaikymui, iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės, t.y. 18 metų, o tuo atveju, jei įstos į aukštąją mokyklą – iki jos baigimo, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 24 metai, skirti 350 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Kitos išmokos nemokamos.“
2) Priteisti iš atsakovo V. G. 15,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismo sprendimu išlaikymas po 200 Lt sūnui V. ir dukrai V. buvo priteistas iš atsakovo 2006 m., t.y. 15 ir 13 metų vaikams, o šiuo metu sūnui yra beveik 18 metų, o dukrai 16 metų. Teismas konstatavo, jog berniukas mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, santechniko suvirintojo specialybės. Akivaizdu, kad beveik 18 metų besimokančio jaunuolio ir 16 metų mokyklinio amžiaus mergaitės poreikiai skiriasi, jie išaugo ir prilyginami suaugusio žmogaus poreikiams. Teismas konstatavo, jog priteistas vaikams išlaikymas iš tėvo po 200 Lt kas mėnesį neužtikrina jų būtinų poreikių patenkinimo. Teismas nustatė, jog ieškovės nurodyta suma reikalinga išlaikymui susideda iš išlaidų berniuko ir mergaitės maitinimui, drabužiams, laisvalaikiui, mokslui, knygoms, komunaliniams mokesčiams už butą. Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo nepagerėjo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, turi įsipareigojimų bankams, jo mėnesinis išmokamas uždarbis yra apie 1800 Lt, turi butą, santaupų ir kitų pajamų neturi. Teismas konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis taip pat nėra gera, ji pablogėjo. Teismas nustatė, jog ieškovė yra bedarbė, turi butą, įsipareigojimų bankui, santaupų ir kitų pajamų neturi. Teismas padarė išvadą, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (800 Lt). Teismas pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau ši būsena yra laikina. Teismas konstatavo, jog atsakovas yra darbingas žmogus ir gali užsidirbti pragyvenimui sau bei vaikų išlaikymui ir turi ieškoti galimybių daugiau užsidirbti ar geriau apmokamo darbo. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pakeitė priteisto išlaikymo dydį ir nustatė, kad atsakovas sūnui ir dukrai turi teikti išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant ir į vaikų motinos pareigą teikti materialų išlaikymą sūnui ir dukrai, pripažįstant, kad toks išlaikymo dydis (700 Lt) yra pakankamas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė pateikė teismui ieškinį, o ne prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau šis jos paduotas ieškinys yra vertinamas, kaip prašymas, paduotas CPK XXXV skyriaus tvarka, todėl žyminis mokestis už šalių susitarto išlaikymo pakeitimą iš atsakovo neieškomas, kadangi pareiškėjai yra šiuo atveju nuo jo atleisti (CK 3.192 str. 1 d., 2 d., 3.201 str., CPK 83 str. 1 d. 12 p.).
Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-20 sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-05-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2477-580/2006 dalį dėl išlaikymo, pagal kurią iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis sūnui V. G. ir dukrai V. G. buvo nustatytas po 200 Lt kas mėnesį iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės, o tuo atveju, jei įstos į aukštąją mokyklą – iki jos baigimo, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 24 metai. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas visiškai netyrė kai kurių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, t.y. teismas elgėsi neteisėtai, ignoruodamas dalį atsakovo teikiamų paaiškinimų. Dėl šios aplinkybės atsakovas prašė teismo priimti naujai pateikiamus rašytinius įrodymus – įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, bei pažymą apie nuo 2009 m. kovo mėn. sumažėjusį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas šias aplinkybes nurodė žodžiu, tačiau į jas nebuvo atkreiptas dėmesys, todėl šių duomenų pateikimo būtinybė iškilo dabar. Teismas nepakankamai išsamiai vertino atsakovo turtinę padėtį, kuri turi tiesioginį ryšį su atsakovo galimybėmis teikti išlaikymą vaikams, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Per mėnesį atsakovo gaunamos pajamos sudarė 1800 Lt, kurios nuo 2009 m. kovo mėn. pradžios sumažėjo 400 Lt. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia vaikų išlaikymui skirti po 700 Lt kas mėnesį. Atsakovo finansiniai įsipareigojimai bankams yra tris kartus didesni nei ieškovės, ir jie smarkiai blogina atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas privalo mokėti AB DnB Nord bankui 200 Lt dydžio išmokas, AB bankui „Hansabankas“ ne 900 Lt, kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime, o apytiksliai 1000 Lt dydžio išmokas, nes nuo 2009 m. sausio mėn. perskaičiuotos ir padidintos palūkanos už paimtas paskolas. Pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė buvo nurodyta žodžiu. Vaikų išlaikymui atsakovas teikia kas mėnesį po 400 Lt. Be to, kas mėnesį apmoka apie 70 Lt dydžio vaikų telefono sąskaitas, ką patvirtino ir ieškovė, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Kai su vaikais kartu leidžia laisvalaikį, atsakovas taip pat apmoka su tuo susijusias išlaidas. Nuo 2009 m. kovo mėnesio atsakovo darbo diena nuo 8 val. buvo sumažinta iki 6 val., tad ir darbo užmokestis sumažėjo. Šiuo metu darbo užmokestis apie 1400 Lt. Sumokėjus įmokas bankams bei priteistą išlaikymą vaikams, atsakovui ne tik nelieka jokių pajamų, bet jis priverstas ir skolintis. Be to, 2009-03-12 atsakovas gavo įspėjimą apie atleidimą iš darbo pagal DK 130 str. nuo 2009-07-13. Dėl šių aplinkybių priteistas 700 Lt dydžio išlaikymas pažeidžia proporcingumo principą tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties.
2) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė atsakovo sūnaus A. G. teises bei interesus, atimdamas atsakovo galimybę teikti išlaikymą ir jam. Teismas, priimdamas tokį sprendimą nesilaikė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, nes užtikrino tik vaikų V. G. ir V. G. interesų apsaugą, o trečio vaiko A. G. interesus ignoravo. Susiklostė situacija, jog dėl lėšų stygiaus A. G. atimama galimybė normaliai ir sveikai vystytis.
3) Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas yra diskriminuojamas, kadangi kriterijai, kuriais remiantis atsakovas buvo vertinamas kaip perspektyvus darbingas žmogus, turėjo būti taikomi iš ieškovei – ji taip pat yra darbingas žmogus bei gali užsidirbti pragyvenimui sau ir vaikų išlaikymui, tačiau teismas šios aplinkybės nesvarstė. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės bedarbystė taip pat yra laikina būsena.
4) Išlaikymas sūnui V. G. turėtų būti mažinamas, kadangi kai kuriuos savo poreikius jis gali patenkinti iš savarankiškai uždirbamų pajamų. Sūnus, besimokantis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, kas mėnesį gauna apytiksliai 100 Lt dydžio stipendiją ir apytiksliai 200 Lt užmokestį už praktiką, viso – apytiksliai 300 Lt per mėnesį. Ieškovė, nenurodydama šios aplinkybės savo ieškinyje ir teismo posėdyje, klaidino pirmos instancijos teismą.
Ieškovė J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-20 sprendimą. Ieškovė šiuo metu susirado darbą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl klausimų, kurie yra susiję su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, yra aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą. Teisėjų kolegija peržengia apeliacijos ribas, atsižvelgdama į viešąjį interesą šioje byloje - būtinumą apsaugoti ir ginti nepilnamečių vaikų teises ir interesus.
Įstatymų leidėjas numatė galimybę išlaikymo dydžio pakeitimą priteisti nuo teisės į išlaikymo dydžio pakeitimą atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2008-12-02 pateikė ieškinį, prašydama priteisti pasikeitusį išlaikymo dydį, todėl atsakovas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2008-12-02) turi pareigą mokėti pakeistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalinga išbraukti iš sprendimo rezoliucinės dalies žodžius „o tuo atveju, jei įstos į aukštąją mokyklą – iki jos baigimo, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 24 metai“, nes įstatymų leidėjas draudžia priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo (LR CPK 267). Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų (CPK 38 str. 1 d.). Asmenys, būdami pilnamečiais, besimokančiais vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, turi teisę patys kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinius dėl išlaikymo priteisimo.
Tai, kad atsakovas mano, kad sūnaus V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters V. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt suma kiekvienam vaikui yra pakankama visam mėnesiui, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Išlaikymo dydis sūnui V. G. gim. (duomenys neskelbtini), iki jo pilnametystės negali būti mažinamas, kadangi asmenį iki jo pilnametystės turi išlaikyti jo tėvai. Aplinkybės, kad V. G., būdamas nepilnametis Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos moksleivis (b.l. 101), gavo darbo užmokestį vidutiniškai po 305 Lt per mėnesį nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. kovo mėn. (b.l. 100), nesudaro teisinio pagrindo mažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki V. pilnametystės (2009-06-20). Teisėjų kolegija pažymi, kad 350 Lt suma per mėnesį kiekvienam vaikui yra tik jo minimalius poreikius tenkinanti suma, kurią turi mokėti kiekvienas iš tėvų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę nepilnamečiui savarankiškai disponuoti savo darbo užmokesčio pajamomis, tenkinant papildomus poreikius, nes minimalius nepilnamečių vaikų poreikius turi užtikrinti abu tėvai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo teikiamo išlaikymo dydis kiekvienam vaikui turi būti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, nes būtina užtikrinti visas būtinas kiekvieno vaiko vystimosi sąlygas. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas dėl sveikatos problemų. Pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nuo 2007-07-01 šalyje buvo nustatytas minimalus mėnesinės algos dydis 700 Lt. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti. Šiuo atveju kiekvienam iš vaikų priteisto išlaikymo dydis po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės sudaro ½ dalį minimalios 700 Lt mėnesinės algos ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2008-01-01 yra nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas nedidina pakeisto išlaikymo dydžio, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką A. G., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l. 59) ir ieškovė nėra pateikusi papildomų įrodymų, kad vaikų išlaikymui reikalingos papildomos išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė atsakovo sūnaus A. G. (gimusio (duomenys neskelbtini)) teisių bei interesų, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad kūdikio iki vienerių metų poreikiai yra mažesni negu paauglių vaikų. Apeliantas nepateikė įrodymų, kokias pajamas gauna A. G. motina D. S., todėl apelianto argumentai dėl negalėjimo užtikrinti A. poreikių vertinami kritiškai.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad išlaikymo dydžio pakeitimas yra neproporcingas šalių turtinei padėčiai ir blogina atsakovo materialinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas diskriminavo atsakovą. Tai, kad apeliantas, būdamas darbingo amžiaus (gim. 1965 m.), neturėdamas nustatyto nedarbingumo netekimo lygio, save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nereiškia, kad galima mažinti išlaikymo dydį sūnui V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai V., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė išlaikymo naštą tarp šalių, nes ieškovei tenkanti pareiga mokėti išlaikymo sumą kiekvienam vaikui yra ta pati, kaip ir skundžiamu sprendimu nustatyto išlaikymo suma, kurią turi mokėti atsakovas. Tai, kad ieškovė po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo įsidarbino (b.l. 99, 103), nesudaro teisinio pagrindo mažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį sūnui V. ir dukrai V. iki jų pilnametystės. Aplinkybės, kad atsakovas kas mėnesį apmoka apie 70 Lt dydžio vaikų telefonų sąskaitas, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes vaikų telefonų sąskaitų apmokėjimas nėra priskirtinas prie būtinųjų vaikų poreikių tenkinimo.
Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nuo 2009 m. kovo mėnesio atsakovo darbo diena buvo sumažinta nuo 8 val. iki 6 val., todėl atsakovas turi papildomas galimybes susirasti antraeiles darbines pareigas, nes V. ir V. kasdieninė priežiūra tenka ieškovei.
Tai, kad atsakovas gavo darbdavio 2009-03-12 įspėjimą (b.l. 81) apie darbo sutarties nutraukimą dėl etatų mažinimo, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Aplinkybės, kad atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti sūnų V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą V., gim. (duomenys neskelbtini), gaudamas vidutines pajamas (b.l. 34, 82), yra paėmęs 19.000 Lt (b.l. 83-97) ir 76.000 Lt (b.l. 90-94) vartojamuosius kreditus, parodo, kad atsakovas turi pakankamai lėšų pragyvenimui ir neteikia reikšmės papildomai darbinei veiklai, tuo patvirtindamas, kad jo turtinė padėtis yra gera. Tai, kokiu būdu atsakovas paskirsto gaunamas pajamas, neturi teisinės reikšmės vaikų išlaikymo dydžio padidinimui, nes šiuo atveju teisiškai reikšmingi yra vaikų poreikiai ir prioritetinis vaikų teisių ir interesų gynimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kokias socialines išmokas skiria valstybė vaikams (b.l. 104), nepanaikina atsakovo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams pagal vaikų būtinuosius poreikius atitinkantį dydį. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, kadangi teisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovė suklaidino teismą, nenurodydama sūnaus V. gautų pajamų, nes tai neturi teisinės reikšmės atsakovo, kaip tėvo, pareigai užtikrinti minimalius vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje buvo aktyvus, atsižvelgiant į viešąjį interesą šios kategorijos bylose, ir atsakovo teisių nepažeidė. Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji įrodymui buvo priimti ir pridėti prie bylos, tuo užtikrinant galimybę teikti įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto pateikti įrodymai (b.l. 81, 82, 83-87, 90-94), nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija nenustatė atsakovo teisių pažeidimo, nes pats atsakovas neįrodė aplinkybių, kad abiejų vaikų išlaikymui reikalinga mažesnė pinigų suma. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti atsakovo sūnaus ir dukros išlaikymui pirmosios instancijos teismo nustatytus dydžius periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas turi užtikrinti vaikų poreikius, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki pilnametystės.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, bei nepažeidė CK 3.192 str., 3.201 str. dėl išlaikymo paskirstymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Prieš įstatymą abu vaikų tėvai yra lygūs ir turi vienodas pareigas savo vaikams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir nepažeidė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo, siekiant užtikrinti abiejų vaikų būtinus poreikius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 2.7 str. 3 d., 2.8 str., 3.198 str., 3.200 str., 3.201 str., 3.208 str.; CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 376 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, išbraukiant iš sprendimo rezoliucinės dalies žodžius „o tuo atveju, jei įstos į aukštąją mokyklą – iki jos baigimo, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 24 metai“.
Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad pakeistas išlaikymo dydis pradedamas mokėti nuo 2008 metų gruodžio 2 d.
Priteisti iš atsakovo V. G. valstybės naudai 8,10 Lt (aštuonis litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.